Ant Palangos tilto net kelias meškeres užmetęs telšiškis Stasys juokiasi, kad dirba pavėžėju – į kurortą atvežė žmoną su drauge, o kol šios vaikštinėja vyras nusprendė pažvejoti. Praėjo tik pusvalandis ir Stasys ištraukė keistos išvaizdos žuvį – vėjažuvę.
„Vieną sugavau, bet žadu dar vieną sugauti. Reikia žuvies. Nors jei rimtai, ta žuvis mažavertė, tik tiek, kad įdomi“, – sako meškeriotojas iš Telšių Stasys.
Ir išties, žuvis labai įdomi. Visa ilga, o priekyje tarsi snapą turi. Tad meškeriotojai ją meiliai vadina gandriuku. Vėjažuvės prie mūsų krantų pasirodo tik kartą metuose ir tai tik pakilus vėjui, tad vos kažkam užkimba, šalia atsiranda dešimtys meškerių. Tiesa, laimikiai skirtingi – vieni pagavo vos kelias, o kitų kibiruose štai – 22 vėjažuvės.
„Na, reikia gaudyti ir pagausi, paslapties jokios nėra. Gaudai ir pagausi“, – kalba meškeriotojas iš Plungės Vytautas.
Vėjažuvės kimba tik ant krevečių. Meškeriotojai sako išbandę ir kitus masalus, tačiau gandriukai į juos nereaguoja.
„Kada ją pakerti, ji kaip suktukas sukasi ant vietos ir kada jau pajudini, pradeda eiti tada. Bet priešinasi stipriai, reikalų yra pažaisti“, – aiškina Stasys.
Meškeriotojai diskutuoja, ką su ištrauktomis vėjažuvėmis daryti. Vieni jas vadina delikatesu, kiti net neįsivaizduoja, kur dabar dės laimikį.
„Kiti nevalgo, o man labai skani žuvis yra. – Kaip gaminat? – Kaip ir visas žuvis, kaip ir lydeką. Ir į keptuvę, ir marinuoti gali – visaip“, – kalba meškeriotojas iš Palangos Stasys.
Pamačiusi ką iš vandens traukia meškeriotojai, atsistebėti negali Palangoje viešinti Amerikos lietuvių pora. Štai, net nusifotografuoja laimikį, sako niekas už Atlanto nepatikės, kad lietuviai tokias žuvis traukia.
„Iš toli pamačiau kaip traukia, tai atrodė, kad kokia didesnė žuvis, net meškerė labai prilinkus buvo. Bet kai ištraukė, na, tokios žuvies tikrai nesu pats pagavęs gyvenime tiesiog įdomu, įdomi žuvis labai. Ilga. Plona“, – kalba Amerikos lietuviai Kristina ir Jonas.
Anot biologų, iki metro užaugančios ir pusę kilogramo galinčios sverti vėjažuvės ieško naujų plotų neršti, todėl ir atkeliauja iki mūsų krantų. O išskirtinė išvaizda padeda medžioti.
„Kadangi visiškai paviršinė žuvis, tai paviršiuje tokia kūno forma yra labai gera, nes išvysto didelį greitį, tai yra plėšrūnas. O plėšrūnui reikia pasigauti grobį. O grobis tai visokios smulkios žuvelės, kurios šiaip į nasrus nelenda, tad reikia jas sugauti“, – teigia Lietuvos jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius.
Vėjažuvės gali pasiekti net 60 kilometrų per valandą greitį. Jos yra vieni seniausių išvaizdos per milijonus metų nepakeitusių gyvūnų žemėje. Na, o kaulai vėjažuvių žali – tik nereikia bijoti – fosforo juose labai nedaug, tokią spalvą suteikia pigmentas.
