Tomas Baranauskas
2008.03.19 07:07
Foto: News Bridgepix

Foto: News Bridgepix

Istorinė vėliava negali ir neturi į antrą planą nustumti nacionalinės vėliavos – svarbiausios Lietuvos vėliavos.



Kartais nutinka keistų dalykų. Perskaitęs mano straipsnį „Vargšai ir vėliava“ Imantas Melianas susinervino, netgi pamanė, kad mano kritikuotą straipsnį išspausdinęs dienraštis „suteikė savo tribūną Tėvynės priešams“, nors aš taip ir nerašiau. Reikia manyti, kad pats I. Melianas asmenis, mūsų trispalvę vadinančius vargšų vėliava, iš pradžių palaikė priešais. Bet po to iškart įvyko netikėta metamorfozė. I. Melianas perskaitė mano kritikuotą straipsnį ir nerado „nė vieno teiginio, kurį būtų galima pavadinti nepagarbiu mūsų valstybės simbolių atžvilgiu“.

Gal I. Melianas neatidžiai skaitė Jolitos Skinulytės straipsnį ir neberado jame mano cituotų teiginių (nors pirmoji citata – per visą puslapį išspausdinta antraštė)? O gal nusprendė, kad samprotavimai apie „vargšų vėliavą“, kuri mūsų šalį neva „nubloškia į vargingiausių pasaulio šalių klubą“, yra pakankamai pagarbūs mūsų vėliavos atžvilgiu? O galbūt, įtikintas straipsnyje pateiktų „mokslinių“ argumentų, jau išbraukė Trispalvę iš valstybės simbolių sąrašo?

REKLAMA

„Specialistų pasvarstymai apie tai, kokia galėtų būti Lietuvos valstybinė vėliava – jokia naujiena,“ – sako I. Melianas. Ne naujiena, tačiau apie tai svarsto ne tik specialistai. Jei rašyčiau apie specialistų diskusijas, kalba būtų kiek kitokia. Kaip tik todėl ankstesniame straipsnyje ir vengiau kalbėti apie E. Rimšos poziciją šiuo klausimu, nes jį reikėtų atskirti nuo tokio „specialisto“, kaip E. Potašinskas, kuris valstybės simbolius traktuoja kaip prekės ženklus ir mano, kad investuotojai kur investuoti renkasi pagal vėliavos originalumą.

Vis dėlto vėliavos keitimo entuziastai tarsi pritaria Edmundo Rimšos samprotavimams, kad istorinę Lietuvos valstybės vėliavą (raudona su Vyčiu) reikėtų įteisinti kaip valstybinę. Čia reikia kai ką paaiškinti. E. Rimša iš tikrųjų propaguoja tam tikrą terminologijos reformą. „Tautinė vėliava“ E. Rimšos siūlomoje terminologijoje atitiktų tai, kas angliškai vadinama „national flag“ (kol kas aiškumo dėlei verskime tai „nacionaline vėliava“). Valstybę reprezentuoja būtent nacionalinė vėliava, todėl greta Kanados ir kitų nacionalinių vėliavų ir po E. Rimšos siūlomos reformos turėtų plaikstytis ne raudona su Vyčiu, o trispalvė Lietuvos vėliava.

E. Rimšos iniciatyva grąžinti senąją Lietuvos valstybės vėliavą į valstybinių simbolių tarpą buvo pozityvus žingsnis, atgaivinantis svarbų mūsų valstybės simbolį. 2004 m. Seimas patvirtino Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas ir apibrėžė Lietuvos valstybės istorinės vėliavos statusą. Ši vėliava turi nuolat būti iškelta virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje ir Karo muziejaus skverelyje Kaune, o su Lietuvos istorija susijusių švenčių bei atmintinų dienų proga – ir prie kai kurių kitų valstybinių institucijų pastatų, kurie išvardinti įstatyme.

REKLAMA

Tai nėra labai plati vėliavos panaudojimo sritis, ją galbūt reikėtų išplėsti, bet istorinė vėliava negali ir neturi į antrą planą nustumti nacionalinės vėliavos – svarbiausios Lietuvos vėliavos. To niekas rimtai ir nesiūlė, bet jei ir pasiūlytų, tai dar nebūtų priežastis nepagarbiai kalbėti apie mūsų trispalvę, su kuria susijusi 90-ies metų Lietuvos valstybės kūrimo ir nepriklausomybės kovų istorija.

Tačiau reikia pastebėti, kad E. Rimšos siūlomi terminai iš tiesų kelia painiavą. E. Rimša teigia, kad nacionalinę (anot jo, „tautinę“) vėliavą vadinti valstybine yra klaida. Anglų ir kitose Vakarų Europos kalbose žodžiai „nacija“ ir „nacionalinis“ siejami visų pirma su valstybe – politine tauta arba piliečių bendrija. Tuo tarpu mūsų žodis „tauta“ dažniausiai suvokiamas etnine prasme. Todėl į lietuvių kalbą žodis „national“ priklausomai nuo konteksto ir lietuvių kalboje susiklosčiusios tradicijos verčiamas skirtingai – „tautinis“ (national minority – tautinė mažuma), „nacionalinis“ (national park – nacionalinis parkas), „valstybinis“ (national enterprise – valstybinė įmonė, national holiday – valstybinė šventė, national anthem – valstybės himnas). „Nacionalinė vėliava“ priklauso pastarajai grupei, todėl visiškai pagrįstai lietuviškai vadinama valstybine ar valstybės vėliava. „Tautinėmis vėliavomis“ (angliškai – „ethnic flag“) gali būti vadinamos ir tautinių mažumų, valstybės neturinčių tautų vėliavos.

REKLAMA

Nevadinti nacionalinės vėliavos valstybine E. Rimšą, matyt, visų pirma paskatino ta aplinkybė, kad kai kurios valstybės turi dar ir atskirą „valstybinę“ ar vyriausybinę vėliavą (angliškai „state flag“). Tokia „valstybinė vėliava“ tėra nacionalinės vėliavos atmaina, dažniausiai besiskirianti tuo, kad „valstybinėje“ vėliavoje nacionalinių spalvų fone dar vaizduojamas ir valstybės herbas. Keliose Europos valstybėse tokios „valstybinės“ vėliavos nuo nacionalinių skiriasi tik proporcijomis ir forma. Valstybių, turinčių tokias nacionalinių vėliavų atmainas, yra virš 20-ies, ši tradicija būdinga Europos ir Lotynų Amerikos valstybėms, bet tų vėliavų traktavimas skiriasi. Lotynų Amerikos šalyse pagrindiniu valstybės simboliu dažniausiai laikoma valstybinė vėliava, o pilietinė (civilinė) versija tėra jos supaprastintas variantas. Tuo tarpu Europoje svarbiausia valstybės vėliava dažniausiai laikoma pilietinė – nacionalinė – vėliava. Herbu ar proporcijomis išsiskirianti valstybės vėliava tokiu atveju būna tik papildoma vėliava, naudojama išskirtiniais atvejais, ji nepakeičia nacionalinės (valstybės) vėliavos ir nėra už ją svarbesnė.

Jeigu Lietuvos valstybine vėliava būtų paskelbta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliava, mes atsidurtume unikalioje situacijoje, nes pastaroji vėliava nėra nacionalinės vėliavos atmaina. Šiuo metu vienintelė valstybė, kurios valstybinė (ar greičiau vyriausybinė) vėliava iš esmės skiriasi nuo nacionalinės, yra nykštukinė Monako kunigaikštystė. Pagrindinė Monako vėliava yra raudonai balta dvispalvė, bet Monako kunigaikštis bei vyriausybė naudoja ir baltą vėliavą su joje pavaizduotu valstybės herbu.

REKLAMA

Senosios Lietuvos vėliavai įvardinti jau surastas terminas – valstybės istorinė vėliava, tad jo keisti nėra būtinybės. Norint jai suteikti konkretesnį ir įprastesnį statusą, galima būtų ją įteisinti kaip kariuomenės vėliavą. Kai kurios šalys turi atskiras kariuomenės ar karo vėliavas, kurios, kaip ir vyriausybinės, dažniausiai būna savitos nacionalinių vėliavų atmainos, bet kartais pasitaiko ir visai skirtingų karinių vėliavų (tokias turi Vengrija ir Bulgarija).

Bet kuriuo atveju vertėtų pagalvoti, kaip mūsų senąją vėliavą būtų galima plačiau panaudoti, nes tai – gerbtinas mūsų istorijos paveldas. Tačiau vėliava – tai tik šios diskusijos pretekstas, ir ne tinkamesnis istorinės vėliavos įprasminimas yra jos pagrindinė tema. Iš tiesų aš rašiau apie platesnį reiškinį, kurį galima pavadinti dvasine ubagyste ar mankurtizmu, todėl ankstesniame straipsnyje pasitelkiau pavyzdžių ne tik apie vėliavas.

Tariama pagarba vienai Lietuvos vėliavai, derinama su panieka kitai, negali būti nuoširdi. Idėjos apie vėliavos, tarsi kokio garderobo, keitimą kyla iš mankurtizmo pažeistos sąmonės. Šis dalį visuomenės užvaldęs mankurtizmas, deja, nėra slogus sovietmečio paveldas, o jau šiuolaikinės Lietuvos kūrinys. Todėl nedera laukti, kad jis praeitų, kaip madinga sakyti, mums, tarsi Mozės vedamiems žydams, keturiasdešimt metų paklajojus po dykumą. Jau prisiklajojome. Metas ieškoti kelio iš šitos dykumos, kurioje Lietuva tėra prekė, o jos vėliava – tik prekės ženklas. Gal tada nebeatrodys natūralu, kad apie vėliavą samprotauja ir rinkodaros „specialistai“.

būtent
2008-03-19 09:54:33
čia ir slypi pavojai, kad kažkas labai nori Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės vėliavą padaryt svarbesne negu pilietinė trispalvė; spėkit, kam tai naudinga, kad mes ir vėl panašesni taptume į Lotynų A meriką, o ne į daugelį Europos šalių, kuriose svarbiausia valstybės vėliava yra pilietinė-nacionalinė, o herbinės- tik papildomos; Pritariu autoriui, o gerb. Melianas neįsigilino; Ačiū Autoriui, nes ir vėl smelkia negera nuojauta, kad nacija, piliečiai, trispalvė nukeliami į antrą planą, taip kaip mažiau demokratinėse valstybėse, o herbinė, tipo valdžios vėliava - į pirmą planą; rinkitės, piliečiai ar tautiečiai, ko labiau norit----AR MES Į PIRMĄ PLANĄ SU TRISPALVE RANKOJ, AR PIRMIAU PRALEISIM KUNIGAIKŠČIUS, IŠRINKTUS MUMS ANT GALVOS SU HERBINE, TUO LABIAU, KAD ŠI RAUDONA IRGI GERBTINA, BET PIRMAM PLANE REIKALINGA TRISPALVĖ
Atsakyti
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
to Nurchaci 2008-03-19 11:28:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jei toks pastabus ir jautrus "valstybininkams", tai atsakykit kodėl būtent "valstybininkai" ir siekia pagrindine vėliava padaryt heraldinę; o gal todėl, kad ten, kur mažiau demokratijos, ten nacija antroj vietoj, o pirmoj- valdžia ir kariuomenė su heraldika; ir dar... vis "valstybininkai " ir grūda mus arčiau prie LDK--KODĖL? Tegyvuoja oligarchija ir sentimentai kunigaikščių laikams, o kur pilietinė visuomenė? Tamsta toks jautrus, bet nebesureagavai į šią klastą, neužsižaisk, istorija čia naudojama pilietinės visuomenės ir demokratijos mažinimui.   ATSAKYTI
ernestas 2008-03-19 11:26:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
melanas pagal pavarde yra žydas ir todel jam nepatinka letuviška veliava   ATSAKYTI
777 2008-03-19 11:23:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dar kartą peržiūrėjau visus tuos tekstus - ir "Vilniaus dienos", ir Baranausko, ir Meliano, ir vėl Baranausko. Neradau aš ten tokios vietos, kur Rimša arba Melianas siūlytų atsisakyti trispalvės.
Ginčas dėl nieko.   ATSAKYTI
Rainys 2008-03-19 11:20:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Autorius dirbtinai kelia problemą ten, kur jos nėra. Čia kaip su tom skustagalvių eitynėm.
Paprastai taip daroma tada, kai valdžiai reikia nukreipti visuomenės dėmesį į nereikšmingus dalykus, norint nuslėptį kažką iš tikrųjų svarbaus.
Ar neatlieka autorius tokį valdžios užsakymą?   ATSAKYTI
Nurchaci to Būtent 2008-03-19 11:15:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kokie "pavojai"? Pavojai Lietuvai - tai su Maskva susijęs ir valstybę apžergęs "valstybininkų" klanas, o ne diskusija apie istorinę vėliavą. Neišprotėkime.   ATSAKYTI
stebėtojui 2008-03-19 11:04:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Na ir ką gi tokio "taiklaus" tu čia pamatei? Ar tau tik svarbiausia "pirstelti"?   ATSAKYTI
Imantas Melianas autoriui 2008-03-19 10:58:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jau apsidžiaugiau, kad šio straipsnio ("atkirčio") tonas daug švelnesnis ir dalykiškesnis, nei ankstesnio tavo teksto, bet paskutinė pastraipa vėl nuliūdino. Na iš kur tas siekis monopolizuoti "teisingą" meilę Tėvynei?
Dabar dėl sąvokų "tauta" ir "nacija". Atrodo, kad po tokio išaiškinimo painiavos tik padaugėjo.
Taip, iki šiol šios sąvokos maišomos ir naudojamos kaip sinonimai, kas kartais išvirsta į spekuliacijas jomis.
"Nacija", suvokiama kaip tauta etnine prasme (etnosas) - sovietinis reliktas (pav. "lietuviai - socialistinė nacija"). Šiaip nacija reiškia ne etninę, o politinę (pilietinę) tautą, t.y. valstybės piliečių visumą.
"Tauta", priklausomai nuo konteksto, gali būti tiek politinė (t.y. nacija, pav. žodžių derinyje "Lietuvos tauta"), tiek etninė ("lietuvių tauta" siaurąja prasme).
Taigi ir sąvoka "nacionalinė vėliava" lietuvių kalbai nereikalinga - pagal prasmę ją atstoja natūralesnė sąvoka "valstybinė vėliava". O "tautinė vėliava" (jei tokia būtų įtesinta šalia valstybinės vėliavos) galėtų būti naudojama viso pasaulio lietuvių nepriklausomai nuo jų pilietybės.   ATSAKYTI
Jack-Jack 2008-03-19 10:46:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Atsiprašau, turėjo būti "Ačiū".   ATSAKYTI
Jack-Jack 2008-03-19 10:45:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ačių Tomai už išsamų straipsnį. Tik kurian (atkuriant) istorinę Lietuvos (LDK) vėliavą reikėtų išvengti klaidų, kurios buvo padarytos su dabartiniu Lietuvos Respublikos herbu, kuriame remiantis vėlyvaisiais vyčio variantais atitolta nuo autentikos: turiu omeny visiškai neidentifikuojamą raitelio, pavaizduoto herbe šalmą su atvirai dekoratyviniu ir nefunkcionaliu antveidžiu- neaišku kokiam laikmečiui ir kokiam tipui priskirtiną. Kaip teigiamą kontrastą galima būtų paminėti ką tik išleistą kolekcinę monetą su istorišku vyčiu. Bent jau iki XVII a. - kol dar riterio šarvuotė, kad ir nominaliai, bet vis gi dar buvo naudojama - pagal vyčio genezę aiškiai galime atsekti Vakarų Europoje (ir matyt LDK) vyravusių šalmų tipus. Vėliau, deja beromantizuojant ir silpstant heraldikos tradicijai, nueita profanacijos keliu. Tai gi gerai būtų, kad atkuriant istorinę Lietuvos vėliavą būtų pasirinkti konkretaus laikotarpio išvystyti variantai, o ne vėlesnės stilizacijos arba remtiamasi atitinkamo laikmečio vyčio vaizdavimo tradicija, nes ankstyvųjų vėliavų (o jos šiuo požiūriu būtų pačios vertingiausios) nėra išlikę.   ATSAKYTI
stebėtojas 2008-03-19 09:58:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Labai taikli kritika,    ATSAKYTI
būtent 2008-03-19 09:54:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
čia ir slypi pavojai, kad kažkas labai nori Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės vėliavą padaryt svarbesne negu pilietinė trispalvė; spėkit, kam tai naudinga, kad mes ir vėl panašesni taptume į Lotynų A meriką, o ne į daugelį Europos šalių, kuriose svarbiausia valstybės vėliava yra pilietinė-nacionalinė, o herbinės- tik papildomos; Pritariu autoriui, o gerb. Melianas neįsigilino; Ačiū Autoriui, nes ir vėl smelkia negera nuojauta, kad nacija, piliečiai, trispalvė nukeliami į antrą planą, taip kaip mažiau demokratinėse valstybėse, o herbinė, tipo valdžios vėliava - į pirmą planą; rinkitės, piliečiai ar tautiečiai, ko labiau norit----AR MES Į PIRMĄ PLANĄ SU TRISPALVE RANKOJ, AR PIRMIAU PRALEISIM KUNIGAIKŠČIUS, IŠRINKTUS MUMS ANT GALVOS SU HERBINE, TUO LABIAU, KAD ŠI RAUDONA IRGI GERBTINA, BET PIRMAM PLANE REIKALINGA TRISPALVĖ    ATSAKYTI
V. Uspaskichas (nuotr. Fotodiena.lt)
Darbo partijos suvažiavimas, kuriame bus renkamas naujasis partijos pirmininkas, bus šaukiamas kitų metų sausį. Tokį sprendimą priėmė ketvirtadienio vakarą posėdžiavusi Darbo ...
Rūkymas (nuotr. 123rf.com)
Seimas linksta didinti akcizą tabako gaminiams. Ir ne tik.  Už tai numatančias Akcizų įstatymo pataisoms ketvirtadienį balsavo 68 Seimo nariai, prieš - 24, o susilaikė 16 ...
Aleksandras Lepėninas Audriaus Bareišio nuotr.
Vagystė, nužudymas ir prekyba narkotikais – tokiomis „antraštėmis“ papuošta Rygos centriniame kalėjime bausmę šiuo metu atliekančio latvio Aleksandro Lepėnino kriminalinė ...
Kiribačio sala (nuotr. SCANPIX)
Klimato pokyčiai ir toliau kelia grėsmę žemiau jūros lygio esančioms Ramiojo vandenyno saloms, o Kiribačio sala yra viena jų. Vietos valdininkai planuoja imtis priemonių ir ...
Pinigai 123rf.com
Seimui liko paskutinis balsavimas apsisprendžiant, ar gyventojų turimą nekomercinį nekilnojamąjį turtą (NT), atsižvelgiant į jo vertę, apmokestinti progresiniais 0,5–2 proc. ...
REKLAMA

Top Video

Mirtinas signalas! Lietuvių pamėgti populiarūs vaistai kelia nerimą
DABAR RODOMA
Mirtinas signalas! Lietuvių pamėgti populiarūs vaistai kelia nerimą
DABAR RODOMA
Prie prekybos centro laukia beprotnamis: parduotuves siaubs pusė milijono lietuvių
DABAR RODOMA
Popiežius Pranciškus kitąmet lankysis Lietuvoje
DABAR RODOMA
Lietuvių pamėgta balta mišrainė šiemet bus gerokai brangesnė
DABAR RODOMA
Sutarė, kiek didės medikų algos
DABAR RODOMA
Gelbstint Gedimino kalną aptiktas sprogmuo
DABAR RODOMA
Kilus panikai dėl nutraukiamų mokėjimų švenčių metu paaiškino, kokia paslauga neveiks
DABAR RODOMA
Chaosas dėl receptų ir menkiausiems vaistams tęsiasi
DABAR RODOMA
Jaudulio „X Faktoriuje“ nesugebėjusiai suvaldyti Ivetai Svilainytei pagalbos ranką ištiesė Jazzu
DABAR RODOMA
„Kėdžių iššūkio“ etapą pasiekusi vilnietė: jaučiu didžiulį palaikymą

Televizija

Į viršų