O kur ir kaip įsigyti tokio „patobulinto“ skysčio žinojo kiekvienas TV3 žinių pakalbintas nepilnametis.
Klaipėdos vaikų ligoninės reanimacijoje kapsi lašelinė. Gaivinamas dar vienas elektronine cigarete apsinuodijęs vaikas. Ir tokių nepilnamečių pacientų ten kasmet vis daugėja. Įvairiomis medžiagomis apsinuodijusių vaikų greitosios į ligoninę 2019 m. pristatė 99, 2020 m. ir 2021 m. po 73, pernai 55, o šiemet, dar metams nepasibaigus jau 99. 2019 m. dažniausiai nepilnamečiai svaigindavosi klijais ar žiebtuvėlių dujomis, o šiemet populiariausios neaišku kuo pripildytos elektroninės cigaretės.
„Didžiausia problema yra ta, kad į elektronines cigaretes gali būti įdėtos narkotinės medžiagos, įdėtos neaišku kokia doze, neaišku kokios. Ir dažniausiai tos naujosios, kurios nėra nustatomos“, – teigia Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Diana Vaitkevičiūtė.
Pasak medikų, dažniausiai į ligonines papuola tie vaikai, kurie elektroninių cigarečių ar alkoholio pavartoja pirmą kartą. Daugiau nei pusė jų – mergaitės.
„Tuos vaikus vertinam, kad greičiausiai jie yra nebandę, dėl to ir tas apsinuodijimas įvyksta. Retai kada būna atvykstantys antrą kartą tie patys vaikai“, – sako D. Vaitkevičiūtė.
Ir dažniausiai vaikai į gydymo įstaigas atvyksta tiesiai iš mokyklos. Kaip augančią problemą spręsti uostamiesčio meras bei Klaipėdos policija sukvietė pasitarti mokyklų direktorius. Mat dažnai bijodami prarasti prestižą, net apie aptiktus narkotikus mokyklų atstovai niekam nepraneša.
„Nebegalim laukti. Tai yra dienos tema. Jau ne metų tema, bet dienos tema, kurią reikėjo seniai spręsti. Klaipėdoje iš 33 mokyklų 32 yra rasti sunkiųjų narkotikų pėdsakai. Ir tai yra tragedija“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Vaikai žino, kur gauti narkotikų
Policijos atstovai teigia, kad tyrimus atlieka dešimtimis.
„Mes kiekvieną mėnesį turim virš 20 tiek ikiteisminių tyrimų, tiek žvalgybos tyrimų ant rankų, kuriuos vienus atiduodam į teismą, kitus pradedam ir tas procesas yra nenutrūkstamas“, – teigia Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas.
Tačiau ne visi sučiupti narkotikų pardavėjai sulaukia konkrečios bausmės, mat dažnu atveju narkotikus nepilnamečiams pardavinėja taip pat nepilnamečiai.
„Amžius čia yra įvairus. Ir įvairios grupės. Ir nebūtinai tai yra kažkokie, kaip mes įsivaizduojam, narkobaronai, ar kažkokie tai platintojai turtingi, ar kokie organizuoto nusikalstamumo atstovai. Ne, tai yra paprasčiausiai jaunimas. Būna dylerių, kurie yra ir trylikos, neturintys dar 14 metų“, – sako A. Motuzas.
Patys mokiniai pasakoja, kad nusipirkti narkotikų šiais laikais labai lengva. Apie tai ką, kur ir kaip galimą įsigyti, žino ar bent girdėjo kiekvienas kalbintas nepilnametis. Štai, ką atsakė kalbinti nepilnamečiai:
„Tai gali užsisakyti iš interneto, gali iš pažįstamų pirkti, kurie, žinai, kad pardavinėja.“
„Labai staigiai prasidėjo visos tos elektroninės cigaretės. Prieš keletą metų gal. Seniau nebūdavo tokių dalykų. Pradinukai gal dar ne, bet kokį šeštoką jau esu matęs, kad irgi tokius jau turi rankose. Ir autobusu važiuoja irgi kalba kaip, penktokai kokie, kaip nusipirkau ten kažką. Žiauriai, iš tikro.“
„Pereina iš vienų draugų per kitus ir va taip kažkaip. Nesmagu. Žinau atvejį, kai 17-metį, kuris perdozavo ir jo draugai, su kuriais vartojo kartu, paliko vieną ir jam jau per vėlu buvo.“
O paklausti, ar nebaisu pirkti neaiškias medžiagas iš svetimo žmogaus, atsako štai ką:
„Kartais būna ir pigesnės kainos, tiesiog perka, kad pirktų.“
„Lengviausia nusipirkti jas ir daugiausia ramina, manau, dėl to.“
Ir blogiausia šioje situacijoje, tai, kad nei pedagogai, nei policija negali tikrinti nepilnamečių daiktų be tėvų sutikimo. Net mokyklose.
Yra išeitis
„Vienas iš tikslų šios dienos yra paskatinti susitvarkyti vidaus tvarkos taisykles, kurios būtų aprobuotos ir jos būtų orientuotos į tai, kad vis gi būtų galimybė ir daiktus patikrinti, ir kontrolę vykdyti“, – sako A. Motuzas.
O mokyklų vadovai sako, kad kol šalies valdžia palaimins įstatymų pataisas, ar mokyklos peržiūrės vidaus taisykles ir leis policijai tikrinti mokinių daiktus, galima imtis ir kitų priemonių. Viena jų – specialūs dūmų detektoriai, kurie atpažįsta narkotikų kvapą. Tik vienas toks kainuoja pusantro tūkstančio eurų, tad reta mokykla gali jų įsigyti. Todėl pedagogai kreipiasi į nuomonės formuotojus.
„Jeigu jie matytų tuos pavyzdžius, tų žmonių, kuriuos seka, kad jie tikrai propaguoja sveiką gyvenimo būdą, narkotikams, žalingiem įpročiams tvirtas „ne, todėl kad...“ – iš savo patirties – tai, manau, kad jauniems žmonėms tai būtų labai geras pavyzdys“, – sako Klaipėdos Baltijos gimnazijos direktorė Jurgita Račkauskienė.
Naujausia, pernai metų statistika rodo, jog dėl apsinuodijimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis į Lietuvos ligonines pristatyti 133 nepilnamečiai. Ir tai sudaro daugiau nei trečdalį visų apsinuodijimų narkotikais šalyje. Tad žmonės gatvėse ir specialistai kalba, kad valdžia ne kaitinamąjį skoninį tabaką uždrausti turėjo, kurio jaunimas ir taip nevartoja, o elektronines cigaretes.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame TV3 žinių reportaže.
