Rašyti komentarą...
Nuorodą nukopijuota

Koronavirusui siaučiant visame pasaulyje, daugiau dėmesio turėtume skirti viruso sukeltai ekonominei krizei ir galvoti apie ateitį, įspėja Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

REKLAMA

Ką ir kaip valstybė turėtų planuoti, kad neatsidurtume visiškoje ekonomikos duobėje, su ekonomistu R. Kuodžiu aptarta „Dienos komentare“.

Sveiki, pone Kuodi, teigiate, kad koronaviruso sukeltos ekonominės krizės akivaizdoje mes per mažai imamės žingsnių, galvodami apie ateitį. Kokie tie žingsniai turėtų būti ir apie ką mes nepagalvojame?

Tokiais atvejais, kaip koronavirusas, reikia vadovautis ledo ritulio taisykle, buvo toks garsus ledo ritulininkas V. Greckis, kuris sakė, kodėl jisai geras, kai jo klausdavo, sakydavo: „Todėl, kad aš žaidžiu ne ten, kur ritulys buvo, bet ten, kur jisai bus.“

Tai iš principo, vadovaujantis Uhano patirtim, daug Vyriausybių galėjo žymiai anksčiau imtis tam tikrų priemonių, apimant ir karantiną, ir sienų uždarymą, ir socialinį distancijavimą, ir būtų problema žymiai mažesnė. Nes ir dabar kai kuriose šalyse nėra kontroliuojama, JAV, kur daug šnekučių ir gudručių – statesnė trajektorija viruso plitimo negu Italijoj pastaruoju metu, kuri absoliučiai nesusivaldė su šituo reikalu. O tai daro tą ateitį sunkiai nuspėjamą.

REKLAMA

Visi epidemiologai rekomendavo tokią kreivės plokštinimo strategiją, neperkraut sveikatos apsaugos sistemos, pabandyt laimėt laiko, nuimti tą piką. Bet ne visom šalims tas pavyksta.

Apmaudu tai, kad kai kurios šalys gali tiesiog pasiduoti kaip norėjo daryt B. Johnsonas Didžiojoj Britanijoj, bet buvo suprotintas vieno iš savo universitetų, kad tai yra baisi strategija su gausybe mirčių ir niekuo nepranašesnė ekonomiškai.

Pasaulis turi nuspręst – arba jis kovoja visas, jeigu jis nekovoja visas ir kai kurie pradeda pasidavinėt kitiems, sumažėja noras kovot su tuo.

REKLAMA

Šiomis dienomis kaip tik ir JAV, ir Vokietijos tiek politikai, tiek ekspertai kalba, rašo apie tai, kad reikėtų sekti Singapūro, Pietų Korėjos, Taivano pavyzdžiu, ir jau netrukus, galbūt nuo Velykų atveržti varžtus verslui, leisti pradėti veikti su tam tikromis saugaus  elgesio taisyklėmis. Kaip jūs į tai žiūrite? Ar nereikėtų verslui po 2 ar 3 savaičių leisti pradėti veikti?

Na, strategija labai pavojinga. Viruso trajektorija yra tokia, kad iš emės vieno ketvirčio užtenka, trijų maždaug mėnesių, kad žinot, ar tau pavyko, ar ne. Tai tuos tris mėnesius, manau, galim pakentėt, kad tuo įsitinkintume, o po to jau žiūrėsime.

REKLAMA

Aš nemanau, kad ekonomikai bus geriau dėl to, kad žmonės liks su sugriuvusiom infrastruktūrom, sveikatos apsauga, pavyzdžiui, kuri nebegalės padėt jums kovojant su kitom ligom. Ir kad sugriuvimas infrastruktūrų automatiškai lems sugriuvimą ir valstybės. Ne ta tiesiogine prasme, bet pasitikėjimo prasme, gebėjimo valdžios valdyt tokias situacijas.

Jūs manot, kad Lietuvos ekonomika gali atlaikyt trijų mėnesių karantiną?

Matot, daug tos ekonomikos net nebuvo tvari. Tai skraidymų industrija, kur kokie firmų vadovai skrenda 200 kilometrų, nes jiems ne fasonas į traukinį sėst. Tokie dalykai nebuvo tvarūs ir gamtosaugine prasme. Daug kas buvo daroma iš skolintų pinigų, tai nemaža dalis tos ekonomikos nebuvo tvari, tai mes jos nelabai ir apsigesim tokiais mastais, kokiais jinai egzistavo.

REKLAMA

Bet, antra vertus, valstybė, Europa gal susiims ir imsis tų netradicinių priemonių, kad paremt tą ekonomiką per tuos kelis mėnesius. Esmė yra išgyvent iki Joninių. O po to prasidės kitas etapas, kai tų užsikrėtimų dar bus, bet tai jau bus tokie pavieniai, ne masiniai, kur, išmokus šitas pamokas, bus galima išgaudyt metodais, kuriuos visi žino. Tai yra tokiais taškiniais, nebeskelbiant masinio karantino su ekonomikos uždarymu.

Sakot, išgyvent iki Joninių, bet štai didžiausios Europos ekonomikos – Vokietijos ekspertų taryba prie Vyriausybės prieš kelias dienas informavo, kad Vokietijos ekonomika atlaikys ilgiausiai tris mėnesius. Skolinimosi ir išlaidų mastais, kurių reikalauja koronavirusas. Ar Lietuvos ekonomika gali atlaikyt tiek pat, kiek Vokietijos?

REKLAMA

Manau, kad tris mėnesius tikrai galim. Ir, kaip sakiau, epidemiologiniai modeliai rodo, kad užtenka tų trijų mėnesių, kad suvaldytum tą virusą. Bet tam, aišku, reikia ryžtingesnių priemonių. Ne taip, kaip yra dabar, kai mūsų Vyriausybė bando išdaužt uodus kambaryje, kuriame langai atlapoti. Nes dar slidinėtojai, „balinėtojai“ visokie gali grįžt, dar kelia pretenzijas kažkokias, kad steikai, matot, perkepę, vynas vidutiniškos kokybės. Tai šitas nesąmones reikia pabaigt.

O kaip jas pabaigt? Reikėtų, jūsų manymu, įtraukti aktyviau policijos, kariuomenės pajėgas? Kaip suvaldyti tą minią, kuri nenori laikytis reikalavimų?

REKLAMA

Pabaigimo būdu. Jeigu turi pamatinę problemą – pabaik ją.  Uždaryk tuos langus kambary, kuriam gaudai uodus. Samoningumas išugdomas tokiais atvejais priemonėm, kurios veikia. Daug šalių užsidarė sienas ir užsidarė jas taip, kad nauji uodai nebeįskrenda.

Ką mes čia išdarinėjam, tai man suvokt sunku. Priminsiu – aš jau mėnesį rašau „Facebooke“ apie tai, kad vis dar išskrenda lėktuvai į Bergamo su naujais turistais po to, kai Vyriausybė buvo paskelbus ekstremalią padėtį.

Visą pokalbį su Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju Raimondu Kuodžiu kviečiame žiūrėti vaizdo siužete.

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI