Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.09.08 11:00

Jei Danguolei Venckutei kas nors būtų pasakęs, jog būdama 47-erių susirgs išsėtine skleroze, ji būtų atsakiusi, kad tam žmogui ne visi namie. „Aš juk kopiu į kalnus, šitiek keliauju. Niekada nebūčiau patikėjusi, kad to nebegalėsiu“, – atvirauja moteris.

Danguolė Venckutė iki šiol yra Mokslų akademijos turistų klubo narė. Lietuvos neįgaliųjų draugijos archyvo nuotr.

Danguolė Venckutė iki šiol yra Mokslų akademijos turistų klubo narė. Lietuvos neįgaliųjų draugijos archyvo nuotr.

D. Venckutė iki šiol yra Mokslų akademijos turistų klubo narė. Moteris galėtų ilgai pasakoti apie tas keliones – kaip trims savaitėms išvažiuodavo su bičiuliais į laukinius kalnus, ten, kur nepažymėti jokie keliai. Kopdavo su visa manta ant pečių – parduotuvių juk kalnuose nėra. Žiemą vykdavo slidinėti. Net diplominį Danguolės darbą atiduoti nuvežė draugė – ji tuo metu išvažiavo į Karakumus. Apkeliauta visa Lietuva – ir su baidarėmis plaukiodavo, ir pėsčiomis eidavo į žygius. Iš Klaipėdos per Kuršių neriją į Kaliningradą pėsčiomis nužingsniavo. Deja, dabar kelionėmis ji džiaugiasi tik per televiziją.

REKLAMA

Mes – kaip kareiviai

Ekonomikos išsilavinimą turinti Danguolė pirmuosius išsėtinės sklerozės simptomus pajuto darbe. Tuo metu ji dirbo muitininkės tarpininke oro uoste, tad tekdavo nueiti nemažą atstumą, apie 2 km. Vieną dieną pastebėjo, kad einant viena koja neklauso – pakelia ją, o nuleisti neišeina: šliopt ir nukrenta. Jei staigiau pasisukdavo, turėjo įsikibti, nes buvo sunku išlaikyti pusiausvyrą. O visada reikėjo skubėti. Vėliau pasitaikydavo, kad net ir nugriūdavo. Iš pradžių Danguolė galvojo, kad praeis, paskui vis dėlto nusprendė išsitirti. Pasirodė, kad tai ne taip paprasta – diagnozės gydytojai negalėjo nustatyti 4 metus. Daktarai skirdavo vaistus, bet neaišku, nuo ko gydė. Moteris prisimena, kad buvo atliktas magnetinės tomografijos tyrimas, bet gydytojas tuomet nieko nepamatė. Diagnozę nustatė daug vėliau, kai ištikus atakai (nustojo klausyti kojos) pateko į ligoninę.

Vis dėlto Danguolė sako, kad sužinojus, kokia liga serga, jai palengvėjo – geriau, kai žinai, nuo ko gydo. Tačiau kitus žmones išgirsta diagnozė labai skaudžiai paveikia. Daug likimo bičiulių D. Venckutė sutinka gulėdama ligoninėje. Viena moteris verkia, kad nespės užauginti vaikų, kita apgailestauja, kad negalės persodinti ant palangės užaugusių pomidorų. Tokiais atvejais Danguolė turi atsakymą: „Pažiūrėk į mane, aš irgi turiu ligą, bet gyvenu. Štai praeis ataka, ir vėl viskas bus gerai.“ Kitais atvejais net pajuokauja: „Mes esame kaip kareiviai: kaskart einame į ataką, o kai grįžtame, būname stipresni. Mano palatoje niekas neturi verkti, niekas neturi liūdėti. Ką duoda tas liūdesys?“ Moteris ir pati sako iš pradžių kovojusi su liga, negalėjusi susitaikyti, tačiau įsitikino, kad užuot kovojus su ja reikia susidraugauti. Dabar ji susitaikė, prisitaikė ir gyvena toliau. Žinoma, teko daug ko atsisakyti – pavyzdžiui, dirbti ji jau nebegalėtų.

REKLAMA

„Kai manęs kas nors klausia, ar nebūna depresijos, aš jiems atsakau: parodykit man tą depresiją, aš ją tuoj įveiksiu. Ne ji mane, o aš ją“, – juokiasi D. Venckutė.

Patyrė nemažai išbandymų

Na, o išbandymų jai išties teko patirti nemažai – keletą kartų išgyveno tokias atakas, kad nebežinojo, ar yra gyva, ar mirusi. Paskutinį kartą 4 savaites praleido šv. Roko slaugos ligoninėje. Blogiausia buvo tai, kad 4 dienas jos niekas nepriėmė – vežė tai į vieną ligoninę, tai į kitą, ir niekas nenorėjo imtis gydyti.

Sunkiai moteris pratinosi ir prie vaistų – nuo jų kaskart jausdavosi lyg sirgtų gripu. Jei spėji užmigti, tų simptomų tarsi nejauti, jei ne – kankiniesi visą naktį ir tik paryčiais iškankintas užmiegi.

Tris kartus per savaitę pas Danguolę ateina socialinė darbuotoja. Deja, ji turi vos pusvalandį. Danguolė norėtų, kad socialinė darbuotoja pagamintų valgyti, tačiau per tokį trumpą laiką neįmanoma visko suspėti. Jai pačiai tai atima daug jėgų – kai išverda sriubą, jau būna tokia pavargusi, kad ir valgyti nebenori. Netrukus Vilniuje atsiras asmeninio asistento pagalba. Danguolė tikisi, kad ir ji sulauks šios paslaugos. Mat jai sunku vaikščioti, be pagalbos nesiryžta niekur išeiti. O juk reikia ir drabužių nusipirkti, ir maisto, norisi į žmones pasižiūrėti.

Kiek sporto šakų sudaro Pasaulio kurčiųjų žaidynių programą?
Prašome pasirinkti atsakymą!
15
21
31
BALSUOTI
REZULTATAI
Kiek sporto šakų sudaro Pasaulio kurčiųjų žaidynių programą?
15
24,8%
21
59%
31
16,2%

REKLAMA

Ėmė studijuoti dėl sūnaus

D. Venckutė baigė ekonomikos studijas. Mokslai sekėsi, mat turėjo gerą atmintį – perskaito eilėraštį ir atsimena. Dar kartą studente Danguolė tapo, kai sūnus pradėjo eiti į mokyklą, jau būdama daugiau nei 40-ies. Tuomet galvojo, kad negalės sūnui padėti, tad nusprendė mokytis. Iš pradžių lankė įvairias paskaitas, vėliau įstojo į Lietuvos edukologijos universitetą. Šį kartą mokslus baigti buvo daug sunkiau – liga paveikė mąstymą, atmintį, o gal netgi paspartino ligos progresą. Viena studijų draugė skundėsi, kad po mokslų suintensyvėjo sąnarių liga.

Danguolė sūnų užaugino viena – tėvas vaiko atsisakė jam dar net negimus. „Kai pagimdžiau, man buvo 39 metai, niekada iki tol negalvojau apie vaikus. Jis man tarsi dangaus dovana nukrito“, – pasakoja moteris.

Ji prisimena, kad dar laukiantis pasitaikė galimybė nuvažiuoti į Norvegijos kalnus. Nors suprato, kad tai pavojinga, moteris negalėjo atsisakyti tokios svajonės. Ji prisimena, kad stovėdama prie fjordo, padėjusi ranką ant pilvo, galvojo, jog nori perduoti tą matomą grožį sūnui (buvo įsitikinusi, kad gims sūnus). Dabar Danguolė džiaugiasi, kad sūnus nenori į kalnus – prisimena, ką išgyvendavo jos tėvai, kai ji išvažiuodavo. Telefonų nebuvo, o laiškai iš kalnų kaimelio keliaudavo mėnesį ir daugiau. Tiesa, sūnus rado kitų hobių – plaukia jachtų regatoje. Tai ne mažiau pavojinga, tik, laimė, trunka trumpai.

Sėmėsi stiprybės stovykloje

Danguolė sako norinti tobulėti, todėl užsirašė į Lietuvos neįgaliųjų draugijos surengtą moterų saviugdos stovyklą „Neregėta aš“. Stovykloje moterys mokėsi džiaugtis gyvenimu, siekti savo tikslų, kurti gražius ir harmoningus santykius, o svarbiausia – mylėti save ir suprasti, kad nemylint savęs nepavyks pamilti ir kitų. Į tokią stovyklą negalią turinčias moteris Lietuvos neįgaliųjų draugija pakviečia jau antrą kartą.

REKLAMA

Stovyklai vadovavusi moterų saviugdos trenerė Jurga Juodkazytė atviravo, kad ši stovykla ją maloniai nustebino – moterys, gyvenančios su negalia, turi savą, neretai sudėtingą istoriją, labai daug geros energijos, gyvenimo džiaugsmo. Jų juokas – užkrečiamas. „Tai yra ne negalia, o supergalia“, – dalijosi įspūdžiais J. Juodkazytė.

Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Žvejys manė pagavęs gyvenimo laimikį, kai ištraukė – norėjosi bėgti
DABAR RODOMA
Žvejys manė pagavęs gyvenimo laimikį, kai ištraukė – norėjosi bėgti
DABAR RODOMA
Kamerų įrašas atskleidė baisią tragediją: berniukas baseina pražudė draugę
DABAR RODOMA
Baisi nelaimė: vaikinai nufilmavo paskutines savo gyvenimo akimirkas
DABAR RODOMA
Gyventojams šiurpą sukėlė įrašas iš namų kiemo – naktį sulaukė netikėtumo
DABAR RODOMA
Radinys moterų tualete privertė klykti: tapo interneto sensacija
DABAR RODOMA
„Toyota“ skelbia automobilių revoliuciją: nebereikės nei kuro, nei elektros
DABAR RODOMA
Tarp paauglių merginų populiarėjanti mada sukrečia – gali baigtis itin skausmingai
DABAR RODOMA
Prie miško gyventojai išvydo netikėta reginį: vietiniai tai vadina legenda
DABAR RODOMA
Nufilmavo, kaip tėvai veža vaikus automobilyje: šokiravo milijonus
DABAR RODOMA
Sunku būtų patikėti, kaip įvyko avarija, jeigu ne vaizdo įrašas
REKLAMA
Mantui diagnozuotas Stardžo-Veberio sindromas. (nuotr. asm. archyvo)
Akmeniškė Virginija prieš 18 metų sulaukė likimo dovanos – berniukų dvynių. Vis dėlto gana greitai paaiškėjo, kad vienas iš sūnų gimė turėdamas retą genetinę ligą, jam ...
Moteris (nuotr. 123rf.com)
Kai mama ar tėtis pradeda užmiršti ryte nusiprausti, klausia, kaip išsivirti kiaušinį, užduoda begalę kitų mums nesuvokiamų klausimų – stebimės ir pykstame: „Ak, ta senatvė!“ ...
Lietuvos aklųjų sporto federacija kasmet rengia rudens krosą, kuris vyksta Trakų rajone, aplink Zelvos ežerą. Lietuvos aklųjų sporto federacijos archyvo nuotr.
Miškas, pievos, vėl miškas, plentas... Keli šimtai skubančių, vienas kitą lenkiančių ar lengva ristele trasą įveikiančių bėgikų. Lietuvos aklųjų sporto federacija jau 30 metų ...
Viena iš asociacijos „Magicamp“ įkūrėjų Melania Medeleanu apsilankė Vilniuje ir atidarė akciją „Vienos kėdės istorija“. Akciją palaikė ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Aurelijos Babinskienės nuotr.
Asociacija „Magicamp“ susikūrė kilus idėjai sudaryti vėžiu sergantiems Rumunijos vaikams sąlygas nors trumpam užsimiršti smagiai leidžiant laiką stovykloje. Artimiau susipažinę ...
Iš dešinės: Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos projektų vadovė Justina Vertelkaitė, Medijų technologijų būrelio vadovas Paulius Jurjonas, pirmininkė Dovilė Matulienė, asmeninė asistentė Alma Sinkevičienė. Danutės Junevičienės nuotr.
Kauno kurčiųjų jaunimo organizacija (KKJO) – viena iš nedaugelio, kurioms Neįgaliųjų reikalų departamentas patikėjo savarankiškai įgyvendinti socialinės reabilitacijos paslaugų ...
REKLAMA

TELEVIZIJA



×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų