Vilnietė Justina (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.) pasakoja kaip reikiant nustebusi, kai ryte išvydo nutįsusią automobilių eilę nuo pat Ozo gatvės.
Justina stebėjosi, iš kur tiek automobilių, tačiau vėliau suprato, kad daugelis asmenų laukia savo eilės tam, kad pasiektų mobilųjį COVID-19 testavimo punktą, esantį V. Gerulaičio g. 1.
Situacija kituose testavimo punktuose taip pat gana įtempta – čia atvyksta didelė dalis žmonių.
Įvardija didžiausią problemą
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atstovai, kalbėdami apie susiklosčiusią situaciją, teigia, kad tokių eilių susidarymui didelę įtaką padarė COVID-19 atmainos išplitimas.
„Vilniuje plintant užkrečiamai omikron atmainai ir sparčiai blogėjant epidemiologinei situacijai, besitestuojančiųjų srautas padidėjo kelis kartus“, – teigė Visuomenės sveikatos stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus komunikacijos koordinatorė Šviesuolė Navašinskienė.
Pasak pašnekovės, didžiausia problema, kuri lemia tokių didelių eilių susidarymą, taip pat yra ir lietuvių nenoras užsiregistruoti iš anksto arba atvykti nurodytu laiku.
„Didžiausia problema šiomis dienomis yra piliečiai, vykstantys testuotis be registracijos, su praėjusia data ar ne savo laiku. Papildomi srautai sukelia kamščius, sudaro nesibaigiančias eiles, stabdo kruopščiai sureguliuotą procesą ir sukuria papildomą įtampą tarp laukiančiųjų“, – teigė ji.
Per 5 dienas – virš 22 tūkst. tyrimų
Teigiama, kad šiuo metu specialistai, tiriantys gyventojus, ar jie nėra užsikrėtę COVID-19, patiria itin didelį krūvį.
„Specialistų komandos dirba 4 pamainomis kiekvieną dieną be savaitgalių ir švenčių nuo 6.30 iki 21.15 val.
Praėjusią savaitę per 5 dienas ištyrėme virš 22 tūkst. gyventojų. Tai yra tas pats, kas per 5 dienas ištirti visus Kėdainių miesto gyventojus.
Per 2 praėjusio savaitgalio dienas (šeštadienis-sekmadienis) tyrimams buvo užsiregistravę virš 10 tūkst. gyventojų. Kasdien ištiriame virš 6 tūkst. 500 asmenų“, – kalbėjo S. Navašinskienė.
„Vilnius sveikiau“ atstovai savo ruožtu teigia, kad, siekdami užtikrinti saugų ir greitą gyventojų ištyrimą ir stabilizuoti situaciją, buvo inicijuota srautų atskyrimai gyventojams su simptomais ir be simptomų, taip pat suorganizuota mobiliojo testavimo punkto infrastruktūros plėtra – įstegti papildomi testavimo taškai (dabar jų yra 11) ir darbui juose parengtos specialistų komandas.
Be to, šiuo metu sugriežtinta priėmimo testavimui tvarka, paliekant 2 valandų langą, vadinamąją tolerancijos ribą, t. y. po 1 valandą iki ir po registracijoje nurodyto laiko, per kurį gyventojas turi suspėti atvykti testui.
Gyventojai raginami elgtis pilietiškai ir atsakingai – atvykti registracijoje nurodytu laiku, be registracijos neužimti kito asmens vietos eilėje ir gerbti punkto specialistų darbą.
Susirgimų kreivė šoko aukštyn
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad trečiąją šių metų savaitę aktyvių COVID-19 ligos protrūkių skaičius lyginant su ankstesne savaite išaugo. Šios savaitės pradžioje užfiksuota 818 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių įvairiose srityse.
Pastarosiomis savaitėmis smarkiai išaugęs sergamumas COVID-19 liga, atsispindi ir protrūkių žemėlapyje – praėjusios savaitės pradžioje iš viso buvo užfiksuota 320 protrūkių, šios savaitės pradžioje – 818. Protrūkių skaičiaus padidėjimas fiksuojamas beveik visose srityse, epidemiologų teigimu, tokio protrūkių augimo buvo galima tikėtis.
Kaip ir daugelis Europos ir pasaulio šalių, Lietuva taip pat susidūrė su omikron atmainos sukelta ligos banga. Šiuo metu matome situaciją, kurią prognozavo daugelis mokslininkų ir ekspertų.
„Mūsų patarimas šioje situacijoje būtų ir toliau išlikti budriems ir laikytis nustatytų reikalavimų, t. y., jei tik įmanoma – dirbti nuotoliniu būdu, laikytis visų infekcijos prevencijos priemonių, stebėti savo ir artimųjų sveikatą, pajutus net menkiausius viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdingus simptomus, likti namuose“, – pataria Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas Giedrė Aleksienė.
Praėjusią savaitę specialistai daugiau protrūkių užfiksavo gydymo įstaigose – 76 (ankstesnę savaitę – 50). Tuo tarpu socialines paslaugas teikiančiose įstaigose protrūkių skaičius išliko beveik nepakitęs – užfiksuota 13 protrūkių (ankstesnę savaitę jų buvo 14).
Tebesitęsia protrūkiai paslaugų, prekybos sektoriaus įmonėse, statybų, maisto gamybos įmonėse. Tiesa, šiuose sektoriuose protrūkių skaičius per savaitę nepadidėjo, o kai kuriose ir sumažėjo. Nežymiai padidėjo protrūkių, užfiksuotų logistikos ir transporto įmonėse, šios savaitės pradžioje čia užfiksuoti 8 protrūkiai (ankstesnę savaitę – 6). Gamybos įmonėse protrūkių skaičius išliko nepakitęs (jų užfiksuota 27).
Protrūkiai ugdymo įstaigose – neskaitlingi
Pastarąją savaitę protrūkių ugdymo įstaigose skaičius išaugo, kaip ir buvo prognozuojama, vaikams sugrįžus po žiemos atostogų. Šios savaitės pradžios duomenimis, bendras ugdymo įstaigose užfiksuotų protrūkių skaičius siekia 583. Didžiąją dalį (79 proc.) sudaro protrūkiai pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose, protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose sudaro apie 20 proc., protrūkių profesinio ir aukštojo ugdymo įstaigose užfiksuota vos keletas.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad protrūkiai nėra skaitlingi (vidutinis atvejų skaičius protrūkyje – 3). Apie 98 proc. protrūkių užregistruota po mažiau nei dešimt susijusių pirminių atvejų. Gausių protrūkių, kuriuose pirminių susijusių atvejų skaičius viršytų 20, šiuo metu nėra. Didžiausias protrūkyje užfiksuotas atvejų skaičius – 18. Daugiausia protrūkių fiksuojama Kauno, Vilniaus, Klaipėdos Šiaulių ugdymo įstaigose.
Primename, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu. Protrūkių žemėlapį galite rasti čia.
Susirgusiesiems būtina pildyti atvejo anketą
Primename, kad visi COVID-19 susirgę asmenys turi pildyti atvejo anketą (atvejis.nvsc.lt) ir joje nurodyti kartu gyvenančius asmenis.
Tik įtraukus sąlytį turėjusius asmenis į izoliuotų asmenų sąrašą, jiems bus galima išduoti nedarbingumo pažymėjimą pagal pateiktą prašymą. Jeigu asmuo kreipsis dėl nedarbingumo, tačiau jo nebus izoliuotų asmenų registre, pažymėjimo išduoti NVSC negalės. Tam, kad sąlytį turėjęs asmuo atsirastų izoliuotų asmenų sąraše, susirgusysis turi užpildyti epidemiologinę atvejo anketą ir joje pateikti informaciją apie šeimos narius, kurie turi izoliuotis, o šie savo ruožtu turės užpildyti iš NVSC SMS žinute gautą anketą.
Izoliuotiems asmenims rekomenduojama prašymus dėl nedarbingumo teikti elektroniniu būdu per elektroninius valdžios vartus epaslaugos.lt , tiesiogines nuorodas į paslaugas ir informaciją apie kitus prašymų teikimo būdus galima rasti NVSC interneto svetainėje adresu https://nvsc.lrv.lt/nedarbingumas. Atkreipiame dėmesį, kad asmenims, kurie turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, nedarbingumo pažymėjimai nėra išduodami.
NVSC primena, kad žmogus, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, dėl nedarbingumo turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Daugiau informacijos apie atnaujintą gyventojų priėmimo tvarką galima rasti „Vilnius sveikiau“ socialinio tinklo paskyroje ir svetainėje.
Kiti nežinodami turbūt tūkstančiai persirgo.
