Išskirtinis stilius
Turbūt didžiausią nuostabą kelia tai, jog automobilyje galima atrasti eilę skirtingų, įdomių, netgi neįprastų dizaino sprendimų, nepriklausomai iš kurios pusės į jį žiūrėsi. Pavyzdžiui, pažvelkite į priekinę dalį – ten tiesiog masyvios radiatoriaus grotelės, kurios kaip niekada sklandžiai susilieja su priekiniais žibintais. Nors pačios grotelės yra atskira detalė, tačiau dešimtys skirtingo dydžio dygsnių sudaro įspūdį, jog visa priekinė dalis vientisa. O ir „Peugeot“ dizaineriai tik dar kartą pademonstravo, jog masyvios grotelės gali atrodyti skoningai ir nekelti isterijos radikalių pokyčių nemėgstančių vairuotojų galvose.
Ir visgi, jeigu priekinė dalis ekspresyvi, bet išlaikanti modernių „Peugeot“ automobilių stilių, apsukę ratuką aplink automobilį ir pažvelgę į bagažinės dangtį ar galinę dalį, ten išvysite dar neregėtų įmantrybių kraitį.
Pažįstama interjero koncepcija
Verta pripažinti, jog naujausioji „i-Cockpit“ versija džiugina maloniais netikėtumais. Automobilio salone dabar vyrauja įmantrios, geometrinės linijos, solidžiau atrodančios metalizuotos apdailos detalės ir patraukli dekoratyvinė tekstilė. Stilistine prasme – „Peugeot“ salonas tikrai gali lygiuotis su aukštesnės klasės automobilių gamintojų modeliais, tačiau tam tikrose vietose galima išvysti nedidelį, bet juntamą atotrūkį nuo pilnaverčių aukštesnės klasės ratuočių gamintojų. Ten, kur reikia, naudojamos brangios apdailos medžiagos – sėdynės, durų rankenėlės, prietaisų skydelio apdaila, maloniai ant vairo veikiantys mygtukai ir kiti elementai padeda sumaniai užmaskuoti, kitur esančias pigesnes apdailos detales.
Atsitraukus nuo interjere esančių aksesuarų ir susitelkus į vairuotojo poziciją, ten kiekvieną vadeliotoją pasitiks ypatingai plačiai reguliuojama sėdynė. Jos padėtis gali būti nuo sportiškai žemos iki pakankamai aukštos, tačiau nesitikėkite, jog pati vairuotojo vieta bus labai valdinga, kaip kad tai yra SUV tipo modeliuose.
Ne visuomet tinkamai veikiančios technologijos
Kaip ir daugelis kitų „Peugeot“ automobilių, , „408“ turi pažangesnę adaptyvią greičio, atstumo ir eismo juostos palaikymo sistemą, kuri gavo tris papildomas funkcijas. Viena iš jų – sistema gali automatiškai persirikiuoti į kitą eismo juostą, kuomet automobilio greitis siekia tarp 70 ir 180 km/val. Naudojant šią ir navigacijos sistemą, ji taip pat iš anksto prisitaiko prie artėjančio posūkio ir esant poreikiui sumažina automobilio greitį, jog neišlėktumėte į griovį. Vis dėlto, realybėje, eismo juostos palaikymo sistemos veikimas kelia dviprasmiškas mintis. Anksčiau bandytame „308“ modelyje ši sistema veikė tolygiai ir 8 iš 10 kartų – teisingai. Tuo tarpu „408“ modelyje eismo juostos palaikymo sistema labiau primena primityvesnę šios technologijos versiją. Ji, vieną kartą automobiliui padės neišvažiuoti iš savo eismo juostos, tačiau vėliau – sukitės patys.
Eismo juostos palaikymo sistema veikia geriau, kai ją kartu naudojate su pažangia greičio ir atstumo palaikymo sistema. Tuomet automobilis gana griežtai laikosi eismo juostos vidurio, tačiau jeigu vairuotojas staiga tampa neveiksnus, sistema nesiima papildomų veiksmų siekiant išvengti nelaimės. Ji kelis kartus panaudoja garsinį signalą, tačiau po to išjungia visas pagalbines sistemas. Suprask, varyk į griovį ir nesuk man daugiau galvos. Kadangi tokių trūkumų „Peugeot 308“ modelyje nebuvo, galima suprasti, jog „408“ naudoja programinę įrangą, kuri sistemoms nepadeda veikti taip efektyviai.
Mažas tūris
„Peugeot“, regis, šiandien yra labiau susikoncentravusi į efektyvumą, o ne absoliutų dinamikos pojūtį, ir tai gali tapti nusivylimu. Visgi, turint tokį išvaizdų automobilį norisi, jog keliu jis sklistu taip pat įspūdingai, tačiau bandytame modelyje sumontuotas 1,2 litro, 3 cilindrų benzininis variklis atrodo kaip pasiūlymas tiems, kas didesnį prioritetą teikia stiliui, o ne dinaminėms savybėms.
130 arklio galių ir 230 Nm sukimo momentą generuojantis variklis reikalauja veltis į keletą, esminių kompromisų, su kuriais sugebėsite susitaikyti arba ne. Pirmiausiai – bet kokie miklesni raginimai varikliui didinti sūkius ir priversti automobilį judėti greičiau palydimi ne visai ausiai maloniu trijų cilindrų variklio garsu ir akceleracija, kuri, nėra stebuklinga.
Vis dėlto, vietoj bandymų iš variklio spausti papildomą žiupsnelį dinamikos, vietoje to reikėtų atsilošti ir akceleratoriaus pedalą laikyti ties nuosaikia riba. Būtent tada 3 cilindrų variklis pradeda demonstruoti savo tikrąjį pašaukimą. Jis, tiesiogine žodžio prasme, yra įrankis, kuris padeda automobiliui judėti – tyliai ir, netgi, ekonomiškai.
Lengvai nuspėjamas
„Peugeot“ inžinieriai, regis, puikiai suprasdami, jog „408“ negalės turėti tokių pajėgių variklių kaip, pavyzdžiui, „Audi A5 Sportback“, galios trūkumą siekė kompensuoti su ženkliai mažesniu automobilio svoriu. Sverdamas 1392 kilogramus, jis yra 175 kilogramais lengvesnis už „Audi A5 Sportback“ ir net 313 kilogramų lengvesnis už BMW 4 serijos „Gran Coupe“, ir šie kilogramų skirtumai jaučiasi kai su koldūno formos vairu nurodinėjate kur automobiliui reikia važiuoti.
Mieste „Peugeot 408“ elgiasi ganėtinai nuspėjamai. Siaurose daugiabučių gatvelėse ar sausakimšuose didmiesčių prospektuose „408“ valdyti yra beprotiškai lengva ir paprasta. Be to, būdamas daugiau nei 100 mm ilgesnis už „Volkswagen Tiguan“, prancūziškas mišrūnas pasižymi mažesniu apsisukimo spinduliu, o tai sumažins riziką, jog šiek tiek ankštoje apsisukimo vietoje netaptumėte spūsties kaltininku. Didesnį nepasitenkinimą gali sukelti tik galinė pakaba, kuriai trūksta geresnių sugebėjimų slopinti nelygios kelio dangos sukuriamas vibracijas ar į kėbulą persiduodančius krestelėjimus.
Išsamesnę naujo „Peugeot 408“ apžvalgą galite perskaityti ČIA.
