• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos rūkoriai sveikatą žalojančių cigarečių išsižadėti nežada. Naujausios apklausos rodo, kad Lietuvoje bent kartą per mėnesį rūko beveik pusė pilnamečių šalies gyventojų, o iš jų daugiau nei pusė net nenori mesti šio žalingo įpročio. Rūkaliai retai susimąsto apie ateities problemas ir pradeda rūpintis tik tada, kai ištinka rimtos sveikatos problemos. Sveikatos apsaugos ministerija meta rūkoriams gelbėjimosi ratą: kuria sistemą, kaip šeimos gydytojai gydys priklausomybę nuo cigarečių.

Lietuvos rūkoriai sveikatą žalojančių cigarečių išsižadėti nežada. Naujausios apklausos rodo, kad Lietuvoje bent kartą per mėnesį rūko beveik pusė pilnamečių šalies gyventojų, o iš jų daugiau nei pusė net nenori mesti šio žalingo įpročio. Rūkaliai retai susimąsto apie ateities problemas ir pradeda rūpintis tik tada, kai ištinka rimtos sveikatos problemos. Sveikatos apsaugos ministerija meta rūkoriams gelbėjimosi ratą: kuria sistemą, kaip šeimos gydytojai gydys priklausomybę nuo cigarečių.

REKLAMA

Šiauliečiai Vaidotas ir Jurgis cigaretes rūko nuo paauglystės. Sudėjus abiejų vyrų stažą, vyrai cigaretes traukia ilgiau nei 100 metų.

„Tai plaučių vėžys, tai tas, tai tas vakar per televizorių žiūrėjau. Ir nerūkančiam tas palučių vėžys būna“, – sako Jurgis.

REKLAMA
REKLAMA

Savo istoriją pasakoja ir Vaidotas: „Du mėnesius esu nerūkęs tiktai, kadangi su skrandžiu man buvo. Atėjau į darbą, ūžuodžiau tą dūmų kvapą ir vėl. Va, draugai rūko, vėl pradėjau rūkyti. Alkoholio nevartoju jau 15 metų, kai dukrytė gimė, o rūkyti negaliu mesti.“

REKLAMA

Priklausomybės ligų institutas kartu su tyrimų bendrove „Vilmorus“ apklausinėjo gyventojus ir išsiaiškino, kad šiuo metu Lietuvoje kartą per mėnesį paprastą, elektroninę ar kaitinamojo tabako cigaretę užtraukia beveik kas antras.

Tyrėjai tai pat klausė, ar rūkoriai gali atsisakyti šio žalingo įpročio.

Trečdalis norėtų mesti rūkyti, tačiau pusė to daryti neketina. Anot tyrimą atlikusių specialistų, rūkantys žmonės nebijo pasekmių, kurios ištinka rūkorius po kelių dešimtmečių.

REKLAMA
REKLAMA

„Signalinės būklės gyvena, kur plaučių vėžiai, infarktai, insultai, jos gyvena ne čia ir dabar, o po 10, 15, 20, 30 metų rūkymų, tas žmogui atrodo ne šiandien, ne su manimi ir ne dabar“, – aiškina gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis. 

Žmonės tyrėjams pasakojo, dėl ko rūko. Dažniausiai nurodoma priežastis yra įprotis. Po to rikiuojasi priklausomybė nuo nikotino. Žmonės aiškina, kad cigaretės mažina stresą, rūko jų draugai, pažįstami. Įtakos turi ir šešėlinė rinka, kur pigiau galima nusipirkti kontrabandinių cigarečių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Padeda atsipalaiduoti, yra socialiniai dalykai, kad vis dar gajos tradicijos parūkyti pertraukėlėse tarp darbų ir panašiai“, – tęsia J. Urbutis. 

Kai tyrėjai paklausė gyventojų, kas skatina mesti rūkyti, 2 iš 5 apklaustųjų nurodo – staiga suprastėjusią sveikatą.

„Apie 50 procentų meta rūkyti, kurie sunkiai suserga. Tie žmonės, kurie nuolat rūko 10, 20 kartų dažniau suserga plaučių vėžiu ir atitinkamai, ir obstrukcinė plaučių liga serga gana didelis procentas rūkorių. Daugiau rūkančių suserga ir kitų sričių vėžiu: gerklų, skrandžio“, – kalba Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja pulmonologė Violeta Matukienė.

REKLAMA

Visi kiti veiksniai ne tokie svarbūs. Penktadalis rūkorių nurodo, kad jų niekas negali paskatinti mesti, ketvirtadalis galbūt mestų, jei pradėtų kilti cigarečių kainos ir tik 1 iš dvidešimties veikia viešai pateikiama informacija apie rūkymo sukeltas ligas.

„Ar buvo minčių mesti rūkyti? – Buvo ir buvau metęs, bet rūkau.“

„Buvo galimybė mesti ir mečiau, bet vėl pradėjau rūkyti. Kartais pasitaiko gyvenime skirtingų dalykų. Žmogų paskatins tik savo noras, jeigu pats norės mesti, tada ir mes rūkyti. O visos kitos priežastys neaktualios.“

REKLAMA

Priklausomybės ligų specialistai norintiems mesti rūkyti rekomenduoja to nedaryti spontaniškai. Esą reikia susidaryti aiškų planą, kuo pakeisti rūkymo įprotį, surasti žmogų, kuriam būtų galima įsipareigoti ir prisižadėti mesti.

„Aš turėjau vieną pacientą, kuris paėmė biuletenį, kai metė rūkyti, nes žinojo, kad mėnesį laiko jaus abstinencijos simptomus, kurie trukdys jam dirbti“, – pasakoja pagalbos metantiesiems rūkyti specialistė Viktorija Andrejevaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei pačiam mesti trūksta valios, rekomenduojama kreiptis į specialistus. Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu įgyvendina planą, kuris turi padėti rūkantiems atsisakyti cigarečių. Lietuvoje kuriama speciali telefoninė pagalbos linija rūkoriams, tačiau didžiausias iššūkis teks šeimos gydytojams, kurie teiks pagalbą norintiems mesti.

„Pagalba metančiam rūkyti yra dvejopa. Tai yra psichologinis konsultavimas ir šalia eina medikamentai, pakaitinės nikotino terapijos, pleistriukai, gumos nikotino. Kai kombinuojami šitie 2 metodai, psichologinis konsultavimas ir medikamentinė pagalba – sėkmės rodikliai  yra dvigubai didesni“, – tikina sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Jelena Talačkienė. 

REKLAMA

„Aš gyvenime septynis metus rūkiau ir mečiau, ir tai yra įmanoma. Vieną tokią dieną aš jau buvau metęs vieną mėnesį rūkyti, aš grįžau iš šventės bare ir kabinau švarką, ir ten buvo toks blogas jo kvapas. Aš supratau, kad gyvenime daugiau nerūkysiu. Nes kol aš rūkiau, aš nesupratau, koks aš esu aplinkiniams“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministerija per 2022-uosius planuoja apmokyti šeimos gydytojus. Nuo 2023-iųjų esą jie galėtų pradėti gydyti priklausomybę nuo rūkymo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų