Tikriems entuziastams skirti automobiliai tiesiog skęsta milžiniškoje nuobodžių krosoverių, pilkos dyzelinės masės bei sparčiai populiarėjančių elektromobilių jūroje.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Tačiau visi puikiai žinome, kad būtent kupė kėbulas yra ta forma, kuri žadina didžiausias automanų svajones.
Grakščios, elegantiškos linijos ir žemas siluetas suteikia visiškai kitokias, kur kas ryškesnes emocijas nei praktiški hečbekai ar sedanai.
Jei esate šio kėbulo tipo gerbėjas, greičiausiai su nostalgija prisimenate paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį.
Būtent tada pasaulį išvydo rekordinis skaičius įperkamų, bet charakteringų kupė automobilių. Norėdami trumpam sugrįžti į tas auksines dienas, ant scenos kviečiame pačius ikoniškiausius to laikmečio atstovus.
Alfa Romeo GTV
Dešimtojo dešimtmečio viduryje pasirodęs 916 serijos „Alfa Romeo GTV“ žymėjo didžiulį techninį posūkį markės istorijoje.
Priešingai nei ankstesni klasikiniai gamintojo kupė, turėję galinius varančiuosius ratus ir „transaxle“ komponuotę, naujasis modelis buvo varomas priekine ašimi.
Tačiau tai nesutrukdė jam tapti vienu geriausiai valdomų to meto automobilių – inžinieriai šį platformos pokytį kompensavo sumontavę sudėtingą daugiasvirtę galinę pakabą.
Už išskirtinę pleišto formos kėbulo formas bei unikalų, vientisą priekinį gaubtą su integruotais žibintais buvo atsakingas „Pininfarina“ studijoje dirbęs dizaineris Enrico Fumia.
Nors net ir bazinės versijos stebino dinamika, tikruoju entuziastų taikiniu tapo modeliai, po kurių gaubtais plakė legendinis 3,0 litrų darbo tūrio V6 variklis, sukonstruotas inžinieriaus Giuseppe Busso.
Šiandien tvarkingų GTV kainos nuosekliai auga. Nors skelbimų portaluose vis dar galima rasti gyvenimo mačiusių variantų už porą tūkstančių eurų, norint į garažą parsivaryti tikrai gerai išlaikytą ir techniškai tvarkingą V6 modelį, šią sumą teks bent padvigubinti.
BMW Z3
Nors Z3 vardas plačiajai visuomenei dažniausiai asocijuojasi su Džeimso Bondo filme matytu rodsteriu, būtent kupė versija benzingalvių pasaulyje turi atskirą kultinį statusą.
Už šio projekto išvaizdą atsakingas japonų dizaineris Joji Nagashima sukūrė itin netradicinę „Shooting brake“ stiliaus kėbulo formą – ilgas variklio dangtis čia grubiai, bet intriguojančiai susijungia su hečbeką primenančia galine dalimi.
Būtent dėl šių proporcijų modelis greitai užsitarnavo šmaikščią „klouno bato“ pravardę.
Techniškai Z3 kupė buvo savotiškas inžinerinis hibridas. Priekinė pakabos dalis buvo pasiskolinta iš trečiosios serijos E36 modelio, o štai gale bavarai sumontavo E30 modelyje matytą nepriklausomą pakabą su įstrižinėmis svirtimis
Tai lėmė specifišką, sunkiau prognozuojamą, bet patyrusius vairuotojus žavintį galinės ašies elgesį posūkiuose.
Esminis kupė pranašumas prieš rodsterį buvo net kelis kartus standesnis kėbulas. Dėl šios savybės modelis su 2,8 litro šešių cilindrų varikliu tapo tikru vairuotojo automobiliu.
Nors prastos būklės egzempliorių skelbimuose galima rasti ir už 4000 eurų, Z3 kupė jau tapo kolekcine vertybe. Norint rasti nesurūdijusį ir techniškai gyvą variantą, reikėtų turėti bent jau 7000 eurų biudžetą.
Nissan 200SX
Šeštosios kartos modelis šiandien yra vienas geidžiamiausių, rečiausių ir, tenka pripažinti, brangiausių to laikmečio kupė.
Šio automobilio kultinio statuso paslaptis slypi, kad ir kaip keistai tai skambėtų, pačiame automobilyje.
Priekyje išilgai montuojamas legendinis 2,0 litrų darbo tūrio keturių cilindrų variklis (SR20DET), galiniai varantieji ratai, idealus svorio paskirstymas ir nepriklausoma daugiasvirtė galinė pakaba pavertė jį neprilygstamu vairuotojo automobiliu.
Dėl gamykloje montuojamo riboto slydimo diferencialo ir variklio, kuris lengvai pasiduoda galios didinimo modifikacijoms, „200SX“ tapo pasauline šonaslydžio kultūros ikona.
Tačiau būtent šis milžiniškas tobulinimo potencialas ir naudojimas automobilių sporte lėmė tai, kad šiandien rasti originalios gamyklinės būklės, nesudaužytą ir korozijos nesuniokotą egzempliorių yra beveik neįmanoma misija.
Tapęs tikru automobilių pasaulio vienaragiu, tvarkingas „Nissan 200SX“ dabar reikalauja ypatingai didelių pradinių lėšų. Naudotų automobilių rinkoje jau nieko nestebina pamatyti modelį, kainuojantį 15, 20 ar net 40 tūkst. eurų.
Opel Calibra Turbo 4x4
Kadaise Lietuvos gatvėse dažnai sutikta „Opel Calibra“ šiandien yra tapusi tikra retenybe, kurią puoselėja tik ištikimiausi markės entuziastai.
Ant pirmosios kartos „Vectra“ platformos sukurtas kupė į automobilių inžinerijos istoriją visam laikui įrašytas dėl savo aerodinaminių savybių.
Dizainerio Erhardo Schnello suprojektuotas automobilis leido pasiekti vos 0,26 Cd siekiantį oro pasipriešinimo koeficientą. Šis pasaulio rekordas nebuvo pagerintas ištisą dešimtmetį (nuo 1989 iki 1999 metų).
Nors variklių gamoje buvęs 2,5 litro V6 agregatas puikiai tiko ilgoms, komfortiškoms kelionėms greitkeliais, tikruoju gamintojo pasididžiavimu tapo „Turbo 4x4“ modifikacija.
Po jos variklio gaubtu slėpėsi garsusis 2,0 litrų, 16 vožtuvų variklis (kodinis pavadinimas C20LET), generuojantis 204 arklio galias.
Šis pajėgumas per patvarią šešių laipsnių „Getrag“ mechaninę pavarų dėžę ir hidraulinę sankabą turinčią visų varančiųjų ratų sistemą buvo perduodamas į abi ašis. Šis sprendimas „Calibra“ pavertė rimtu (tam laikmečiui) sportiniu automobiliu, galinčiu iki 100 km/val. įsibėgėti greičiau nei per 7 sekundes.
Verta paminėti, kad siekiant užtikrinti aukščiausią surinkimo kokybę, didžioji dalis pigesnių versijų buvo surenkama ne Vokietijoje, o Suomijoje, „Valmet Automotive“ gamykloje.
Deja, to laikmečio „Opel“ kėbulams būdingas neatsparumas korozijai ir negailestinga eksploatacija lėmė tai, kad šiandien rasti gamyklinės būklės „Turbo 4x4“ egzempliorių yra be galo sunku.
Kita vertus, dėl to ttitinkamai šoktelėjo ir jų vertė. Dabar už šį išsaugotą „Opel“ markės paveldą naudotų automobilių rinkoje teks atseikėti nuo 8000 iki 10 000 eurų, ar net daugiau.
Volkswagen Corrado
Šis modelis yra tobulas pavyzdys, įrodantis, kaip iš masinei gamybai skirtų modelių komponentų galima sukurti tikrą vairavimo entuziastų ikoną.
Nors „Volkswagen Corrado“ buvo sukonstruotas antrosios kartos „Golf“ (A2 platformos) pagrindu, o galingesnėse versijose naudojo trečiosios kartos „Passat“ (B3) pakabos elementus, jo kėbulas buvo visiškai unikalus.
Siekiant užtikrinti aukščiausią surinkimo kokybę, automobilis buvo gaminamas ne pagrindinėje bendrovės linijoje, o specializuotoje kėbulų gamykloje „Karmann“, įsikūrusioje Osnabriuke.
Išskirtiniu šio kupė aerodinaminiu akcentu tapo aktyvus galinis aptakas – jis automatiškai pakildavo automobiliui pasiekus 120 km/val. greitį, sukurdamas papildomą prispaudžiamąją jėgą ir padidindamas galinės ašies stabilumą važiuojant greitkeliais.
Agresyvų charakterį šiam priekiniais ratais varomam kupė suteikė jėgos agregatai. Modelio gamos viršūnėje atsidūrė legendinė VR6 modifikacija.
Vokiečių inžinieriai šešis cilindrus išdėstė neįprastai siauru, vos 15 laipsnių kampu ir uždengė juos viena bendra variklio galvute.
Šis sprendimas leido 2,9 litro darbo tūrio ir 190 arklio galių motorą sutalpinti itin kompaktiškame variklio skyriuje, kartu apdovanojant vairuotoją unikaliu išmetimo sistemos garsu.
Tuo tarpu ieškantiems kiek prieinamesnės, bet technologiškai ne mažiau intriguojančios alternatyvos, dėmesį verta atkreipti į G60 versiją.
Joje buvo montuojamas 1,8 litro variklis su specifiniu „G-Lader“ mechaniniu kompresoriumi. Priešingai nei tradicinės turbinos, varomos išmetamosiomis dujomis, šis alkūninio veleno diržu sukamas kompresorius užtikrino momentinį, tolygų galios (160 AG) pateikimą.
Nors šiandien „Corrado“ neretai lieka „Golf GTI“ šešėlyje, automobilių gerbėjai jį vertina dėl žemo svorio centro, preciziško valdymo ir neabejotino išskirtinumo.
Rasti geros būklės, nesugadintą VR6 ar G60 modelį jau dabar yra rimtas iššūkis, o jų vertė stabiliai kopia aukštyn.
Peugeot 406
Jei automobilyje ieškote ne sportinio aštrumo lenktynių trasoje, o neprilygstamos elegancijos ir komforto ilgose kelionėse, „Peugeot 406“ kupė yra neabejotinas šio sąrašo favoritas.
Šio modelio kėbulo linijas sukūrė „Pininfarina“ dizaineris Davidas Arkandželis. Negana to, automobilis buvo ne tik suprojektuotas, bet ir surenkamas Italijoje, San Džordžo Kanavezės gamykloje.
Be to, dėl akivaizdaus kėbulo silueto ir proporcijų panašumo į kur kas brangesnį „Ferrari 456 GT“, Vakarų Europoje jis greitai užsitarnavo „varguolių „Ferrari“ pravardę, nors dauguma lietuvių tam paprieštarautų, nes Rytų Europoje ši pravardė buvo skirta „Opel Callibra“.
Kupė buvo sukurtas naudojant anuomet puikiai vertintą „Peugeot 406“ sedano platformą. Automobilyje buvo išsaugota komfortiška, tačiau tikslų valdymą užtikrinanti nepriklausoma daugiasvirtė galinė pakaba.
Tai klasikinis „Gran Turismo“ klasės atstovas, pritaikytas stilingai ir be jokio vargo įveikti didelius atstumus greitkeliais.
Nors pirkėjai dažnai rinkdavosi ekonomiškesnius keturių cilindrų motorus, tikroji entuziastų svajonė buvo 3,0 litrų darbinio tūrio V6 agregatas.
Per ganėtinai ilgai trukusį gamybos laikotarpį „Peugeot“ pardavė daugiau nei 100 tūkst. šio modelio vienetų, todėl šiandien tai yra įperkamiausias kupė šiame automobilių sąraše.
Vis dėlto, kaip ir kitų modelių atveju, nereikėtų apsigauti. Idealiai išlaikytų, korozijos nepaliestų versijų su V6 varikliu ir mechanine pavarų dėže vertė naudotų automobilių rinkoje jau pradėjo pastebimai augti.
Audi TT
Pirmosios kartos „Audi TT“ debiutas automobilių pasaulyje sukėlė tikrą šoką. Tai buvo vienas tų retų atvejų, kai serijinis modelis beveik nesiskyrė nuo drąsaus koncepcinio automobilio.
Dizainerių Freemanų Thomo ir Peterio Schreyerio sukurtas kėbulas, įkvėptas „Bauhaus“ stiliaus, pavertė „TT“ tikra stiliaus ikona. Tačiau po išskirtine išvaizda slėpėsi kituose „Volkswagen“ grupės automobiliuose sutinkami sprendimai.
Nors bazinės versijos turėjo tik priekinius varančiuosius ratus, tikrąjį „Audi“ charakterį atskleidė modeliai su „quattro“ sistema.
Tiesa, dėl skersai montuojamo variklio čia buvo naudojama ne „Torsen“ diferencialą turinti nuolatinė visų varančiųjų ratų pavara, o „Haldex“ mova, kuri galią į galinę ašį perduodavo tik prasisukus priekiniams ratams.
Pačia geidžiamiausia entuziastų versija tapo modelis su legendiniu 1,8 litro darbinio tūrio varikliu, išvystančiu 225 arklio galias.
Ši modifikacija išsiskyrė ne tik didesne galia, bet ir dviem išmetimo vamzdžiais bei šešių laipsnių mechanine pavarų dėže.
Įdomu tai, kad gamybos pradžioje „Audi TT“ susidūrė su rimtais aerodinamikos iššūkiais – važiuojant didesniu nei 180 km/val. greičiu ir pradėjus staigiai manevruoti, automobilio galinė dalis tapdavo nestabili.
Gamintojas į operatyviai sureagavo ir visuose modeliuose sumontavo elektroninę stabilumo sistemą (ESP) bei dabar jau neatsiejamą dizaino elementą – nedidelį galinį aptaką.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
