Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
22-ejų Samanta jau maždaug 4 metus pakuoja dovanėles, dirba šventinės atributikos parduotuvėje. Samanta metė mokslus ir nusprendė ieškotis darbo, o šis jai patinka todėl, kad darbas nesunkus.
„Labai lengva, tai kažkaip ir nesinori išeiti“, – paaiškino ji.
Mergina darbą susirado, nes norėjo gyventi savarankiškai, o ir tėvams nenorėjo būti papildoma finansine našta.
„Nebenorėjau kažkaip mokytis ir tas, ir dėl tėvų finansiškai kažkaip tai, galvoju, geriau išeisiu ir bus lengviau“, – kalbėjo Samanta.
Nori mažai dirbti ir daug uždirbti
Samanta apie ateitį dar negalvoja, kol kas džiaugiasi esama darbo vieta. Panašiai kaip ji galvoja nemaža dalis jaunuolių, jie ieško darbo, kuris būtų gerai apmokamas, bet kartu nori, kad darbas būtų kuo paprastesnis.
Štai ką apie darbą mano kalbintas jaunimas:
„Aišku, svarbu būtų apvalesnės sumos, bet taip pat ir aktualu, kad būtų kolektyvas draugiškas, žinotų, kad į darbą ateini nusiteikęs dirbti, o ne, atsiprašant, malt.“
„Taip jau yra, daug gal kas nori nuotoliniu dirbti, sėdėti namie ir uždirbti pinigus.“
„Galbūt daugiau apmokamas, nes šiaip, bent jau asmeniškai, darbo nebijau, bet labiau galbūt apmokamo ieško, nes vis tiek, kainos kyla, nemažėja.“
Užimtumo tarnyba pastebi tendenciją, kad jaunuoliams dažniausiai sunku susirasti darbovietę dėl patirties stokos.
„Darbdaviams tos patirties, ypatingai aukštos kvalifikacijos darbo vietose, tikrai jos reikia. Ir čia turbūt gal ir stabdo, ir tas įsidarbinimas yra kuklesnis“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Nors patirties ir išsilavinimo, kad dirbtų kvalifikuotą darbą, neturi, eiti dirbti nekvalifikuoto ar sunkaus fizinio darbo šiuolaikiniai jaunuoliai nenori.
„Iš tikrųjų, Užimtumo tarnyboje yra registruota labai daug nekvalifikuotų darbo vietų, tačiau potencialo iš jaunų asmenų darbintis į tokias vietas nėra labai daug“, – pabrėžė G. Sinkevičė.
Pabrėžia atsakomybės stoką
Dar viena jaunuolių savybė, trukdanti ne tik ieškotis, bet ir išlaikyti esamą darbo poziciją, pasak Užimtumo tarnybos, yra atsakomybės stoka.
„Tas jaunimo toks spontaniškumas ir tas galbūt atsakingumo mažėjimas su metais, nes jaunimas tikrai spontaniškai darbą pasirenka, labai greitai, ir labai greitai tą darbą keičia, nes tikrai jų nevaržo jokie finansiniai įsipareigojimai“, – tikino G. Sinkevičė.
Visgi darbdaviai sako, kad prisitaiko ir stengiasi atliepti jaunimo poreikius, siūlo lankstų darbo grafiką, kurį galima suderinti su mokslais, taip pat atsižvelgia į norą dirbti tik laikinai. Taip pat siūlo lanksčias galimybes užsidirbti papildomai, kai tai naudinga tiek darbdaviui, tiek ir dirbančiam jaunuoliui.
„Tikrai, mes pastebime tendencijas, kad ne tik vasaros sezono metu, bet, tarkim, turėjome tokią kampaniją, kuomet kvietėme ne tik jaunuolius, apskritai, kvietėme Vilniuje užsidirbti Kalėdom, bet tikrai pastebėjome, kad daug atėjo jaunų žmonių“, – teigė „Rimi Lietuva“ atstovė Eglė Krasauskienė.
„Turbūt, kad nėra didelio skirtumo, ar dabar, ar prieš 20 metų tas buvo, reiškia, žmogus jaunas turėjo tokį požiūrį laisvesnį, kadangi visas gyvenimas yra prieš akis. Tai yra normalu, tą reikia suprasti darbinant jaunus žmones ir su tuo reikia dirbti ir gyventi“, – kalbėjo „Pigu.lt“ atstovas Nerijus Mikalajūnas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra registruota beveik 17 tūkst. nedirbančių jaunuolių ir per metus tokių padaugėjo tūkstančiu.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Kodėl visas miestas turi pradėt nuo 8-ių, irgi klausimas.
