Tai kalbėdama apie šiandienos darbo realijas pranešė VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadovė doc. dr. Inga Ivaškevičienė.
„Kokliušo ligoninėje tikrai nematėme daug metų arba būdavo tik pavieniai atvejai. O dabar dar tik praėjo pirmieji šių metų mėnesiai ir matome ne vieną atvejį. Kas ypač kelia nerimą, yra labai sunkiai kokliušu sergantis pacientas intensyviosios terapijos skyriuje.
Situacija kalba pati už save – jo būklė yra ypač sunki. Anksčiau tokių atvejų nematėme ir jie dabar grįžta, tai labai kelia nerimą, nes turime priemones, kaip jų išvengti“, – nuotolinės konferencijos metu kalbėjo I. Ivaškevičienė.
Kokliušas ypač pavojingas kūdikiams
Ji pabrėžė, kad kokliušas ypač pavojingas kūdikiams: „Jei kūdikis yra neskiepijamas, rizika sunkiai sirgti yra labai didelė, ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Jei vaikas užsikrėtė kokliušu tokiu amžiaus laikotarpiu, skaičiuojama, kad rizika numirti nuo ligos siekia 3 proc. Lietuvoje yra registruota mirčių nuo kokliušo ir ne taip seniai – 2016 m.“
I. Ivaškevičienė dar neseniai pasakojo, kad kokliušas dar įsivaizduojamas kaip „privaloma“ vaikystės liga.
„Ją daug metų jau buvome primiršę, o dabar vėl reikia prisiminti. Gal kada seniau yra tekę girdėti, kad kokliušas viena tų „privalomų“ vaikystės infekcinių ligų. Aišku, jokia liga nėra privaloma, bet ja sergančiųjų būdavo tiek daug, kad tiesiog liaudyje įgijo tokį pavadinimą, kad tai vos ne viena „privalomų“ infekcinių ligų“, – pastebėjo vaikų infektologė.
Pasak jos, nors su skiepais buvo pavykę pasiekti, kad sergamumas kokliušu stipriai sumažėjo, šiemet stebimas sergamumo ūgtelėjimas – medikams itin nemaloni naujiena.
Kokliušas pasižymi itin ilgai trunkančiu kosuliu. „Kokliušo išskirtinis bruožas yra labai užsitęsęs kosulys, kuriam būdingi priepuoliai, kurie baigiasi vėmimu. Ir tie tėvai, kurie šiaip įprastai atvyksta pas šeimos gydytojus ar pediatrus dėl užsitęsusio kosulio, kuris ilgai tęsiasi po persirgtos infekcinės virusinės ligos, tai toli gražu neprilygsta kokliušui. Ši liga paveikias visos šeimos gyvenimo kokybę, vaiko sveikatai daroma žala. Visi, kas yra patyrę šią infekcinę ligą, nenorėtų sugrįžti atgal“, – teigė I. Ivaškevičienė.
Gydytoja konstatavo, kad šiandien situacija ligoninėje dėl šių „užmirštų“ infekcinių ligų yra banguojanti, bet tendencijos gąsdina:
„Turėjome ir tymais sergančiųjų pacientų turėjome stacionare, bet jų buvo nedaug, tačiau labai nerimą keli didėjantis kokliušo atvejų skaičius.“
Susiduria su visiškai neskiepytais vaikais
I. Ivaškevičienė yra pasakojusi, kad gydytojams tenka susidurti ir su visiškai neskiepytais vaikais.
„Jie atvyksta į priėmimą, kai aiškiniesi istoriją, kad nutiko, kaip susirgo, tai paaiškėja, kad visiškai neskiepyti vaikai. Tokia tendencija ryškiai matoma ligoninių priėmimo skyriuose ir ji kelia nerimą gydytojams“, – dėstė ji.
Pasak jos, kai gydytojai susiduria su visiškai neskiepytu vaiku, ne tik sunkiau diagnozuoti ligas, bet ir gali prireikti sudėtingesnio gydymo.
„Stipriai prasiplečia ligų spektras, kurias galime įtarti, neretu atveju reikia daugiau tyrimų. Sudėtingesnė gali būti ir ligos eiga, gali prireikti platesnio spektro antibakterinio gydymo“, – įspėjo gydytoja.
