Marijampolietė Vilma parduotuvėje nededa į krepšį, kas po ranka pasitaiko. Moteris dairosi kas pigiau, nes šeimoje dirba tik vyras, o ji šeimininkauja. Marijampolietė sako, kad didesnėmis pajamomis tikrai apsidžiaugtų, nes štai vien už šešias šviežias dešreles ji sumokės beveik keturis eurus. Tai gal praverstų papildomi 16 eurų?
„Tai tas 16 eurų? – Taip, kaip ir nesimato. Jeigu žmonės su šeimomis, jeigu vaikai, tai, žinokit, sunku“, – kalba marijampolietė Daiva.
O Jonita, irgi iš Marijampolės, penkių vaikų mama. Jai didesnės pajamos labai praverstų, bet ženkliai šeimos gyvenimo tikrai nepakeistų.
„Ledų išeis vaikams. – Bet nebus sotūs ledais? – Na, tai ką daryti“, – sako marijampolietė Jonita.
O valdantieji vis bando pasaldinti žmonių gyvenimus. Šiandien Seimo nariai nustatė didesnį neapmokestinamų pajamų dydį. Jį padidino nuo 460 iki 540 eurų. Tai reiškia, kad nuo šių metų birželio 1 dienos uždirbantys minimalią algą asmenys „į rankas gaus“ 16 eurų daugiau, uždirbantys tūkstantį – beveik 12 eurų daugiau, o tų, kurių atlyginimas didesnis nei 1704 pajamos dėl šio žingsnio nepadidės.
„Ne pyragai, bet šis tas“, – sako biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Tokia valdžios parama žmonėms, anot M. Majausko, skatins gyventojus dirbti ir amortizuos infliacijos padarinius.
„Mažiname socialinę atskirtį, didiname mokesčių progresyvumą iš apačios, mažiname naštą verslui ir sudarome galimybę žmonėms pasirinkti, kur jie norėtų išleisti šias papildomas pajamas“, – teigia M. Majauskas.
Žmonėms, anot socialdemokrato Gintauto Palucko, toks priedas prie atlyginimo yra labai menka ir nepakankama pagalba. Pasak G. Palucko, yra kitas būdas pastorinti žmonių pinigines.
„Mes siūlėme sulyginti neapmokestinamų pajamų dydį su minimalia alga ir tai būtų leidę padidinti pajamas žmonėms apie 60–70 eurų. Na bet vyriausybė nesiryžo, nes tam nerado pinigų biudžete, bet tai būtų buvusi rimtesnė pagalba“, – kalba G. Paluckas.
„Būti geriems už svetimus pinigus yra turbūt politiko darbo dalis ir buvo daug pasiūlymų, kad turėtų būti prilygintina neapmokestinamas pajamų dydis minimaliai mėnesinei algai, gal taip ir galės kada nors būti prilyginta, bet tikrai ne šiuo metu, nes mes kalbame apie kokius tris šimtus milijonų eurų“, – teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
Kad mažiausiai uždirbantiems žmonėms 16 eurų pagalba yra nepakankama pritaria ir demokratų frakcijos vardan Lietuvos lyderis Saulius Skvernelis, tačiau priduria, kad tai geriau negu nieko. S. Skvernelis valdančiuosius labiau kritikuoja dėl pinigų dalinimo iš skolintų lėšų ir sako, kad neapmokestinamų pajamų dydžio lengvata galėtų naudotis ir daugiau uždirbantys.
„Kažkada tai teks atsibusti ir bus tos skaudžios pagirios, kada reikės viešus finansus mažinti. Galbūt ne tiek yra didinimo klausimas vien, kas yra labai svarbu, bet ir aprėptis, tai šiandien ta aprėptis mano galva yra per menka. Iki vieno vidutinio darbo užmokesčio tai yra tikrai ne vien tai žmonių grupei, kuri turėtų galimybę papildomu neapmokestinamu pajamų dydžiu, kuriuo siūloma pasinaudoti“, – tvirtina S. Skvernelis.
„Visuomet svarbu nepamiršti ir viduriniosios klasės, kuri galbūt šiandieną turi galbūt didesnes pajamas, bet tuo pačiu turi ir tam tikrus prisiimtus įsipareigojimus. Tai yra ir darželiai, ir vaikų ugdymas ir lizingai, paskolos, kiti aspektai, kurie tikrai įveržia šeimos biudžetus“, – kalba Seimo narys Lukas Savickas.
Žmonės pritaria, kad mažiausiai uždirbantiems reikalinga valstybės parama, tačiau valdžia neturėtų pamiršti ir kitų – infliacija plonina visų pinigines:
„Lygybė tai turėtų būti Lietuvoje. Tačiau žmonės kiti turi tikrai labai daug pinigų ir jiems, kad tų pinigų dar valdžia duotų, na nežinau.“
„Nedirbu valdiškam darbe, tai ten man, pats turiu užsidirbti. Reikia didesnes apsukas įjungti, kada viskas kyla.“
„Pensininkams prideda, visiems prideda, nu ir čia lygiai tas pats. 16 eurų irgi pinigai. – Jūs norėtumėt, kad jums pridėtų? – Na, taip.“
Bet kuo daugiau uždirbi – tuo labiau mažėja neapmokestinamų pajamų dydis. Tokia, anot ministrės pirmininkės, yra NPD logika Lietuvoje. Tad daugiau uždirbantys neapmokestinamų pajamų dydžio lengvata naudotis ir negali.
„Ten jau mes kalbame apie eurą, du, kur tikrai žmonėms finansiškai didelio skirtumo nėra, bet tas pačias lėšas pakreipus taip, kad didesnė nauda tektų žmonėms su mažesnėmis pajamomis, mes galime padėti tiems žmonėms, kuriems sunkiausia, lengviau atremti augančias kainas“, – sako I. Šimonytė.
Neapmokestinamų pajamų dydis, pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, nuo metų pradžios yra didinamas jau antrą kartą ir tai, anot ministrės, yra solidi valstybės pagalba, pasieksianti didelę dalį šalies gyventojų.
„Lietuvoje iki vieno vidutinio darbo užmokesčio gauna 73 procentai Lietuvos dirbančiųjų. Tai reiškia, kad 3 ketvirtadaliai dirbančių žmonių tikrai gaus papildomą naudą“, – sako G. Skaistė.
O tokia nauda žmonėms valstybės biudžetą patuštins 100-u milijonu eurų.
