Daugiau patarimų vairuotojams – specialioje „Patarimai vairuotojams“ rubrikoje.
Pirmas barjeras – spynelė
Pakilesnė rytinė nuotaika gali subjurti dar nespėjus patekti į automobilio vidų. Nors daugelis automobilių šiais laikais atsirakina naudojant nuotolinio valdymo pultelį ar beraktę automobilio užrakto sistemą, tačiau išsikrovęs akumuliatorius ar nusilpusi raktelio baterija gali priversti naudoti fizinį raktą. Ir čia laukia pirmieji spąstai – užšalusi spynelė.
Ekspertai pataria nelaukti ir profilaktiškai sutepti spyneles drėgmę išstumiančiu skysčiu (pvz., WD-40). Jei spyna jau užšalo, vienintelė išeitis – skystas atitirpintojas. Tačiau jis bus naudingas tik tuo atveju, jeigu skystis nebus paliktas užrakinto automobilio daiktadėžėje.
Taip pat pamirškite bet kokius bandymus raktelį šildyti su žiebtuvėliu. Šiuolaikiniai raktai su elektroniniais imobilizatoriais ir plastikiniais korpusais nuo atviros ugnies gali būti sugadinti nepataisomai.
Beje, jei vairuotojo durelės neatsidaro, verta pabandyti keleivio pusę. Dažnai mažiau naudojama spynelė būna mažiau užteršta ir lengviau pasiduoda bandymams ją atrakinti.
Sniegas ant stogo ir žibintų
Patekus į vidų ir radus šluotelę, būtina nuvalyti ne tik langus, bet ir visą kėbulą: variklio dangtį, stogą, bagažinę.
Nors nuvalyti sniegą nuo aukšto visureigio stogo žemesnio ūgio vairuotojui gali būti sunku, tai nėra pasiteisinimas kitų eismo dalyvių atžvilgiu.
Tačiau kovojant su ledu galioja vienas griežtas tabu. Jokiu būdu nebandykite žibintų valyti plastikiniu gremžtuku.
To priežastis paprasta. Automobilių pramonė dar 10-ojo dešimtmečio pabaigoje stiklinius žibintų gaubtus iškeitė į analogus, pagamintus iš polikarbonato.
Šis plastikas yra minkštas, todėl gremžtukas jį akimirksniu subraižo, o ilgalaikės pasekmės liūdnos. Žibintai ilgainiui tampa matiniai, o jų šviesos pralaidumas drastiškai sumažėja.
Geriausia išeitis – naudoti skystą ledo tirpiklį arba tiesiog leisti fizikai atlikti savo darbą. Net ir modernūs LED žibintai, kurie kaista mažiau už senąsias halogenines lemputes, generuoja pakankamai šilumos, kad ledas atšoktų savaime.
Variklio šildymas – degalų švaistymas?
Didžiausias mitas, su kuriuo kovoja kone visų automobilių gamintojų inžinieriai – variklio šildymas laisva eiga. Daugelis vairuotojų užveda automobilį, įjungia ventiliatorių maksimaliu pajėgumu ir eina valyti sniego, tikėdamiesi sugrįžti į šiltą saloną.
Modernūs varikliai, ypač dyzeliniai, pasižymi aukštu efektyvumu ir minimaliais šilumos nuostoliais. Dirbdami laisva eiga, jie praktiškai nešyla arba darbinę temperatūrą pasiekia per labai ilgą laiką. Todėl ventiliatorius į stiklą pučia tik šaltą arba drungną orą, o ant langų susidaręs ledas netirpsta.
Situaciją keičia tik papildoma įranga, kurią inžinieriai diegia suprasdami benzininių ar dyzelinių variklių specifiką. Dažnai tokiuose automobiliuose montuojami pagalbiniai šildytuvai.
Tai gali būti elektriniai kaitinimo elementai, įrengti tiesiogiai ventiliacijos sistemoje ir šildantys į saloną pučiamą orą, arba specialūs mazgai, skirti greičiau pakelti aušinimo skysčio temperatūrą.
Šie sprendimai nėra naujiena. Jie jau seniai naudojami tam, kad kompensuotų efektyvių variklių generuojamą šilumos trūkumą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
