Plačiau apie šios ligos mastą, simptomus ir gydymą papasakojęs VUL Pulmonoligijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila konstatavo, kad tuberkuliozė yra pasaulinė problema.
„Mokslininkai skaičiuoja, kad maždaug trečdalis viso pasaulio gyventojų yra infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis. Tai potencialiai yra rezervuaras, kad žmonės susirgtų ir ligos sukėlėją platintų kitiems žmonėms.
Lietuva, deja, yra gana išskirtinė šalis. Jei imtume Europos Sąjungos (ES) ir ekonominės bendrijos šalis, kur yra 25 šalys, Lietuva pagal sergamumą tuberkuliozę yra 2 vietoje. Tai yra labai prastas rodiklis – praktiškai tris kartus viršijame ES šalių vidurkį. Tai rodo, kad iki šiol pas mus ši problema neišspręsta“, – apgailestavo jis nuotolinės konferencijos metu.
Suserga ne visi, net susidūrę su ligoniu
Nors tuberkuliozės mikobakterija yra labai gyvybinga, viskas nėra taip blogai. Nepaisant to, kaip ši liga yra paplitusi, susidūrę su ligoniu suserga toli gražu ne visi. Kodėl taip yra, profesoriaus teigimu, iki galo nėra atsakyta.
„Pirmas dalykas, tuberkuliozės sukėlėjas nėra toks galingas, piktas ir galintis įveikti bet kurį žmogų. Dažniausiai tam, kad žmogus susirgtų tuberkulioze, reikia tam tikrų sąlygų. Daugeliu atvejų žmogus niekada nesuserga tuberkulioze, net ir tais atvejais, kai buvo infekuotas.
Žinoma, kad tie, kurie turi kontaktą – šeimos nariai ar bendradarbiai – su sergančiuoju atvira tuberkulioze, dauguma net neužsikrečia. O iš užsikrėtusių tuberkulioze suserga maždaug 3–5 proc.“, – nuramino E. Danila.
Nors neretai nuogąstaujama, kad viešajame transporte susidūrus du kosinčiu galima užsikrėsti tuberkulioze, profesorius siūlė taip nesigąsdinti.
„Įvairūs tyrimai, kada važiavo žmonės kartu ilgoje kelionėje tarpmiestiniais autobusais ar skrido lėktuve, parodo, kad didesnė rizika susirgti yra tuomet, kai ta kelionė ar buvimas uždaroje aplinkoje, turi trukti kelias valandas. Bet jei nėra kitų rizikos veiksnių, tikimybė, kad žmogus susirgs tuberkulioze, yra labai nedidelė“, – sakė jis.
Tačiau tai nepaneigia fakto, kad tuberkuliozės bakterija gyvybinga gali išlikti labai ilgai – net mėnesiais:
„Mokslininkai skaičiuoja, kad maždaug trečdalis viso pasaulio gyventojų yra infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis. Tai potencialiai yra rezervuaras, kad žmonės susirgtų ir ligos sukėlėją platintų kitiems žmonėms.“
„Jei bakterija yra nevėdinamoje, saulės neapšviestoje aplinkoje, ji gali išbūti gyvybinga mėnesių mėnesiais. Tačiau saulės šviesoje ji gana greitai žūsta arba veikiant tam tikroms dezinfekcinėms priemonėms.
Taigi žmogus gali užsikrėsti įkvėpęs tuberkuliozės mikobaterijų nebūtinai tiesiogiai, kai šalia sergantis žmogus aktyviai kosėja ar čiaudi, bet ir jei buvo kosėta ar čiaudėta toje uždaroje patalpoje ir tie lašeliai galėjo nukristi ant žemės ar kitų paviršių ir to po tam tikromis sąlygomis, ar einant pakilus dulkės, gali būti įkvėptos ir žmogus gali net nežinoti, kad toje patalpoje buvo užkratas.“
Tuberkuliozė pakerta labiau ligotus
Gydytojo aiškinimu, tam, kad žmogus susirgtų tuberkulioze dažniausiai yra būtinos tam tikros sąlygos.
„Tai yra žmogaus nevisavertis imuninis atsakas, o jis būna, kai žmogus serga kita sunkia liga, dėl kurios reikia vartoti vaistus, kurie slopina imuninį atsaką. Labai dažnas pavyzdys galėtų būti žmonės, sergantys jungiamojo audinio ligomis, kai reikia vartoti vadinamuosius hormonus ir kt.
Dar yra kita ligų grupė, kuri padidina riziką susirgti tuberkulioze ir nevartojant tokių vaistų. Tai yra tokios ligos kaip cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas, žmogaus imunodeficito virusas. Šios ligos tikimybę didina nuo kelių iki keliolikos kartų“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar tuberkuliozę galima laikyti daugiau socialiai pažeidžiamų žmonių liga, gydytojas patvirtino, kad tokiems žmonėms tikimybė susirgti išties yra didesnė rizika:
„Ir svarbiausias veiksnys čia yra nepakankama mityba. Įrodyta, kad nepakankama mityba, ypač pakankamo kiekio riebalų, baltymų nebuvimas maisto racione padidina riziką nuo kelių iki keliolikos kartų. Aišku, svarbūs ir tokie veiksniai kaip rūkymas ar kontaktas su profesiniais žalingais veiksniais, ypač siliciu.“
Jei imunitetas silpnas, nesugeba apsiginti
Pasakodamas apie ligos mechanizmą E. Danila paaiškino, kad žmogui įkvėpus tuberkuliozės mikobakterijų, jos dažniausiai patenka į plaučius ir imuninės sistema jas, kaip ir bet kurį kitą sukėlėją, puola, apsupa ir arba ją kai kuriais atvejais nužudo, arba „užmigdo“.
„Tai – ne medicininis terminas, kada tuberkuliozės bakteriją imuninė sistema paverčia miegančia, ji vadinama dormantine arba kitu atveju užkalkina. Tada atliekant krūtinės ląstos rentgenogramą matosi plaučių apkalkėjimo. Dažniausiai taip būna dėl to, kad tuberkuliozė įveikta ir tai matome kaip pasekmes“, – kalbėjo E. Danila.
Kai trūksta tinkamo imuninio atsako, pavyzdžiui, sergant ŽIV, imuniteto kareiviai nesugeba veiksmingai izoliuoti tuberkuliozės bakterijos arba ją sunaikinti.
Tačiau dar labai svarbu atskirti aktyvią ir latentinę tuberkuliozę. Aktyvi ligos fazė pasireiškia aiškiais simptomais. Tuo metu latentinė būklė yra kiek sudėtingesnė. „Kai žmogus įkvepia tuberkuliozės mikobakterijų, kai nesuserga, imuninė sistema viską atsimena, ir taip yra ilgą laiką“, – pastebėjo gydytojas.
Kokie požymiai išduoda tuberkuliozę?
Paklaustas, kokie būtų aktyvios tuberkuliozės požymiai, profesorius atkreipė dėmesį į šią ligą sukeliančios bakterijos savybes.
„Jei padėtume ant delnų tuberkuliozės mikobakteriją ir bet kurią kitą respiracinę bakteriją, kuri sukelia plaučių uždegimą, tarp jų yra didelis skirtumas greičio prasme. Paprastu plaučių uždegimu nuo užsikrėtimo žmogus gali susirgti per vieną tris paras, liga gali labai greitai progresuoti ir kai kuriais nepalankiais atvejais baigtis žmogaus mirtimi.
Tuberkuliozės mikobakterija jau yra labai „patyrusi“, gyvena tūkstančius metų ir yra pripratusi, mikroorganizmai adaptuojasi. Ji per tūkstančius metų tapo lėtesnė, išmanesnė, dėl to savo šeimininko nepuola taip greitai ir dauginasi, palyginus su kitomis, labai lėtai.
„Įvairūs tyrimai, kada važiavo žmonės kartu ilgoje kelionėje tarpmiestiniais autobusais ar skrido lėktuve, parodo, kad didesnė rizika susirgti yra tuomet, kai ta kelionė ar buvimas uždaroje aplinkoje, turi trukti kelias valandas. Bet jei nėra kitų rizikos veiksnių, tikimybė, kad žmogus susirgs tuberkulioze, yra labai nedidelė.“
Kad įsivaizduotume bakterijos dalijimosi ciklą, tai yra kartą per parą ir lėčiau. Bet kuriuo atveju tuberkulioze nesusergama taip, kad štai vakar užsikrėtė, o po kelių dienų serga tuberkuliozės bakterijų sukeltu plaučių uždegimu“, – dėstė E. Danila.
Taigi tuberkuliozės požymiai atsiranda palaipsniui ir kurį laiką vyksta organizmo imuninės sistemos ir tuberkuliozės mikobakterijų kova.
„Laimei, daugeliu atvejų žmogaus imuninė sistema įveikia tuberkuliozę. Tuo subklinikiniu laikotarpiu svarbiausia požymiai yra nedidelis karščiavimas, atsiradęs silpnumas, prakaitavimas, apetito stoka ir kosulys. Jei organizmas neįveikia bakterijos, šie simptomai palaipsniui stiprėja ir gali atsirasti tokie požymiai kaip kraujo iškosėjimas“, – kalbėjo alergologas pulmonologas.
Kiti gydo ir latentinę tuberkuliozę
Tuo metu kalbėdamas apie latentinę tuberkuliozę E. Danila teigė, kad tai yra kiek didesnė problema diagnostikos ir supratimo, kas tai per būklė, atžvilgiu.
„Nėra metodo, kuris galėtų pasakyti, ar konkretus žmogus yra infekuotas mikobakterijomis, ar tai telikęs imuninis atsakas. Latentinė tuberkuliozė vadinamas tokia būkle, kai konstatuojama, kad mūsų imuninė sistema tam tikrais metodais – gerai žinomas Mantu arba tuberkulino mėginys, taip pat yra tam tikri serologiniai tyrimai iš kraujo. Tik reikia suprasti, kad teigiamas mėginys nerodo tuberkuliozės, bet rodo latentinę tuberkuliozę, imuninę atmintį į buvusį kontaktą su bakterija“, – aiškino E. Danila.
Vis tik kai kurios šalys aktyviai kalba ir apie latentinės tuberkuliozės gydymą.
„Potencialiai turint latentinę tuberkuliozę, tos bakterijos gali reaktyvuotis, kad toliau būtų platinama infekcija. Tose šalyse, kur sergamumas mažas, norint likviduoti kaip rezervuarą, kai kuriais atvejais gydo asmenis, sergančius latentine tuberkulioze.
Bet kita situacija tokiose šalyse kaip Lietuva, kur sergamumas didelis, kur 3 kartus viršijame Europos vidurkį, o pagal vaistams atsparios tuberkuliozės mastus – 5 kartus“, – pastebėjo gydytojas.
Nutraukus gydymą kuria didelę problemą
Nors kažkada tuberkuliozė anksčiau būdavo mirties nuosprendis, šiandien medicina gali labai padėti tuberkulioze sergantiems žmonėms. Vis tik didžiausia bėda – jų nenoras gydytis.
„Vaistai nuo tuberkuliozės yra labai seni, laimei, prieš keletą metų atsirado du nauji vaistai, kuriais galima gydyti vaistams atsparią tuberkuliozę. Jei žmogus serga vaistams jautria tuberkulioze, gydymas yra standartinis, trunka maždaug pusę metų. Ir jei gerai laikomasi režimo, gydymas beveik visada yra sėkmingas, nebent būtų sunkių gretutinių ligų ar kažkoks nepageidaujamas poveikis.
Sunkesnė situacija, kai žmogus serga vaistams atsparia tuberkulioze, kai reikia gydyti dar ilgiau ir dar didesniu vistų deriniu, tada gydymas gali trukti ir metus, ir dvejus, kartais – ir trejus. Ir ne visada gali būti sėkmingas“, – kalbėjo E. Danila.
Pasak jo, viena priežasčių, kodėl Lietuvoje yra tokia bloga situacija su tuberkulioze, ir yra nepakankamai griežtas gydymas.
„Jei gydytume tuberkuliozę preciziškai griežtai, būtų įmanoma pertraukti tą ydingą ratą. Nes iš kur atsiranda tuberkuliozė – iš neišgydytų arba sergančių asmenų. Ne viena yra situacija, kad žmonės nenori gydytis, ypač kurie socialiai pažeidžiami.
Antra, po kurio laiko, mėnesio, dviejų, kada gydymo efektas būna pakankamai aiškus ir klinikiniai simptomai išnyko, jiems dažnai atrodo, kad nebereikia gydyti, esu sveikas, bet šią bakteriją nužudyti ne taip lengva. (...) Taip žmonės ne tik neišgyja, bet didinamas atsparumas vaistams.
„Paragavusi“ kelių rūšių antibiotikų, bakterija dažnai tampa atspari tiems pirmos eilės antibiotikams, tam tenka gydyti kitais – daug ilgiau ir sunkiau toleruojamais antibiotikais. Taip plinta vaistams atsparios tuberkuliozės formos“, – aiškino profesorius.
Kaip apsisaugoti prevenciškai?
Paklaustas, kaip būtų galima apsisaugoti nuo tuberkuliozės, gydytojas pabrėžė sveikos gyvensenos svarbą. Visų pirma svarbu nerūkyti, mat kada žmogus rūko (nesvarbu ką – įprastas ar elektronines cigaretes, kaitinamojo tabako prietaisus, „žolę“ ) tabako degimo produktai pažeidžia žmogaus imuninę sistemą ir dažniausiai – plaučių imuninę sistemą.
„Plaučiuose yra ląstelės, vadinamos makrofagais, kurie stebi, ar pateka įvairiausios dulkelės, mikroorganizmai ir t.t. Ir jei šie mūsų gynėjai užsiėmę tabako dulkių, tai yra šiukšlių valymu, ne taip gerai gali funkcionuoti, negali taip veiksmingai naikinti bakterijų.
Taip pat yra profesiniai žalingi veiksniai, ypač kada yra kontaktas su neorganinėmis medžiagomis, ypač minėtu siliciu, tai yra smėlis. Tuo metu mūsų gynėjai taip pat yra užsiėmę tų dulkelių valgymu ir negali taip gerai suvalgyti tuberkuliozės mikobakterijų“, – aiškino E. Danila.
Kita labai svarbi dalis yra visavertė mityba: „Ypač riebalai yra būtini, yra akivaizdžiai parodyta, kad nepakankamas kūno svoris, nepakankamas riebalų vartojimas, vegetarinė dieta didina tuberkuliozės riziką keliais ar net keliolika kartų. Tai yra labai svarbu.
Taip pat žmogus turi būti pailsėjęs – tai pakankamas miegas, poilsio ir darbo režimas, jis turėtų šiek tiek pabūti ir gamtoje, pasigrūdinti, kad organizmas ne taip reaguotų į aplinkos, oro sąlygų pasikeitimus. Ne taip stresuodamas jis veikia daug veiksmingiau.“
Pasak gydytojo, savaime suprantama, svarbi ir emocinė būklė – ji lemia viso organizmo funkcionavimą. „Žmogus daugeliu atvejų yra socialinis sutvėrimas, turi turėti socialinių kontaktų – šeimos narių ar draugų, nebūti izoliuotas.
Kai žmogus jausis tiek emociškai, tiek fiziškai sveikas, tikimybė susirgti sumažėja. Aišku, ji niekada neišnyksta, nes yra ir kitų rizikos veiksnių, bet ką žmogus gali padaryti, manyčiau, privalo padaryti“, – patarė E. Danila.
Jei kas ne taip su plauciais, kosulys ir kt simptomai, butina istirt del tuberkuliozes, o ne speliot ir iskart vezi prirasyt.
