• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ šią savaitę nuskambėjo jautri vilniečio Mantvydo istorija. Kartu su juo laidoje svečiavosi ir Vilniaus universiteto profesorė ir Santaros klinikų kardiologė Žaneta Petrulionienė, kuri ne tik pasidalijo vertingais patarimais, tačiau ir pabrėžė vieną liūdną tendenciją mūsų šalyje.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ šią savaitę nuskambėjo jautri vilniečio Mantvydo istorija. Kartu su juo laidoje svečiavosi ir Vilniaus universiteto profesorė ir Santaros klinikų kardiologė Žaneta Petrulionienė, kuri ne tik pasidalijo vertingais patarimais, tačiau ir pabrėžė vieną liūdną tendenciją mūsų šalyje.

REKLAMA

Šią savaitę tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ dėmesys skiriamas širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios yra įvardijamos pagrindine mirties priežastimi šalyje. 

Liūdna statistika

Nors atrodo, kad Lietuvoje mirtingumas yra sumažėjęs, deja, tai nekeičia fakto, kad pagrindinė jų priežastis – kraujotakos sistemos ligos.

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos. Kraujotakos sistemos ligos pernai sudarė daugiau nei pusę – 52,5 proc. – visų mirties atvejų.

REKLAMA
REKLAMA

Antroje vietoje pagal mirties priežastis yra piktybiniai navikai, sudarę 18,4 proc. visų mirčių, trečioje vietoje – COVID-19 liga (6,1 proc. visų mirčių).

REKLAMA

Įvardijo priežastis

Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė įsitikinusi, kad pagrindinę lietuvių mirties priežastį galima pakeisti, jeigu veiksmų imsis sveikatos politikai ir visuomenė.

Pasak specialistės, Lietuvoje mirštamumo bei sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis statistika nesikeičia metai iš metų, o tai reiškia, kad ji viršija net 2-3 kartus Europos Sąjungos vidurkį. Kodėl taip nutiko – priežasčių visa galybė.

REKLAMA
REKLAMA

„Priežasčių iš tiesų yra ne viena, jų labai daug. Viena iš jų – žmonių rizikos veiksnių paplitimas. Šis paplitimas yra labai didelis, todėl jokiu būdu negaliu sakyti, kad kažkuris vienas rizikos veiksnys yra lemtingas.

Dažniausiai tai būna rizikos veiksnių komplektas, rinkinys ir žmonės per gyvenimą prisirenka ne vieną, ne du ir ne tris, o keturis, penkis ir net šešis rizikos veiksnius. 

Su amžiumi jų daugėja, rizikos veiksniai sunkėja, tačiau be abejonės tai yra susiję su genetika, paveldimumu, o šis faktorius Lietuvoje yra taip pat labai problematiškas ir apsunkintas“, – sako laidos pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie tai ir dar daugiau kviečiame žiūrėti tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“.

Kalbėjome apie:

00:00 temos ir pašnekovų pristatymas

01:58 problema Lietuvoje yra tikrai labai didelė, dėl šių ligų miršta per daug žmonių

02:20 priežastys, kodėl Lietuvoje tiek daug sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis

03:12 naudinga žinoti: šie rizikos veiksniai reiškia, kad tikimybė susirgti auga

04:38 aterosklerozė – kas tai ir kuo ji baigiasi?

05:30 kaip sumažinti riziką susirgti?

07:30 Mantvydas buvo miręs: štai, kas atsitiko

11:19 šie žmonės gyvena tarsi su tiksinčia bomba

12:00 Mantvydo istorija: kas ir kaip puolė jį gelbėti

12:50 vaizdo įrašas iš krepšinio varžybų, kai Mantvydui sustojo širdis

13:50 Mantvydui dingo dalis atminties: neprisimena didelės dalies, kas vyko prieš infarktą

15:00 prof. Žaneta Petrulionienė: daugėja atvejų, kai žmonės moka suteikti pirmąją pagalbą

17:30 svarbu pradėti gaivinti iškart: reikia užtikrinti, kad smegenys nenukentėtų

19:50 auksinis patarimas: jei ne aš padėsiu, tuomet kas?

21:00 štai, ką pastebi medikai: kas ir kada pradeda gaivinti, kaip tai daro

22:40 defibriliatorius – kas tai, ar sudėtinga naudotis?

26:00 kur būtinai turi būti defibriliatoriai?

27:55 ar Mantvydas sau jau turi atsakymą, kas lėmė infarktą?

28:40 kaip sumažinti patiriamą stresą ir kaip streso hormonai veikia širdį: kada nesportuoti

32:30 kofeinas: kiek kavos ar arbatos galima, o kada jau kenkia

33:50 Mantvydo patirtis, kaip pasikeitė gyvenimas dabar

36:15 profesorės namų darbai kiekvienam – reikės balto popieriaus lapo

38:15 antroji laidos dalis

„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.

Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.

tv3.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų