Žmonės dažnai plaučių uždegimo simptomus prilygina peršalimui, laiku nesikreipia į specialistus arba imasi savigydos, taip pakenkdami savo sveikatai.
Išskyrė rizikos grupes
Plaučių uždegimas – ūmi uždegiminė infekcinė plaučių liga, kurią sukelia įvairiausi infekcijos sukėlėjai, tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja pulmonologė doc. Diana Barkauskienė pažymi, jog galima išskirti dažniausius sukėlėjus.
„Dažniausiai V1 (nesunkios ir sunkios) pneumonijos sukėlėjas pneumokokas, antras pagal dažnį – hemofilas (Haemophilus). Tikimybė, kad plaučių uždegimo priežastis bus tam tikras konkretus sukėlėjas, priklauso nuo įvairių predisponuojančių veiksnių, gretutinių ligų“, – pažymi gydytoja pulmonologė.
Apsaugotas nuo šios ligos nesame nei vienas, tačiau išskiriamos rizikos grupės, kurioms vertėtų labiau pasisaugoti, nes jiems rizika susirgti yra išaugusi. Rizikos grupėms priklauso vyresnio amžiaus asmenys, taip pat sergantys tam tikromis ligomis, tie, kurių imunitetas yra sutrikęs ar nusilpęs dėl taikomo gydymo ar esančių ligų. Rizika kyla ir neseniai persirgusiems peršalimo ligomis.
„Didesnę riziką susirgti pneumonija turi: vyresni nei 65 metų, rūkantys, išsekę dėl nepakankamos mitybos ar kitų ligų, sergantys leukemija, plaučių ligomis (tokiomis, kaip cistinė fibrozė, astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių ligą), turintys kitų sveikatos sutrikimų – tokių, kaip cukrinis diabetas, širdies liga, sutrikęs imunitetas dėl ŽIV, organų transplantacijos, chemoterapijos, imunosupresinių vaistų vartojimas.
Taip pat asmenys, kurių kosulio refleksas sutrikęs dėl insulto, raminamųjų vaistų, taip pat alkoholio vartojimas, arba mažo judrumo, neseniai sirgę viršutinių kvėpavimo takų infekcija (taip pat ir gripu) pacientai“, – rizikos grupes išskiria D. Barkauskienė.
„Vyresni žmonės turi didesnę riziką tiek susirgti, tiek mirti nuo pneumonijos. Apskritai pneumonija pavojingiausia sunkią gretutinę patologiją turintiems pacientams, pacientams su sutrikusiu imunitetu“, – pridūrė gydytoja pulmonologė.
Paaiškino, kuo pneumonija skiriasi nuo peršalimo
Daugelis, pajutę plaučių uždegimo simptomus, juos palaiko peršalimu – gydytoja pažymi, jog šias ligas galima atskirti pagal pasireiškiančius simptomus, kurie, nors ir panašūs, turi skirtumų.
„Peršalimas paprastai yra ūmi virusinė respiracinė infekcija ir prasideda bendru negalavimu, sloga, nedideliu karščiavimu, sausu kosuliu. Paprastai nebūna bronchopulmoninių dirginimo simptomų. Kosulys nėra indikacija skirti antibiotikus“, – peršalimo simptomus vardijo docentė.
Štai, pneumonijai taip pat būdinga pakilusi temperatūra ir silpnumas, tačiau išskiriama, jog sergantis žmogus jaučia dusulį, skausmus krūtinėje, o vyresnio amžiaus pacientams gali pasireikšti peršalimo ligoms nebūdingi simptomai:
„Karščiavimas, kosulys, silpnumas, dusulys įprasto krūvio metu, skrepliavimasis, skausmas krūtinėje. Senų žmonių pneumonija gali pasireikšti įvairaus laipsnio sąmonės sutrikimu, silpnumu, ligonis gali nekarščiuoti.“
Susirgus pneumonija, svarbiausia gydymo priemonė yra antimikrobiniai vaistai, sako D. Barkauskienė, o nesunkios ligos atveju tai gali būti vienintelis skiriamas gydymo būdas.
„Ambulatoriškai gydoma geriamaisiais antibiotikais, būtinai veikiančiais ir s. Pneumoniae: amoksicilinas yra pirmos eilės antibiotikas absoliučiai daugumai asmenų (geriamas 1 g. 3-4 kartus per parą).
Negalint skirti amoksicilino, pavyzdžiui, esant įrodytai alergijai beta laktaminiams antibiotikams, galima skirti geriamąjį makrolidą arba respiracinį fluorochinoloną, tačiau jie svarbiausius pneumonijos sukėlėjus veikia prasčiau“, – gydymo būdus vardijo pulmonologė.
Kitos gydymo priemonės skiriamos esant indikacijoms, pavyzdžiui, pakankamas skysčių kiekio suvartojimas bei nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kuomet jaučiamas skausmas ar pakilusi aukšta temperatūra.
Nesiimkite savigydos
Pajutus plaučių uždegimo simptomus, nedelskite ir kreipkitės į specialistus – jie įvertins ligos eigą ir sunkumą bei paskirs tinkamą gydymą. Esant nesunkiai formai tikrai galėsite gydytis ambulatoriškai, tačiau neužsiimkite savigyda ir neieškokite atsakymų internete, nes kiekvienas ligos atvejis yra skirtingas:
„Ambulatorinėmis sąlygomis galima gydyti nesunkią pneumoniją, kai yra sąlygos užtikrinti tinkamą ambulatorinį gydymą. Tačiau būtinas paciento būklės įvertinimas, diagnozės nustatymas. Savigyda užsiimti negalima.
Gydytojas norės jus matyti arba su jumis pasikalbėti po 2-3 dienų nuo gydymo pradžios. Kiekvienas atvejis šiek tiek skiriasi, todėl svarbu klausyti jums asmeniškai skirtų gydytojo nurodymų. Jei gydymo eigoje būklė blogėja, svarbu apie tai pranešti savo gydytojui.“
Namuose slaugant pneumonija sergantį ligonį, jam būtinai reikia ilsėtis, gerti daug skysčių, nerūkyti, o stiprėjant dusuliui arba karščiavimui, nustojus gerti skysčius arba atsiradus dezorientacijai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Laiku nepradėjus gydyti ligos ir ją užleidus arba gydantis netinkamomis priemonėmis, galimos rimtos komplikacijos, pažeidžiančios kvėpavimo takus, plaučius ir kitas organų grupes.
„Dažniausios komplikacijos – ūminis kvėpavimo nepakankamumas, baktereminis šokas, sepsis, plaučių audinio destrukcija, pleuritas (~40 proc. atvejų), empiema, meningitas“, – vardijo D. Barkauskienė.
Vis dėlto, kad netektų susidurti su šia liga, gydytoja pulmonologė pataria imtis apsaugos priemonių, jog rizika susirgti būtų kuo mažesnė. Docentė pabrėžia, jog antibiotikai pneumonijos profilaktikai nevartotini:
„Pneumonijos profilaktiką sudaro higienos priemonės – rankų plovimas, medicininių kaukių dėvėjimas kontaminuotiems ligoniams, medicininės įrangos ir slaugos priemonių priežiūra. Jei rūkote – rekomenduojama neberūkyti. Tai taip pat pagerins bendrą jūsų sveikatą.
Vakcinacija nuo gripo yra veiksmingiausia medikamentinė pneumonijos profilaktikos priemonė. Taip pat – rizikos grupių skiepijimas pneumokokine vakcina, racionalus antibiotikų vartojimas aplinkoje ir stacionare.“
