Ligoninė  (nuotr. stop kadras)

Ligoninė (nuotr. stop kadras)

Panevėžietis Andrius kraujo vėžio diagnozę išgirdo prieš metus. Vyras pasakojo, jog įtarimų apie ligą neturėjo, nejautė skausmo, jo manymu, galinčio signalizuoti susirgimą.

„Sportavau, bėgiodavau ir vienintelis dalykas, kuris šiek tiek kėlė nerimą buvo tai, jog pradėjo trūkti jėgų. 2016-ieji buvo labai geri, daug treniravausi, pasiekiau puikių rezultatų, o 2018 m. prasidėjo kažkoks nepaaiškinamas smukimas – bendras silpnumas, jėgų visai nėra, o širdis, atrodo, iššoks iš krūtinės.

Nueidavau pas šeimos gydytoją, pasidarydavau kraujo tyrimus, o gydytoja sako, jog atsižvelgiant į amžių, viskas gerai, nesuprato, kokių ligų aš ieškau. Vėliau vis tik, paskyrė echoskopiją, kuri parodė apie 30 cm darinį pilvo zonoje – neaišku nei kas tai, nei kur tiksliai, nei kodėl atsirado“, – prisiminė penkiasdešimtmetis pašnekovas.

REKLAMA

Andrius sako, jog echoskopijos rezultatai pribloškė ir jis bijojo blogiausio. Difuzinės didelių B ląstelių limfomos diagnozė paaiškėjo atlikus rasto darinio biopsiją. Vyras buvo paguldytas į ligoninę, prasidėjo gydymas chemoterapija ir imunoterapija.

Nustebino gydytojos žodžiai

„Su šeimos gydytoja buvome sutarę, jog sužinojęs biopsijos rezultatus, jai paskambinsiu. Kai pasakiau, jog man nustatytas kraujo vėžys, limfoma, ji pasakė – ačiū Dievui.

Aš taip nustebau dėl tokių jos žodžių, o ji paaiškino, jog baiminosi sunkesnės diagnozės. Gydytoja pasakė, jog limfomai yra gydymas ir gydytojų hematologų komanda tikrai mane „ištrauks“. Baisiausias yra žodis vėžys, jis tarsi mirties sinonimas, bet po gydytojos žodžių supratau, kad bent jau nemirsiu, kad mano liga yra gydoma“, – kalbėjo jis.

Gydymas truko apie pusę metų, vyko sklandžiai, didelių šalutinių reiškinių Andrius nepatyrė, tačiau lengva nebuvo. Panevėžietis pasakojo, jog sunku buvo ir fiziškai, ir emociškai. Vargino skausmai, nuovargis, prasta savijauta ir nors didelės panikos sužinojus kraujo vėžio diagnozę vyras neišgyveno, kartais apimdavo sunkiai paaiškinamas baimės jausmas.

„Dėl negalavimų tapau jautresnis, dirglesnis, įtariu, nelengva buvo šalia manęs tuo metu buvusiems žmonėms. Visko buvo, bet tai ištveriama, tiesiog susigyveni su tais dalykais, pasitiki medicinos personalu. Emocinę būseną sunku paaiškinti, anksčiau tokių dalykų nesu išgyvenęs.

REKLAMA

Manau, kad susidūręs su tokia liga, pajunti ne tik gyvenimo trapumą, bet viską imi suvokti ryškiau, jausti stipriau. Pradedi labiau galvoti apie gyvenimo prasmę ir tai, jog gal svarbiau ne kiek metų gyveni, o kaip gyveni, ar yra dėl ko gyventi.

Labai padėjo mano dukra, ji pati yra medikė. Palaikymas reikalingas, tačiau nereikia guosti ar galvos glostyti, o tiesiog būti šalia. Reikia paprastų dalykų, jie ir ramina.

Gulėdamas ligoninėje supratau, kad liga nesirenka. Teko sutikti įvairių žmonių, ir tokių, kurie yra didžiausi sveikuoliai, ir tokių, kuriems pritrūkdavo laiko savimi pasirūpinti. Man irgi atrodė, kad gyvenu sveikai, sportuoju. Vis tik, gerai dukra pasakė, kad gera mano fizinė forma padėjo lengviau pernešti gydymą. Jeigu būčiau turėjęs kokių nors gretutinių ligų, jau būtų kitaip.

Daug dalykų iš to etapo pasimiršta ir atrodo, kad nieko baisaus ir nebuvo. Be to, pacientui visaip bandoma padėti, tarkim, jei pykina ar skauda, skiria vaistų. Gydytis ir sveikti padeda ir aplinka, o sąlygos ligoninėje tikrai buvo geros, visur švaru, sutvarkyta“, – sakė vyras.

Pasikeitė požiūris į gyvenimą

Intensyviai sportavęs Andrius pasakojo, jog vėl pradėjo treniruotis, bet kur kas mažesniu krūviu. Ne tik todėl, kad po gydymo dar praėjo nedaug laiko, tačiau ir todėl, kad kilo klausimas, kam reikia tiek iš savęs reikalauti.

REKLAMA

„Pagalvoju, o kam man reikia sportuoti tiek, kiek anksčiau? Ką aš tuo noriu parodyti? Koks skirtumas ar aš nubėgsiu tą atstumą per 3 ar per 5 valandas, kam tai įdomu?

Manau, kad sportuoti yra svarbu, tačiau reikia atsižvelgti į savijautą, vertinti sveikatą. Pradėjau į viską žiūrėti paprasčiau, jeigu pavyksta bėgti, tai gerai, o jeigu nėra jėgų, tai ir nereikia draskytis“, – prisiminė Andrius.

Tradicinė konferencija Vilniuje skatina domėtis savo liga

Septintą kartą rengiama konferencija „Kraujo ligos – kaip jas atpažinti ir stebėti“ šiemet vyks gegužės 29 d. Nemokamoje asociacijos „Kraujas“ organizuojamoje konferencijoje bus pateikiama naujausia informacija apie onkohematologinių ligų diagnostiką, gydymo eigą ir rezultatus, taip pat aptariami kiti gydymo metu ir po jo svarbūs klausimai, tokie kaip, emocinės sveikatos gerinimas, mityba, skiepai ir imunoprofilaktika, klinikinių tyrimų galimybės, pagalba širdžiai gydymo metu ir kiti.

Renginys siekia įtvirtinti platesnį visuomenės supratimą apie tai, kad piktybinė kraujo liga nėra nuosprendis diagnozę išgirstantiems pacientams, o ligos suvaldymas – tai nuoseklaus ir pozityvaus dialogo tarp daug apie savo ligą žinančio paciento ir jį gydančio gydytojo kūrimas.

REKLAMA

„Šiuo renginiu siekiame didinti informuotumą apie kraujo ligas ir jų gydymą, keisti visuomenės įsitikinimą, jog onkologinė ligos diagnozė prilygsta mirties nuosprendžiui.

Džiaugiamės, jog tradicija organizuoti renginį tęsiasi ir jau septynerius metus konferencija suvienija gydytojus, pacientus bei jų artimuosius tam, kad suteiktų reikiamų žinių ir sutelktų bendrai veiklai, atskleistų būdus, kaip padėti sau ir artimajam, susirgus onkologine liga“, – sakė asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Konferencija „Kraujo ligos – kaip jas atpažinti ir stebėti“ vyks gegužės 29 d. „Holiday Inn“ viešbutyje. Dalyvavimas renginyje yra nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija. Kaip ir kasmet, pacientai turi išskirtinę galimybę iš anksto gydytojams užduoti rūpimus klausimus, kurie konferencijos metu bus pateikti anonimiškai. Daugiau informacijos ir konferencijos programą rasite www.kraujas.lt.

Vytautas
2019-05-25 21:58:51
Visas kunas ypac pilvo srytyje nusetas didesniais ir mazesniais guzeliais, ar tai pavojinga ar tai tik gerybiniai navikai
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Vytautas 2019-05-25 21:58:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Visas kunas ypac pilvo srytyje nusetas didesniais ir mazesniais guzeliais, ar tai pavojinga ar tai tik gerybiniai navikai   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
14-metis pabudo iš komos: paaiškėjo įvykio detalės
DABAR RODOMA
Marijampolės kalėjime įkalinti vyrai grasina maištais ir neramumais
DABAR RODOMA
Vilniuje apsivertusio motorolerininko bičiuliai užpuolė policininkus
DABAR RODOMA
Veryga apie maitinimą
DABAR RODOMA
Kaip šiltnamyje laistyti pomidorus?
DABAR RODOMA
Patikrino panevėžiečių budrumą – iš butų nešk, ką nori
DABAR RODOMA
Ruošia bausmių paketą
DABAR RODOMA
Lengviausias česnako lupimas
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
REKLAMA
Naujagimis (asociatyvi nuotr.) (nuotr. 123rf.com)
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, šiuolaikinės medicinos pasiekimai įrodo, kad stebuklais tikėti verta. Praėjus vos ...
Pranas Šerpytis (nuotr. stop kadras)
Trečiadienį vėl kaisime nuo tropinio karščio – termometro stulpeliai žada šokti net iki 35 laipsnių karščio. Tokiu karštu oru pasitaiko skęstančiųjų ir sustreikavus ...
Ligoninė  (nuotr. fotodiena/Justino Auškelio)
Lietuvoje 2019 m. iš viso patvirtinti 754 tymų atvejai, iš jų 579 suaugusieji. Situacija gerėja, tačiau tymų atvejai vis dar registruojami. Praėjusią savaitę Lietuvoje ...
Ligoninė (nuotr. Fotodiena.lt)
Birželio 25-osios rytą sutriko Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės registravimo internetu veikla. Kaip naujienų portalui tv3.lt pranešė ligoninės atstovė spaudai ...
Ryžių trapučiai  (nuotr. 123rf.com)
Pradėkime nuo to, kaip yra gaminami ryžių, grikių ar kitų grūdų trapučiai. Ryžių trapučiai gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu (!) bei 255–265 ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų