Dauguma vienoje iš sostinės parduotuvių sutiktų vilniečių pasakoja, kad jų namuose į šiukšlių dėžę maistas arba iš viso neiškeliauja, arba ten atsiduria tik visiškai sugedę jo likučiai, keletas šimtų gramų per mėnesį. Tačiau statistika rodo visiškai ką kita. Pasirodo, kiekvienas lietuvis per metus namuose išmeta apie 56 kilogramus maisto, arba beveik 5 kilogramus kiekvieną mėnesį.
Nors dauguma žmonių pasakoja, kad išmeta tik sugedusius produktus, anot Lietuvos vartotojų instituto, tyrimai rodo, kad trečdalis išmetamo maisto dar būna tinkamas vartoti.
„Pagaminam per daug, ar su datomis susimaišom, kad geriausias iki dar tinkamas vartoti, per daug prisiperkam, nes, pavyzdžiui, prekybos centre akcija 2 už vieno kainą. Kaip ir atrodo, kad turėsim pigiau, bet paskui tą maistą išmetame“, - aiškina instituto vadovė Zita Čeponytė.
Pagal Europos Sąjungos vidurkį Lietuva, anot ekspertų, nei atsilieka, nei lenkia kitas valstybes. Pavyzdžiui, vienas vokietis per metus išmeta daugiau, 63 kilogramus maisto, o švedas net 72. Tačiau estai jau švaisto mažiau nei lietuviai – jų šiukšliadėžėse atsiduria 52 kg maisto, o austrų 43. Tačiau tyrėjus labiausiai stebina tai, kad lietuvių šiukšlės neatspindi atlyginimų. Esą yra šalių, kuriose gyventojai uždirba daugiau, maisto kainos panašios, o šiukšlių išmetama mažiau.
„Reikia turėti galvoje, kad darbo užmokestis nėra didelis pas mus, kad didelė dalis to darbo užmokesčio yra skiriama maistui, todėl išties, manau, mes išmetame ne tiek mažai maisto“, - mano instituto vadovė Z.Čeponytė.
Tokia išmetamo maisto statistika piktina „Maisto banką“, kurio savanoriai kiekvieną dieną štai taip rūšiuoja paskutinės galiojimo dienos produktus. Šis maistas per nevyriausybines organizacijas, pavyzdžiui, Maltiečius, pasiekia sunkiai besiverčiančius lietuvius.
„Labai apmaudu, kad išmeta maistą, kurį kitas mielai sunaudotų. Pirmadieniais būna po išeiginės to maisto daugiau, o kitomis dienomis, sako susikeisti, kai negaliu ateiti pirmadienį, tikrai daug mažiau maisto, tą dėžutę ne visada pridedi pilną“, - sako „Maltiečių“ savanorė Vilija.
Jei prieš bet kurią jums svarbią šventę persistengėte ir nusipirkote per daug maisto, visada galima jį atiduoti tiems, kam jo reikia.
„Jeigu iš tiesų yra kažkokia, turėjote iškilmę, prisigaminote daug maisto, tai galima pirmiausia pagalvoti apie labdaros valgyklas, ar vaikų dienos centrus, tas vietas, kur maitinami žmonės kiekvieną dieną. Jeigu patys nežinote, skambinkite „Maisto bankui“, mes visada patarsime“, - siūlo „Maisto banko" atstovas Vaidotas Ilgius.
Taip pat nerekomenduojama palikinėti maisto šalia šiukšlių konteinerių. Esą jį suvalgys ne benamiai, o gyvūnai, kurie mažiau išrankūs.
Anot „Maisto banko“, geriausia iš viso be reikalo produktų į vežimėlį nekrauti ir į parduotuves keliauti su sąrašais, dar geriau – sočiai pavalgius.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
