Taip siekiama palaikyti nykstančią jų populiaciją. Gamtininkai primena, kad gamtoje prie šių paukščių geriau nesiartinti, ypač tuoktuvių metu, nes jie gali smarkiai sužeisti.
Nešini dėžėmis su sparnuočiais Viešvilės gamtinio rezervato darbuotojai keliauja į Karšuvos girią. Tai ypatinga diena – į natūralią gamtą paleidžia ūgtelėjusius kurtinių jauniklius.
Kai kurie ir su specialiomis kuprinėlėmis–siųstuvais, kurie, viliamasi, mokslininkams suteiks naudingos informacijos apie paukščių įpročius. Visi jie užaugo Viešvilės rezervato kurtinių veislyne – vieninteliame tokiame mūsų šalyje.
Pasak Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos patarėjo, per keliolika veislyno gyvavimo metų čia jau užauginti 86 reti ir į raudonąją knygą įrašyti paukščiai. Jie papildė nykstančią kurtinių populiaciją gamtoje.
„Trys, keturi šimtai patinų skaičiuojama, nes patinus lengviausia įvertinti tuokvietėse, kada jie gieda, demonstruojasi, būna žymiai drąsesni, pastebimesni nei patelės, paprastai populiacija vertinama patinų skaičiumi. Tas skaičius nėra didelis, bet Lietuvoje jis ilgą laiką smarkiai ir nesikeitė, buvo reikšmingų nuokryčių, bet dabar tas skaičius stabilizavęsis“, – teigia direkcijos patarėjas Algis Butleris.
Nors gamtoje šiuos karališkus paukščius sutikti pavyksta retai, Viešvilės rezervate įrengtoje ekspozicijoje juos gali išvysti kiekvienas.
Tiesa, reikia būti tyliai, kalbėti pašnibždomis ir jokiu būdu nebelsti į stiklą ir nebaidyti paukščių. Kurtiniai itin baikštūs. Iš viso veislyne gyvena 18 šių paukščių, ekspozicijoje tik maža jų dalis.
„Eksponuojami tik tie paukščiai, kurie mažiausiai jautrūs ir stresuojantys, o visi kiti lieka nepatiklūs, atsargūs, pasitiki tik tomis darbuotojomis, kurios juos prižiūri“, – pasakoja direkcijos patarėjas Algis Butleris.
Tuoktuvių metu geriau nesiartinti
Dabar prasideda kurtinių ramybės metas. Tuoktuvėms ruošis žiemos pabaigoje ir jei sakoma, kad daugelis iš meilės apanka, tai štai kurtiniai, traukdami savo mylimosioms serenadas, trumpam apkursta.
„Tam tikru giesmės momentu jis apkursta, tiesiog užspaudžiama ausies landa, kai jis būna išsižiojęs ir judesiai tam tikri atliekami, pasislenka poliežuvinis kaulas ir uždaro tą ausies landą“, – sako direkcijos patarėjas Algis Butleris.
Pateles vilioja ne vien savo giesmėmis, jos, beje, realybėje nėra labai išraiškingos, o patinų išvaizda įspūdinga.
„Taip jie demonstruojasi, antakis padidėja, priplūsta daug kraujo, jis tampa ryškesnis, didesnis, jie vaikšto pakėlę galvas, išskleidę uodegų vėduokles, nuleidę sparnus, sutikę konkurentą ir mušasi tarpusavy, būna aršūs netgi ir žmogaus atžvilgiu kai kurie individai“,– teigia direkcijos patarėjas Algis Butleris.
Ne vienam žmogui, užklydusiam į kurtinių teritoriją jų tuoktuvių metu, yra tekę nuo šių sparnuočių ir sprukti. Įprastai kurtiniai puola, pajutę pavojų – kitu metu tupi medyje ir stebi.
„Jis gali gamtoj būt sunkiai pastebimas, patelių maskuotė ypač gera, jos raibos, prisitaikančios prie pušies kamieno žievės, tai pušynų gyventojai, patinas nors didesnis ir tamsus, bet gali tapti sunkiai matomu“, – direkcijos patarėjas Algis Butleris.
Kurtinys vienas didžiausių sparnuočių mūsų miškuose, patinai sveria net iki 7 kilogramų, patelės perpus lengvesnės.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
