Rašyti komentarą...
Nuorodą nukopijuota

Mokslininkai įvairiais rakursais tiria Covid-19 viruso daleles, kiek ilgai ir ant kokių paviršių jos išsilaiko ilgiausiai ir kas jas geriausiai naikina. Koronaviruso dalelių buvo rasta net po 17 dienų, po to kai keleiviai paliko kruizinį laivą „Diamond Princess“. Tiesa, ekspertai dar nėra tikri, ar šios dalelės po tiek dienų dar yra pajėgios užkrėsti žmogų. Ekspertai kalba apie tai, kokie valymo būdai Covid-19 viruso daleles nuo paviršių pašalina efektyviausiai.

REKLAMA

Kol vieni rūpinasi, kaip nepasigauti viruso nuo paviršių, plauna rankas ir saviizoliuojasi, štai vaikai kiemuose pilnu tempu dalijasi virusais apie savo tėvus ir senelius daug negalvodami – ploja rankomis ir dalinasi cigaretėmis nesisaugodami nei per nago juodymą.

Neišlaiko ne tik atstumo vienas nuo kito, bet ir liečiasi, dalijasi daiktais galbūt dėl to, nes nežino, kad koronavirusas perduodamas ne tik oro lašeliniu būdu.

Tačiau mokslininkai seniai žino, kad naujojo užkrato dalelės plinta ir per paviršius. Kaip ilgai virusas laikosi ant daiktų, parodė ir tyrimai prie Japonijos krantų karantinuotame kruiziniame laive „Diamond Princess“. Juo keliavo beveik 4 tūkstančiai žmonių ir daugiau nei septyni šimtai iš jų sirgo naujuoju virusu.

„Svarbu neapsigauti. Dabar yra duomenys, kad, sakysim, genetinė medžiaga tame Daimond Princess laive rasta po 17 dienų ar panašiai, bet tai genetinės medžiagos radimas nereiškia, kad patogeninis, infekuoti galintis virusas randamas. Paprasčiausiai randami genetinės medžiagos pėdsakai“, – sako Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas.

REKLAMA

Valymas

Valymas

Taigi, ar po 17-os dienų koronaviruso dalelės dar yra pajėgios užkrėsti, nežinia. Bet mokslininkai jau žino, kad virusas ant paviršių, priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės ore, išlieka iki 3 valandų, o ant varinių paviršių, pavyzdžiui, metalinių pinigų – iki 4 valandų, ant kartoninių dėžių virusas išsilaiko iki 24 valandų. Ilgiausiai naujojo užkrato dalelės išsilaiko ant plastiko ir nerūdijančio plieno paviršių – tai yra mūsų kompiuterių klaviatūrų, telefonų, ar pavyzdžiui ant durų rankenų koronavirusas išsilaiko 2-3 dienas.

Šiaulių gatvėse kalbintos moterys demonstruoja neblogas žinias apie virusą, tačiau yra ir nesuvokiančių pavojaus:

REKLAMA

„Ant skirtingų paviršių, skirtingą laiką, ir 12 valandų, ir 24, ir dar ilgiau.“

„Dezinfekuojam. Į mašiną eini, rankas su servetėlėm nusivalom ir skystį vežiojuos.“

„Čia yra tiktais žiniasklaidos išpūsta, o vaikšta gripinis virusiuks, aš taip galvoju. Pasloguojam, pačiauškam ir viskas. Kiek metų aš nesu sirgus ir ligoninės gulėjus. Ir daba sugalvoja koronavirusus.“

Vienos įmonės darbuotoja valo laiptinę viename iš Šiaulių daugiabučių, siekiant suvaldyti naujojo koronaviruso grėsmes, bendro naudojimo laiptines rekomenduojama valyti naudojant vandenį, buitinius ploviklius ir įprastas dezinfekcijos priemones, tačiau jokiu būdu jų nešluoti. Taip pat deramai pasirūpinti ir atliekomis.

REKLAMA

Tyrimais nustatyta, kad šiuos koronavirusus galima veiksmingai sunaikinti dezinfekavimo priemonėmis, tačiau  paplitusios kitos legendos – neva visagalė degtinė, actas ar kitos namudinės priemonės – saugantis nuo koronaviruso gali ne tik pakenkti, bet ir suteikia klaidingą saugumo jausmą.

„Nepraraskim humoro ir tokioje sudėtingoje situacijoje, tai tuomet galima pasakyt, 100 ml degtinės tam, kad įkalt ir niekur neit, daug česnako prisivalgysi dėl to, kad niekur neit. Šiaip tai kelia šypseną tokios priemonės, turi tam tikrą logiką, žmonės mąsto, kad čia yra spiritas, veikia tuos pačius lipidus, fitoncidai – česnakas, žinom, kad veikia antimikrobiškai, bet tikrai to nepakaks“, – pasakoja S. Čaplinskas.

REKLAMA

Profesorius sako, kad labai svarbu infekcinė dozė, kurią gauna žmogus užsikrėsdamas. Daug faktorių lemia, ar žmogus sirgs, ar ne. Ilgesnis buvimas šalia užkrato kelia didesnį pavojų, trumpesnis – mažesnį. Atitinkamai tas pats yra ir su atstumu nuo jau užsikrėtusiojo. Pagrindinis užsikrėtimo būdas yra kai žmogus kalbėdamas, ypač kosėdamas, čiaudėdamas išskiria lašelius, su oro lašeliais virusai iš burnos paprastai nuskrenda apie 1 metrą. Jei bendraujama arčiau nei per 1 metrą ir ilgesnį laiką, tuomet pavojus didžiulis.

„Jeigu parduotuvėje jūs prasilenksit, praeisit pro žmogų, net ir sergantį, bet jūs būsit užsidėję medicininę kaukę, tai tikrai jūs neužsikrėsit. Bet jei paliesit užterštus paviršius, tai čia antra svarbi savybė – rankų higiena“, – teigia S. Čaplinskas.

REKLAMA

Profesorius primena, kad reikia naudotis visomis apsisaugojimo priemonėms išėjus į lauką ar parduotuvę dėvėti pirštines, dezinfekuoti rankas, neliesti jomis veido, o grįžus kruopščiai plaunant rankas su šiltu vandeniu kiekvieną kartą tiek laiko, kiek užtrunka sudainuoti „Su gimimo diena" dainą.

 

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI