• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kinijos automobilių gamintojai per pastaruosius metus padarė didžiulę technologinę pažangą, o jų elektromobiliai vis dažniau tampa rimtais konkurentais Europos bendrovių modeliams. Tačiau ar kiniškuose automobiliuose montuojami elektros varikliai iš tiesų yra pažangesni?

GALERIJA (10)

Kinijos automobilių gamintojai per pastaruosius metus padarė didžiulę technologinę pažangą, o jų elektromobiliai vis dažniau tampa rimtais konkurentais Europos bendrovių modeliams. Tačiau ar kiniškuose automobiliuose montuojami elektros varikliai iš tiesų yra pažangesni?

REKLAMA

Į šį klausimą atsakymo ieškojo Vokietijos Acheno technikos universiteto (RWTH Aachen) mokslininkai, išanalizavę 115 elektros variklių konstrukciją ir technines savybes. Tyrimo rezultatai parodė, kad skirtumai tarp Kinijos, Europos ir JAV gamintojų nėra tokie dideli, kaip būtų galima tikėtis.

Pastaraisiais metais Kinijos automobilių pramonė ypač sparčiai tobulėjo elektromobilių baterijų, jų įkrovimo ir gamybos technologijų srityse. Tokios bendrovės kaip BYD ar NIO jau siūlo modelius, pasižyminčius įspūdingomis techninėmis charakteristikomis, o konkurencija su tradiciniais Europos gamintojais nuolat stiprėja.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto elektromobilio technines galimybes lemia ne vien baterija. Ne mažiau svarbus ir elektros variklis, nuo kurio konstrukcijos priklauso automobilio galia, energijos sąnaudos bei visos pavaros sistemos svoris.

REKLAMA

Norėdami išsiaiškinti, kokias technologijas renkasi skirtingų šalių gamintojai, RWTH Aachen universiteto mokslininkai išnagrinėjo 115 elektros variklių, kurie buvo montuojami į 80 automobilių, pagamintų 2019–2025 metais.

Esminių konstrukcijos skirtumų nerado

Vienas svarbiausių tyrimo rezultatų – Kinijos gamintojai elektromotorų konstrukcijoje nesinaudoja iš esmės kitokiomis technologijomis nei jų konkurentai Europoje ar JAV.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuolaikinių elektromobilių pavaros sistemos visose šiose rinkose kuriamos pagal panašius principus. Daugiausia skirtumų nustatyta nagrinėjant atskirus konstrukcijos elementus, naudojamas medžiagas ir gamybos sprendimus.

Iš 115 išanalizuotų elektros variklių net 95 buvo sinchroniniai varikliai su nuolatiniais magnetais. Likę 20 – asinchroniniai elektromotorai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sinchroniniai varikliai su nuolatiniais magnetais šiandien plačiai naudojami elektromobiliuose dėl didelio efektyvumo ir galimybės pasiekti didelę galią išlaikant palyginti nedidelius matmenis. Tačiau jų gamybai reikalingi nuolatiniai magnetai, kuriuose dažnai naudojami retųjų žemių elementai.

REKLAMA

Būtent šioje srityje išryškėjo vienas įdomus skirtumas. Tarp tyrime nagrinėtų Kinijos rinkos automobilių mokslininkai neaptiko nė vieno sinchroninio elektromotoro su elektriškai žadinamu rotoriumi. Tokią konstrukciją naudoja, pavyzdžiui, BMW ir „Renault“.

Šiuose varikliuose magnetinis laukas sukuriamas elektros srove, todėl galima atsisakyti nuolatinių magnetų ir sumažinti priklausomybę nuo jų gamybai reikalingų žaliavų.

REKLAMA

Tyrėjų vertinimu, skirtingus sprendimus iš dalies gali lemti žaliavų prieinamumas. Kinija užima itin stiprias pozicijas retųjų žemių elementų perdirbimo ir nuolatinių magnetų gamybos srityse, todėl vietos automobilių gamintojams mažiau aktualu ieškoti alternatyvių technologijų.

Elektromotoriai tampa vis galingesni ir lengvesni

Nors esminiai elektros variklių veikimo principai nesikeičia, jų techninės charakteristikos per pastaruosius metus gerokai pagerėjo. Tyrimo duomenimis, 2019 metais sinchroninių elektromotorų su nuolatiniais magnetais vidutinė didžiausia galios tankio reikšmė siekė 1,68 kW kilogramui variklio masės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu 2024–2025 metų modeliuose šis rodiklis jau siekė vidutiniškai 2,43 kW/kg. Tai maždaug 45 proc. padidėjimas.

Vienas svarbiausių tokios pažangos veiksnių – didėjantis variklių sukimosi greitis. Ankstesnių kartų variklių didžiausias sukimosi greitis dažniausiai siekdavo nuo 8 iki 17 tūkst. apsisukimų per minutę. Naujesni motorai vis dažniau viršija 20 tūkst. apsisukimų, o kai kurie pasiekia net 30 500 apsisukimų per minutę.

REKLAMA

Didesnis sukimosi greitis leidžia sumažinti kai kurių variklio komponentų matmenis ir pasiekti didesnę galią naudojant mažiau medžiagų, tačiau kartu kyla didesni reikalavimai gamybos tikslumui, aušinimui ir transmisijos konstrukcijai.

Mokslininkai pabrėžia, kad ši pažanga būdinga ne vien Kinijai. Panašia kryptimi variklius tobulina ir Europos bei JAV gamintojai.

REKLAMA

Mokslininkai pastebėjo dar vieną bendrą elektros variklių raidos tendenciją – gamintojai vis dažniau atsisako vien tradicinio aušinimo skysčiu. Anksčiau šiluma iš elektros variklio dažniausiai buvo šalinama per jo korpuse įrengtus aušinimo kanalus.

Naujesnėse konstrukcijose vis dažniau naudojamas tiesioginis aušinimas alyva, leidžiantis efektyviau pašalinti šilumą iš vidinių variklio komponentų. Iš trylikos tyrime nagrinėtų 2025 metų modelių tik šešiuose buvo naudojamas įprastas aušinimas vandeniu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar Europa iš tiesų atsilieka nuo Kinijos?

RWTH Aachen mokslininkų tyrimas parodė, kad Kinijos, Europos ir JAV elektromotorų konstrukcija vystoma panašia kryptimi. Skirtumai labiausiai išryškėja pasirenkant medžiagas, atskirų komponentų konstrukciją ir gamybos technologijas.

Didelę įtaką konkurencingumui turi baterijų gamyba, jų kaina, įkrovimo technologijos ir gebėjimas dideliais kiekiais gaminti automobilius.

Šiose srityse Kinijos pramonė yra sukaupusi reikšmingų pranašumų, tačiau tyrimas rodo, kad Europos gamintojai ir toliau geba kurti techniškai pažangias pavaros sistemas, nors jų gamybos sąnaudos ir galimybės konkuruoti su Kinijos gamintojais nėra lygiavertės. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų