Daugelį metų buvo įprasta manyti, kad žiemą geriausia eksploatuoti paprastus plieninius ratus, o brangesnius lengvojo lydinio ratlankius būtina pasaugoti vasarai. Visgi, šiuolaikinės technologijos šį mitą verčia patikrinti iš naujo.
Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį – specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“.
Žiemos sąlygos automobiliui tampa rimtu išbandymu. Žema temperatūra yra tik viena medalio pusė, nes didžiausią pavojų kelia nuolatinė drėgmė, purvas ir gausiai barstoma druska bei cheminiai reagentai. Šis agresyvus mišinys skatina koroziją, kuri negailestingai puola tiek kėbulo detales, tiek važiuoklės elementus, tiek ratus.
Todėl kyla natūralus klausimas, kuris pasirinkimas yra racionalesnis. Tačiau vieno teisingo atsakymo nėra, nes sprendimą lemia vairavimo įpročiai ir biudžetas.
Iš esmės, kokybiški lengvojo lydinio ratlankiai yra visiškai tinkami naudoti žiemą ir neturi techninių trūkumų lyginant su plieniniais, tačiau jie reikalauja atidesnės priežiūros siekiant išsaugoti estetinę išvaizdą agresyvioje aplinkoje.
Ratlankiai reikalauja priežiūros. Ypač žiemą.
Renkantis tarp plieninių ir lengvojo lydinio ratlankių, svarbu įvertinti priežiūros poreikį. Plieniniai ratlankiai turi įgimtą silpnybę – polinkį rūdyti, todėl norint išlaikyti estetinį vaizdą ir ilgaamžiškumą, juos tenka reguliariai dengti antikorozinėmis priemonėmis ar dažyti.
Tuo tarpu lieti ratlankiai dėl savo dizaino kaupia mažiau purvo ir sniego, todėl juos nuplauti ir prižiūrėti žiemą yra gerokai paprasčiau.
Tačiau vertinant atsparumą smūgiams, svarstyklės pakrypsta plieninių ratų naudai. Jie geriau atlaiko fizinį kontaktą su duobėmis ar aukštesniais šaligatvių borteliais.
Nors lengvojo lydinio ratlankiai neabejotinai prideda automobiliui grožio, žiemą šis pasirinkimas tampa rizikingas. Užtenka vieno gilesnio įbrėžimo, kad būtų pažeistas apsauginis lako sluoksnis. Atsivėrusį metalą akimirksniu pradeda graužti druskos, prasideda oksidacija, dažai atšoka, ir ratlankis praranda visą savo estetinį žavesį.
Žiemą įprastos inžinerijos taisyklės apsiverčia aukštyn kojomis. Nors automobilių pramonė nuolat kovoja dėl kiekvieno kilogramo, siekdama mažinti ratų svorį, gerinti dinamiką ir taupyti degalus, ant ledo ar sniego ši logika nebegalioja.
Sunkesnis plieninis ratas užtikrina didesnį spaudimą į kelio dangą. Esant slidžiai dangai, tai pagerina padangos sukibimą ir padeda automobiliui lengviau bei užtikrinčiau pajudėti iš vietos.
Be to, svarbi ir konstrukcija. Plieniniai ratlankiai paprastai yra uždaresni nei lengvo lydinio analogai. Tai sukuria natūralų skydą stabdžių sistemai. Diskai ir apkabos geriau apsaugomi nuo purvo, druskos mišinio ir aštrių akmenukų, kurių žiemą keliuose netrūksta.
Estetinėje dvikovoje nugalėtojas aiškus – lengvojo lydinio ratlankiai automobiliui suteikia solidumo ir vertės, kurios plieniniai ratai tiesiog negali pasiūlyti.
Nors šiuolaikiniai plastikiniai ratų gaubtai (vairuotojų dažnai vadinami kalpokais) tapo kokybiškesni ir iš tolo visai neblogai imituoja lengvo lydinio analogą, tai tėra optinė apgaulė, kuri subliūkšta priėjus arčiau.
Visgi šis pigus sprendimas turi savų pliusų. Pavyzdžiui, jei mėgstate dažnai keisti automobilio išvaizdą, nauji gaubtai yra nepalyginamai pigesnis ir paprastesnis būdas tai padaryti nei naujas ratlankių komplektas.
Visgi galutiniam sprendimui dažniausiai įtaką daro ne fizika ar estetika, o piniginė. Šioje kategorijoje plieniniai ratlankiai pranoksta konkurentus – jie gali kainuoti dvigubai pigiau už lietus analogus.
Tačiau džiaugtis sutaupius per anksti nereikėtų. Į išlaidas būtina įtraukti ir papildomas išlaidas. Pavyzdžiui, juk plieniniams ratams greičiausiai norėsite nupirkti plastikinius gaubtus, o kova su neišvengiamomis rūdimis (šveitimas, dažymas) ateityje taip pat pareikalaus laiko ir lėšų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
