vabzdžiai

Muitinės pareigūnai sulaikė siuntą iš Meksikos, kurioje buvo gabenami vabzdžiai, įtraukti į pasaulyje nykstančių rūšių sąrašą. Kaip pranešė Vilniaus teritorinė muitinė, antradienį Vilniaus pašto poste atliekant muitinį patikrinimą, sulaikyta registruota siunta iš Meksikos. Siuntoje rasta 112 vnt. įvairių vabzdžių. Atlikus detalesnį patikrinimą patvirtinta, kad minėtiems vabzdžiams yra taikoma nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) apsauga.

Vasarai įsibėgėjant devynios Europos šalys praneša apie vietinį Vakarų Nilo viruso (WNV) plitimą – aštuoni žmonės jau mirė nuo šios uodų platinamos ligos, teigia ES ligų prevencijos agentūra.

Žengdami naujausią žingsnį kovoje su uodų platinamomis ligomis, mokslininkai pasiuntė dronus. Lauko bandymų metu virš Fidžio salos skraidė bepiločiai orlaiviai, kurie numetė šimtus uodų, užkrėstų bakterijomis, neleidžiančiomis jiems platinti tokių ligų kaip dengė tarp žmonių, skelbia portalas „IFL Science“. Dengė yra virusinė liga, kurią platina Aedes aegypti uodai. Maždaug pusė pasaulio gyventojų gyvena vietovėse, kuriose yra didelė dengės perdavimo rizika.

Rugpjūčio mėnesį vapsvų aktyvumas padidėja. Taip yra dėl šiltos temperatūros ir jų gyvenimo ciklo kaitos fazių, kurios lemia didesnę vapsvų migraciją po nebūdingas vietas. Gamtininkas Deividas Makavičius papasakojo, ką svarbu žinoti šiuo vapsvų suaktyvėjimo metu. Pašnekovas papasakojo, kaip vyksta vapsvų gyvenimo ciklas, kur jos dažniausiai susikuria savo lizdus ir kokių klaidų svarbu nedaryti, norint išvengti nemalonių vapsvų įgėlimų.

Šeštadienio vakarą naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas pasidalijo vaizdo įrašu iš Laisvės alėjos, kur užfiksavo būriais skraidančius vabzdžius. Kaip teigia, mažos musytės zvimbia visoje Laisvės alėjoje. „Kas čia tokie per padarai Laisvės alėją užpuolė? Nuo žmonių neatsikabina. Visa Laisvės alėja pilna kažkokių skraidančių mažų musyčių. Įraše taip nesimato, bet ypatingai daug“, – pranešė naujienų portalo skaitytojas.

Dėl klimato kaitos pasaulyje sparčiai plinta įvairių rūšių kraujasiurbiai vabzdžiai, kurie perneša ligų sukėlėjus, tiek virusus, tiek ir vienaląsčius pirmuonis, teigia Gamtos tyrimų centro mokslininkas Vaidas Palinauskas. Anot jo, kai kurie tyrimai rodo, kad klimatui sušilus 2–4 °C – ką ir prognozuoja klimato mokslininkai – tokių ligų kaip leišmaniozė, čikungunija, Vakarų Nilo karštinė plitimas Centrinėje ir Šiaurės Europoje gali tapti realybe.

Smagu užsiauginti savo vaisius ir daržoves, tačiau apmaudu, jei juos apninka visokiausi vabzdžiai. Ekspertai pataria, kaip kenkėjus atbaidyti natūraliais būdais. Auginti vaisius ir daržoves yra naudingas ir dėkingas užsiėmimas, tačiau itin nemalonu, kai jūsų augalus ima pulti kenkėjai. Juos apsaugoti galima pesticidais, tačiau ne visiems ši idėja priimtina.

Turite sodo ir daržo kenkėjų? O gal negalite apsikęsti aplink zujančių uodų? Susipažinkite su paprastomis, tačiau itin veiksmingomis ir patikrintomis priemonėmis, kurios padeda iš sodybos išprašyti nelauktus svečius. Ne be reikalo sakoma, kad ten, kur apsigyvena kurkliai, nebelieka vietos nei gėlėms, nei daržovėms. Vietoje derliaus lieka tik pavieniai stagarai ir apgraužti šakniavaisiai, svogūnėliai. Dėl to jis daržininkų vadinamas bene nekenčiamiausiu vabzdžiu.

Kai nedidelė kandis skraido aplink lubų šviestuvą ar virtuvėje, dažnai to nesureikšminame. Tačiau gali būti, kad namuose turite kur kas didesnę problemą – namuose įsiveisusias maistines kandis. Jei susiduriate su šia problema, specialistai patarė, kas padės jų atsikratyti ir kokios natūralios priemonės pravers. Labai tikėtina, kad netyčia įsileidote naują svečią į namus, patys to nesuprasdami.

Vilniaus regiono maisto atliekas tvarkanti bendrovė „Energesman“, administruojanti Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą, į vabzdžių lervų technologiją investuoja 1 mln. eurų – ji perdirbs atliekas ir gamins baltymus pramonei, biokurą ir trąšas, pranešė bendrovė. „Energesman“ vadovas  Algirdas Blazgys teigia, jog naminių musių lervų auginimą ir perdirbimą planuojama pradėti gegužę – jos bus maitinamos iš gyventojų surinktomis virtuvės atliekomis.

Pastarosiomis savaitėmis tiek poilsiaujantys pajūryje, tiek laiką leidžiantys miestuose ar gamtoje skundžiasi bene visur aplinkui įkyriai skraidžiojančiomis širšėmis. Visgi tiek vaistininkai, tiek gamtininkai ramina – šie metai nėra niekuo išskirtiniai, būtent rugpjūtį širšės yra aktyviausios ir pikas pasikartoja kasmet.

Prasidėjus obuolių, slyvų ar kitų gėrybių metui, žmones aktyviau atakuoja ir šių skanumynų mylėtojai – širšės ar vapsvos. Specialistai skaičiuoja, kad palyginus su pernai metų tuo pačiu laiku, šiemet kvietimų naikinti šių vabzdžių padaugėjo net septynis kartus.  Gyventoja Deimantė Uleckytė prie savo namo kovoja su plėvesparniais, kurių čia, kaip aiškėja, yra net dvi rūšys – urvinės vapsvos ir širšės. Kova prasidėjo maždaug prieš dvi savaites.

Ignalinos rajono pušys masiškai kenčia nuo jų spyglius ėdančio vabzdžio – paprastojo pušinio pjūklelio. Nudžiuvusių medžių plotas jau siekia Kuršėnų miesto dydį. Specialistai sako, kad situacija rimta, tačiau koks likimas laukia pušų – dar sunku atsakyti. Gali būti, kad daug medžių žus, bet gali nutikti ir taip, kad dauguma jų po pjūklelių puotos atsigaus. O valstybė vabzdžių graužiamuose miškuose jau skelbia stichinę nelaimę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vasaros mėnesiais vaisinės muselės ieškodamos maisto ima veržtis į namus. Jas ypač traukia pūnantys maisto produktai. Laimei, yra būdų jų atsikratyti visam laikui. Kai namuose atsiranda vaisinių muselių, gali būti sunku jų atsikratyti, ypač jei ant virtuvės spintelių laikomi vaisiai ar kitas maistas.

Daugeliui įprasti uodų įkandimai sukelia tik menką ir laikiną diskomfortą, o gyvybei pavojingų vabzdžių Lietuvoje nėra. Visgi kai kurie įgėlimai gali sukelti ir sunkesnių alerginių reakcijų, kuomet gali tekti konsultuotis su medikais ar net kviesti greitąją pagalbą. Ekspertai komentuoja dažniausiai pasitaikančius atvejus ir pataria, kaip išvengti nemalonaus diskomforto ir galimų sunkesnių padarinių.

Šiltuoju metų sezonu netrūksta situacijų, kai netyčia apsinuodijama ir skubiai prireikia gydytojo toksikologo konsultacijos. Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus duomenimis, vasarą padaugėja atvejų, kai žmonės apsinuodija nežinomais augalais, grybais ar uogomis, alkoholiu, pagalbos taip pat prireikia ir asmenims, nukentėjusiems nuo vabzdžių ar gyvatės įgėlimo.

Įkyrios musės vasarą vis taikosi įsibrauti į namus, tačiau viena moteris rado natūralų būdą, kad jų neliktų nė kvapo – gera žinia ta, kad tai kainuoja labai mažai ir skleidžia malonų aromatą.  Pagaliau tikra vasara ir vis daugiau laiko praleidžiame mėgaudamiesi ja lauke – sode, kieme, terasoje ar tiesiog prie atviro lango.   Deja, mes ne vieninteliai, kuriems patinka vasariška šiluma.

Žmonių populiacijai pasaulyje perkopus 8 milijardų ribą, mokslininkai vis įnirtingiau svarsto, kaip reikės išmaitinti žmoniją. Štai vokiečiai nori europiečius ir šiaurės amerikiečius įtikinti rinktis alternatyvą įprastoms grūdinėms kultūroms ir išbandyti vabzdžius. Vis tik kol kas turi išspręsti ir pačių vabzdžių mitybos problemą, mat ir juos išmaitinti vis dar yra labai brangu. Honkonge, Kinijoje, į tradicinius makaronus su daržovėmis šefas deda vabalus – didžiuosius milčius.

Skruzdėlės, stiprios ir sumanios, šiltuoju metų laiku neretai tampa tikru iššūkiu. Skruzdėlės – plėviasparniai vabzdžiai – laikomos bendruomeniniais vabzdžiais. Jos gyvena kolonijomis, informaciją viena kitai perduoda per kvapus, gali pakelti neįtikimą svorį ir dažniausiai laikomos visai nepavojingomis. Skruzdėlių rūšys Tačiau kasmet dėl šių kenkėjų namų ūkiai ir verslas patiria nemenkų nuostolių.

„MattressNextDay“ ekspertai pasidalino paprastais ir greitais būdais, kaip iš namų išvaryti vabzdžius. Vabzdžiai gali tapti tikru galvos skausmu, be to, juos gali būti sunku išnaikinti, nes vėstant orams nesinori laikyti pravirų langų ir durų, rašo express.co.uk. Ekspertai atskleidė, kaip išnaikinti vabzdžius natūraliai, naudojant produktus, kuriuos, greičiausiai, jau turite namuose. Musės yra, ko gero, vėstant orams dažniausiai namuose apsigyvenantys vabzdžiai.

Šiltuoju metu laiku kuo daugiau laiko norime praleisti gryname ore, tačiau vasaros džiaugsmus neretam apkartina vabzdžių įgėlimai ar net gyvatės įkandimas, kartais galintys grėsti ir pavojumi gyvybei. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje šeimos gydytoja Vida Uzelienė pasakoja apie įvairių įgėlimų bei įkandimų subtilybes ir pataria, ką reikėtų žinoti, kad išvengti gresiančių pavojų.

Jums tikriausiai nepatinka, kai vasarą į namus patenka įkyrios musės? Viena mama sugalvojo triuką, kad taip nenutiktų, ir tai visiškai nemokama, rašo thesun.co.uk. Triukas itin paprastas, jam nereikia išlaidauti, nes tai, ko reikia, jau turite namuose. O geriausia, kad namuose nebus nė vienos musės arba jų skaičius žymiai sumažės. Prireiks maišelio su vandeniu Socialiniame tinkle „TikTok“ mama (@tcfamalam) sakė: „Nedidelis triukas visiems, kurių namus puola musės.

Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai vasarą gali būti nepatogūs ir po to neretai gali būti skausmingi. Vasarą daugiau laiko praleidžiant lauke gaunama begalė naudos sveikatai, tačiau taip pat galite tapti jautresni vabzdžių įkandimams ir įgėlimams.  Daugelį įkandimų ir įgėlimų galima lengvai gydyti namuose, tačiau pirmiausia reikia žinoti, su kuo susiduriate. Express.co.

Orams šylant ir žmonėms keliaujant į gamtą, nesnaudžia ir uodai. Kai kurie poilsiautojai net įsitikinę, kad šiemet šių kraujasiurbių gerokai daugiau nei ankstesniais metais ir neva jokie purškalai ar tepalai nuo jų puolimo negelbsti. Mokslininkai ramina – uodų tikrai ne daugiau nei ankstesnėmis vasaromis. Tik štai pastarųjų dienų šiluma ir drėgmė – puikiausios sąlygos uodams ieškoti karšto žmogaus ar gyvūno kraujo. Panevėžiečiui Domantui uodai sugadino ramų poilsį stovykloje.

Atėjus vasaros sezonui, mėgautis jo teikiamais malonumais neretai trukdo suaktyvėję įvairūs vabzdžiai, kurių įkandimai gali sukelti alergines reakcijas. Vaistininkė Laima Liaugotienė sako, kad pasitaiko atvejų, kai jos pasireiškia žmonėms, kurie iki tol nebuvo jautrūs vabzdžių įgėlimams ir paaiškina dažniausias to priežastis.

Vabzdžiai tiesiog tirpsta mums priešais akis, o mes to nepastebime? Dar 2017-aisiais mokslo žurnale „Plos One“ publikuotas tyrimas pateikia nerimą keliančius ženklus. Mokslininkai išsiaiškino, kad skraidančių vabzdžių biomasė – visų rūšių bendra masė – per pastaruosius 25 metus Vokietijos gamtos draustiniuose susitraukė apie 75 proc. Kai kurie specialistai perspėja, kad artinasi tikra „vabzdžių apokalipsė“. „Šis ir kiti vėliau atlikti panašūs tyrimai kelia daug nerimo mokslo pasaulyje.

Amerikos mokslininkai apsiginklavę radijo įranga pradėjo šių metų širšių žudikių medžioklę. Skamba neįtikėtinai, bet būtent radijo siųstuvais jie suseka ir išnaikina pavojingų širšių lizdus. Invazinės, mirtinai pavojingos širšės žudikės į Šiaurės Ameriką iš Azijos atklydo prieš porą metų ir ne tik baugina žmones, bet ir kelia didelių rūpesčių bičių augintojams. Širšių medžiotojas ant medžio šakos kabina butelį su lipniu saldžiu skysčiu, apelsinų sultimis ar džemu.

Dažnas vasarą namuose turi kovoti su nemaloniais vabzdžiais. Namuose paliktas maistas labai traukia muses, tarakonus bei kitus gyvius. Kaip apsiginti nuo nemalonių vabzdžių tv3.lt portalui atsakė „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.   Biologas sako, kad žmonių maistas skanus ne tik patiems žmonėms, bet ir vabzdžiams. Anot jo, atviroje vietoje maisto palikti nereikėtų, o paliktą būtinai reiktų uždengti.  „Namuose paliekamas atviras maistas labiausiai traukia muses.

Vapsvų lizdai gali būti pavojingi ir sunkiai pašalinami be profesionalios pagalbos, ypač kai jų atsiranda jūsų sienose. Štai kaip jų atsikratyti, jei jie jau yra jūsų namuose. Nors ir šie vabzdžiai atlieka svarbų vaidmenį mūsų ekologijos sistemose, norinti išvengti konstrukcijos pažeidimų susitvarkyti su vapsvų lizdais namuose būtina.

Šią vasarą saulės netrūksta – tai reiškia, kad dažniau atidarome langus ir į namus įleidžiama gaivaus oro. Nors oro nebus per daug, tačiau per daug gali būti kartu su juo į namus įskriejančių vabzdžių. Net jei langai uždaryti, atrodo, kad kai kurie vabzdžiai, pavyzdžiui, uodai, sugeba pralįsti net ir pro mažiausią tarpelį.

Šiltasis metų laikas ir laisvalaikis lauke yra vienas nuo kito neatsiejami dalykai, tačiau neretai malonų laiką vakare terasoje ar sode apkartina įvairūs įkyrūs vabzdžiai: zvimbiančios musės ar besikandžiojantys uodai. Jie erzina, gelia, palieka nemalonius pojūčius, o kartais tai net gali sukelti papildomų sveikatos problemų – pakilusią temperatūrą, patinimą, stiprią alerginę reakciją, nukasytoje vietoje gali atsirasti infekcija.

Vis labiau šalyje plinta mada apgyvendinti bičių avilius ant didmiesčių daugiaaukščių pastatų stogų. Tačiau ar tokį medų, suneštą aplinkoje, kur nuolatos zuja automobiliai, valgyti sveika? Mokslininkai ėmė ir atliko tyrimus. Neįtikėtina, tačiau bitininkas iš avilio traukia šviežut šviežutėlio medaus pilnus korius pačiame Vilniaus centre, dūzgiančiame mieste tarp dangoraižių.

Tikriausiai patys įkyriausi ir nemaloniausi vabzdžiai tiek žmogui, tiek mūsų augintiniams yra uodai, bitės bei kiti mašalai. Dažniausiai šie sutvėrimai puola poilsiaujančius prie vandens, miškuose ar tiesiog kieme. Daugumos šių vabzdžių įkandimai ir įgėlimai nėra pavojingi, tačiau sukelia nemalonius pojūčius: niežulį, skausmą, patinimą.

Prabėgus daliai vasaros, prekybininkai jau spėjo pajusti, kad šiemet žmonės, kitaip nei pernai, daug aktyviau ieško ir perka priemones nuo įvairių vabzdžių. Pardavėjų teigimu, kai kur priemonių nuo įvairių įkandimų įsigyjama ir trigubai daugiau nei tuo pat metu pernai, taip pat pastebima, kad populiarėja ir mažiau žinomi būdai atbaidyti kenkėjus.

Dažnai pasmaguriauti saldumynais prie kavos saugodamas kūno linijas dažnas vengia. Tačiau Merilande Jungtinėse Valstijose dirbanti konditerė sugalvojo mažiau nuodėmingą būdą pasmaguriauti – smaližiams siūlo valgyti šokolade mirkytas cikadas. Purtytis nereikėtų – esą vabaluose esantys baltymai artimiausiais dešimtmečiais gali tapti ir pagrindiniu baltymų šaltiniu mūsų racione.

Neišsigąskite – vabalai nuo šiol raitosi ant maisto ne dėl prastų higienos sąlygų. Jie – būsimo patiekalo dalis. Europos maisto saugos tarnyba šiuos didžiuosius milčius oficialiai pripažino maisto produktu ir leido naudoti maistui ir tam juos pardavinėti. Maisto specialistai tikina, kad tai, jog gaminamas maistas iš tokių vabalų, yra naudinga gamtai, nes jų auginimas nereikalauja ypatingų priemonių, ir neteršia gamtos.

Vilniuje kyla nauji viešbučiai. Tik ne žmonėms ir net ne keturkojams, o vabzdžiams. Gamtininkai tikisi, kad naujuose Ozo parko ir Bernardinų sodo vabzdžių viešbučiuose apsigyvens skirtingi svečiai ir taip bus didinama vabzdžių biologinė įvairovė, o suaugusieji ir vaikai galės susipažinti su vabzdžių pasauliu. Ekologai sako, kad tokius viešbučius savo kieme turi įsirengti ir kiekvienas sodininkas.

Arūnas Eismantas įprastai dirba auditoriumi, viename dideliame prekybos tinkle, tačiau vyras turi neįprastą pomėgį. Vasarą ir pavasarį rengia kaip pats sako „fotosesijas“ patiems mažiausiems gyviams – drugiams. Arūnas pasakoja, kad meilę gamtai jaučia nuo vaikystės, nes pats yra gimęs ir augęs kaime Anykščių rajone.

Kauniečiai pirmą kartą mieste tyrinėjo paslaptingą naktinių vabzdžių pasaulį. Jie tapo ir pirmaisiais Lietuvoje prisidėjusiais prie unikalios amerikiečių iniciatyvos būtent šią savaitę stebėti naktinius drugius ir duomenimis dalytis su mokslininkais.

Švytinčių augalų pasaulis, kurį mato tik gyvūnai. Tas švytėjimas – tai augalų gudrybės, kaip prisivilioti naudingus vabzdžius ar atbaidyti kenkėjus. Tačiau žmogaus akimis išvysti jo neįmanoma, tam reikia papildomų priemonių. O jas turint galima sužinoti daug naudingų dalykų. Įspūdingą augalų švytėjimą mato tik įvairūs vabzdžiai ir gyvūnai. Mat, kaip sako mokslininkai, jis būtent jiems ir skirtas.

Rusniškių šeimą užpuolė daugybė šliužų. Privačiame name gyvenanti pora sako nebežinanti ir ko griebtis – gyviai braunasi per tvorą, ėda gėles ir daržoves. Kasdien rusniškiai randa ir sunaikina po kelis šimtus šių padarų. O štai Rusnės seniūnė tikisi, kad gyvius pavyks išnaikinti, iškirtus dalį šalia sodybos parke esančių medžių. Gamtininkai purto galvą – šie šliužai – invazinė rūšis iš Ispanijos ir juos sustabdyti nėra taip lengva. Maža to, gyviai jau įsiveisė visoje Lietuvoje.

Panevėžio rajone 6-šis dešimtmečius bitininkaujančiam senjorui šiemet bitės iškrėtė neregėtą pokštą. Išsirito visas korys bičių albinosių. Tiesa, balti kūneliai išskirtinai vyriškosios lyties, dar vadinami bičių tranai.  „Va, čia aš taip ir bitininkauju, taip ir žaidžiu su savo mielomis bitėmis“, – 82-ejų panevėžietis Rimantas bitininkauja jau 6-šis dešimtmečius, bet tokios gamtos išdaigos, kokią jam šiemet iškrėtė bitės, dar nėra regėjęs.

O dabar apie tikrai neįprastus naminius augintinius. Lietuvoje populiarėja naminės skruzdėlės. Jos specialiose fermose auginamos kolonijomis, reikalauja palyginti mažai priežiūros. Tiesa, jų nepaglostysi, bet stebėjimas veikia kaip geriausia terapija. Kajaus Korsako namuose bėgioja ne tik šuniukas, čia zuja neįprasti augintiniai – šimtai skruzdėlių.

Gamtoje poilsiaujantys tautiečiai pastebi, kad jų malonias akimirkas gamtoje smarkiai drumsčia akivaizdžiai išaugę debesys uodų. Ir iš tiesų, gamtininkai pastebi, kad šiais metais kraujasiurbių daugiau. Kuriose šalies vietovėse uodų reikia saugotis labiausiai ir kaip nuo jų gintis? Šią vasarą gamtoje poilsiaujantys tautiečiai kaip niekada skundžiasi negalintys atsiginti uodų spiečių.

Namuose įsiveisusios skruzdės gali būti labai nemalonus dalykas, ypač vasaros metu, kai jų padaugėja. Skruzdės gali užkrėsti maistą, įgelti, o taip pat pažeisti įvairius paviršius kiekvienuose namuose ar sode. Laikykitės šių paprastų patarimų, kaip sunaikinti skruzdėlynus ir jų atsikratyti visam laikui. 1 žingsnis – raskite koloniją Visas skruzdžių gyvenimas sukasi aplink skruzdėlyną. Čia kiaušinius deda skruzdė motinėlė - ją nužudžius visas skruzdėlynas dažniausiai neišgyvena.

Uodai – vieni nemaloniausių šiltojo meto palydovų. Daugumai yra tekę justi jų įkandimus lydintį niežulį ar net patinimą. Kaip nuo jų gintis? Apsaugos priemonės Vaistininkė Karolina Kudzinskienė sako, kad renkantis repelentus svarbu atkreipti dėmesį, kiek laiko jie veikia, kokiai amžiaus grupei skirti, ar apsaugo tik nuo uodų, ar ir nuo erkių, o jei tai ne naujai perkamas repelentas, būtina patikrinti ir jo galiojimo datą.

Trijose Indijos valstijose įsisuko ūkininkų siaubas – skėriai. Vabzdžių būriai jau sunaikino tūkstančius hektarų pasėlių, kurie galėjo išmaitinti milijonus žmonių. Šiaurės ir Centrinės Indijos valstijose dabar didžiausią siaubą kelia ne koronavirusas, o būriai dykumų skėrių, kurie naikina visą jų kelyje pasitaikiusią augaliją ir derlių. Dažniausiai jie taikosi į grūdines kultūras: ryžius, kukurūzus, kviečius.

Kuršių nerijoje esantis Juodkrantės miestelis skendi tamsiuose debesyse. Uodų trūklių čia devynios galybės. Vietiniai bei poilsiautojai spjaudosi, o gamtininkai aiškina, kad šiuo metu žmonės dalyvauja trūklių vestuvių šokyje. Šis truks tik kelias dienas, o tada visi vabzdžiai žus. Maža to, dėl užplūdusių vabzdžių kalti patys žmonės. Jie, žinoma, nekanda, tačiau lenda į akis. Gerai, kad yra kaukė. Vis tik karantinas davė savo. Savaitgalį šių vabzdžių Kuršių nerijoje buvo dar daugiau.

Dėl žemės ūkyje naudojamų pesticidų ir klimato kaitos pasaulyje sparčiai nyksta bitės, tad pražydusių sodų savininkams tenka sukti galvą, kas apdulkins jų augalus. Izraelyje jau išbandoma nauja technologija – mechaninis žiedadulkių išsklaidymas ant žydinčių medžių. Izraelyje jau pražydo migdolų sodai. Ne paslaptis, kad riešutų kiekis ir kokybė stipriai priklauso nuo žiedų apdulkinimo. Tačiau ūkininkai sako, kad planetoje sparčiai nykstant bitėms, jiems tenka ieškoti alternatyvų.