• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kartu su gamta bunda erkės, uodai, gyvatės, todėl miške reikia būti itin atidiems. Nors gyvačių įkandimai dažniau registruojami prasidėjus grybavimo ir uogavimo sezonui, tačiau pirmieji pavasariniai įkandimai gali sukelti sunkesnius apsinuodijimus, nes per žiemą gyvatė pagamino daug ir didelės koncentracijos nuodų.

5

Kartu su gamta bunda erkės, uodai, gyvatės, todėl miške reikia būti itin atidiems. Nors gyvačių įkandimai dažniau registruojami prasidėjus grybavimo ir uogavimo sezonui, tačiau pirmieji pavasariniai įkandimai gali sukelti sunkesnius apsinuodijimus, nes per žiemą gyvatė pagamino daug ir didelės koncentracijos nuodų.

REKLAMA

Lietuvoje gyvena vienintelės rūšies nuodingoji gyvatė – paprastoji angis, kurias galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose.

Nuodingo gyvatės įkandimo visada galima išvengti, tik nereikia bandyti jos pagauti, sekti, erzinti, kišti rankų po kelmais ar šaknimis.

Ką daryti, jei įkando gyvatė?

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento atstovės Vildos Bajoriūnienės, visų pirma reikia stengtis nusiraminti ir kuo mažiau judinti įkąstą galūnę.

REKLAMA
REKLAMA

„Įkąstą galūnę reikia sutvirtinti, kad nejudėtų. Ant įkąstos galūnės nerišti timpos, nes gali sutrikti kraujotaka. Negalima čiulpti nuodų iš žaizdos, pjaustyti ar prideginti įkandimo vietos. Jei yra galimybė, žaizdą nuplauti ir uždėti šaltą kompresą. Nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą,” - teigia specialistė.

REKLAMA

Žmogaus savijauta po įkandimo priklauso nuo bendros organizmo būklės, amžiaus (jautresni vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės), įkandimo vietos (kuo arčiau galvos ir kaklo, tuo ryškesni bus apsinuodijimo požymiai).

Pirmiausia daugeliui pasireiškia bendrosios reakcijos: baimė, galvos svaigimas, silpnumas, gali prasidėti vėmimas, viduriavimas, padažnėti širdies ritmas. Jei įkandama į galūnes, jos ima pamažu tinti, sunkiais atvejais tinimai gali kilti iki liemens, tada visus galūnės audinius apima uždegimas, oda patamsėja, prasideda kraujagyslių ir limfagyslių uždegimas.

REKLAMA
REKLAMA

Panevėžio departamento duomenimis, praėjusiais metais Panevėžio regione nuo gyvačių įkandimų nukentėjo 1 asmuo (Rokiškio r.), kai 2016 m. 5 asmenims buvo įkandusi gyvatė (Rokiškio ir Biržų r. – po 2 atv., Pasvalio r. – 1 atv.).

Erkės jau aktyvios

Atėjus pavasariui, pamažu atgimstant gamtai, bunda ir erkės, platinančios žmogui pavojingas ligas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad kasmet Lietuvoje erkių platinamomis ligomis suserga apie 3000 žmonių. Pernai Lietuvoje Laimo liga susirgo 2826 asmenys, erkiniu encefalitu – 474 asmenys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Erkių aktyvumas prasideda ankstyvą pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki 5–7 laipsnių ir trunka iki vėlyvo rudens. Erkės žūsta, kai užšąla viršutinis dirvos sluoksnis.

„Lietuvoje yra didelė rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, kadangi tam yra palankios gamtinės sąlygos: daug miškingų teritorijų, lapuočių miškų, klimatas pakankamai drėgnas,“ – teigia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ginreta Valinčiūtė.

REKLAMA

Specialistė primena, kad erkės gali įsisiurbti ne tik miškuose, bet ir miestuose – parkuose, daugiabučių namų žaliosiose zonose ir pan.

Nuo erkinio encefalito apsaugo skiepai. Rekomenduojama skiepytis anksti pavasarį arba žiemos pabaigoje. Nuo Laimo ligos skiepų nėra, todėl einant į mišką reikia saugotis kitomis priemonėmis: vengti vietovių, kur gali būti erkių; dėvėti šviesius, rankas ir kojas dengiančius drabužius; naudoti repelentus, atbaidančius erkes; dažnai apžiūrėti visą kūną, ar ant jo nėra erkių.

REKLAMA

Pabudo ir uodai

Lietuvoje yra keliolika rūšių uodų. Pirmieji po žiemos miego pabunda, kai lauke oro temperatūra pakyla iki 10-12 laipsnių.

„Daugelis uodų rūšių žiemoja lervos stadijoje vandenyje, o kiti žiemoja suaugusioje stadijoje. Šios tik atšilus išskrenda, bet kiaušinių dėti dar uodų patelės nėra neaktyvios. Lauke jiems per šalta, tad jie dar pasyvūs, bet patalpose įkasti jau gali,“ - aiškina Eduardas Budrys, Gamtos tyrimų centro vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vyresnysis mokslo darbuotojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kol kas sunku pasakyti, kaip peržiemojo uodai ir ar  šių kraujasiurbių vasarą bus daug. Tačiau bloga žinia bitininkams. 

„Sunku spėti. Šiaip buvo gili žiema, o ji daugumai vabzdžių yra palanki. Jiems pavojingiausia būna, kai žiemą būna atodrėkiai. Tuomet jie suaktyvėja, išnaudoja dalį atsarginių riebalinių medžiagų, kurias naudoja žiemodami, taip nusilpsta, o jeigu dar vėsus pavasaris, tai jie nebeturi medžiagų. Todėl dalis žūsta, nelabai veisiasi.

Šiemet gan gili šalta žiema buvo, tad jie ramiai peržiemojo, o atsibudo, kai staigiai atšilo. Bet kita vertus, vabzdžiai, kurie buvo aktyvūs rudenį, o praėjęs ruduo buvo gan ilgas ir šiltas, tai kai kurie vabzdžiai, pavyzdžiui bitės, prastai žiemojo. Rudenį buvo aktyvios, skraidė, bet nebuvo joms ką valgyti, nes žydinčių gėlių nebebuvo. Tai tas medžiagas išnaudojo rudenį ką turėjo naudoti žiemą. Tad žiemoti nuėjo nusilpę, nepasipildę savo atsargų,“ - aiškino E. Budrys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų