Šiaurės Amerikos valstybė atvirai žaidžia dviejų galingų automobilių pramonės valstybių – Vokietijos ir Pietų Korėjos – interesais.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Vasario 25 dieną, Vokietijos Bundestago Ekonomikos komitete uždarame posėdyje buvo pristatytas Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) deleguotos ekonomikos ministrės Katherinos Reiche pranešimas.
Dokumento pavadinimas kalba pats už save – „Automobilių pramonė: automobiliai už povandeninius laivus“.
Nors posėdžio detalės nėra viešos, pagrindinė ašis visiškai aiški: diskutuojama apie povandeninius laivus, muitų politiką, santykius su Donaldo Trumpo valdomomis Jungtinėmis Valstijomis bei potencialių naujų automobilių gamyklų statybas Kanadoje.
Dar šį pirmadienį Vokietija ir Kanada oficialiai pasirašė bendrą ketinimų deklaraciją dėl glaudesnio bendradarbiavimo automobilių ir mobilumo sektoriuose.
Parašus po šiuo dokumentu padėjo K. Reiche ir jos kolegė iš Kanados Mélanie Joly. Vokietijos ministrė pabrėžė, kad dabartiniai geopolitiniai iššūkiai reikalauja strateginio atsako, o Kanados atstovė neslėpė, jog šis susitarimas padės modernizuoti šalies pramonę, sukurs naujų darbo vietų ir sustiprins valstybės pozicijas pasaulinėje naujos kartos transporto priemonių gamybos rinkoje.
„Automotive News Canada“ teigimu, toks viešas deklaracijos pasirašymas būtent šiuo metu nėra atsitiktinumas. Viskas tiesiogiai susiję su didžiausiu Kanados ginkluotės pirkimu nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Šalis planuoja įsigyti visiškai naują laivyną, kurį sudarytų iki dvylikos dyzelinių povandeninių laivų. Bendra šio milžiniško užsakymo vertė siekia net 7,42 milijardo eurų.
Dėl šio gardaus kąsnio aršiai konkuruoja dvi gynybos pramonės milžinės: Vokietijos „ThyssenKrupp Marine Systems“ ir Pietų Korėjos „Hanwha Ocean Co.“.
Vasario viduryje Toronte pasakytoje kalboje ministrė M. Joly atvirai rėžė, ko jos šalis tikisi mainais. Anot jos, Kanadai iš esmės tiesiog reikia naujos automobilių gamyklos, ir būtent todėl dabar vyksta intensyvios derybos tiek su korėjiečiais, tiek su vokiečiais.
Kol kas nei Vokietijos, nei Pietų Korėjos automobilių gamintojai neturi savo gamyklų Kanados teritorijoje. Vis dėlto, šiame diplomatiniame žaidime Vokietijos koncernas „Volkswagen“ tapo savotišku taktiniu svertu.
Nors „Volkswagen“ neplanuoja Kanadoje surinkinėti automobilių, Ontarijo valstijoje šiuo metu jau dygsta antrinės įmonės „PowerCo“ baterijų elementų gamykla, kuri turėtų pradėti veikti 2027 metais.
Nors ši investicija tiesiogiai niekaip nesusijusi su povandeninių laivų pirkimu, Kanados vyriausybė sumaniai naudoja šį faktą derybose, siekdama daryti spaudimą Pietų Korėjai.
Pietų Korėjos prezidento administracijos šaltiniai atskleidžia, kad kanadiečiai atvirai reikalauja analogiškų investicijų iš „Hyundai“ koncerno.
Šie Kanados manevrai atspindi desperatiškas pastangas išsivaduoti iš absoliučios ekonominės priklausomybės nuo Jungtinių Valstijų, ypač automobilių pramonėje.
Iki šiol rinkoje dominavo JAV gamintojai, o net 90 procentų Kanadoje surinktų automobilių ir 60 procentų pagamintų komponentų keliaudavo tiesiai į JAV rinką. Tačiau D. Trumpui įžiebus muitų konfliktą, Kanados pramonė patyrė skaudų smūgį.
Praėjusiais metais, „Stellantis“ ir „General Motors“ gamyklose Kanadoje buvo atleisti keli tūkstančiai darbuotojų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
