žuvis

Vieninteliame Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje neįtikėtinai sunku nusipirkti šviežios, tik ką iš jūros ištrauktos žuvies. Prieš daugiau nei dvidešimt metų prekyba vyko tiesiai iš laivų. Tačiau dėl teisinių niuansų ši tradicija išnyko. Dabar žvejai idėją bando vėl atgaivinti, vis dėlto kliūčių tam tiek daug, kad procesas stringa.  Restorane Klaipėdoje skaniai kepa upėtakis.

Vos prieš mėnesį prasidėjusi neršti plaukiančioms lašišoms ir šlakiams apsaugoti skirta akcija „Lašiša 2021“ jau duoda pirmuosius rezultatus. Iš brakonierių atimti žūklės įrankiai rikiuojasi aplinkosaugininkų sandėliuose, užfiksuotas ir rekordas. Pas vieną brakonierių gamtosaugininkai aptiko net kelis kilometrus tinklų.  Šilutės aplinkosaugininkai atvyksta į brakonieriavimu įtariamo vyro brolio sodybą.

Norintys džiaugtis puikia savijauta turėtų nepamiršti į savo kasdienį valgiaraštį įtraukti kuo įvairesnio maisto. Vienas produktų, kurių turėtume valgyti bent kelis kartus per savaitę, – baltymų, mineralų ir vitaminų kupina žuvis. Nors lietuviai žuvies vis dar valgo per mažai, Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad tendencijos keičiasi ir įvairios rūšies žuvis tarp pirkėjų tampa vis populiaresnė.

Pajūryje beveik nebeliko šviežios žuvies. Žvejai pasakoja, kad Baltija ir Kuršių marios niekada nebuvo tiek įšilusios, tad jiems vis sunkiau į krantą atgabenti šviežią laimikį – žuvis genda vos ištraukta iš vandens. Sako, net valtyje ant žuvies užpilti ledai tirpsta akimirksniu, tad dažnai į krantą žvejai grįžta su jau pašvinkusiu laimikiu, kurį tenka išmesti. Todėl neabejoja – jei ateityje vasaros išliks tokios pats karštos, šviežios žuvies kaina kils.

Gamtos sergėtojai paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksavo, kaip bandomi sudrausminti Kuršių mariose tiklais žuvį semiantys žvejai verslininkai juos apmėto šviežiais karšiais. Patys verslininkai sako, kad buvo išprovokuoti. Vaizdo įrašą jau pamatęs aplinkos ministras įžvelgia ir neetišką elgesį. Gamtos saugotojus karšiais apmėtė žvejai verslininkai.

Tinkamai pasirinkti ir sveikatai palankūs maisto produktai gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio kiekį mūsų organizme ir tuo pačiu sumažinti riziką susirgti širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis. Kas tas cholesterolis ir kam jis reikalingas? Cholesterolio – į riebalus panašios medžiagos – yra kiekvienoje organizmo ląstelėje.

Bet kuris, patyręs migrenos priepuolį, žino, kad tai ne tik galvos skausmas. Staiga pablogėja regėjimas, pykina iki vėmimo ir tiesiog nebelieka jėgų. Patiriantys reguliarius migrenos skausmus padarytų bet ką, kad tik jų neliktų. Naujasis tyrimas rodo, kad išeitis galėtų būti omega-3, rašo metro.co.uk. Britų medicinos žurnale buvo paskelbti naujojo tyrimo rezultatai. Buvo tiriami 182 žmonės, patiriantys migrenos priepuolius nuo 5 iki 20 kartų per mėnesį,  88% tiriamųjų buvo moterys.

Kai staiga užklumpa alkio jausmas, čiumpame bet ką, kas po ranka. Deja, alkio vedini pasirinkimai dažniausiai nebūna organizmui naudingi, juk išalkus dažniausiai norisi ko nors riebesnio, sotesnio. Jei norite palaikyti esamą svorį ar atsikratyti kelių nereikalingų kilogramų, turite laikytis dienos režimo – stengtis valgyti tuo pačiu metu, ir atidžiai stebėti ką valgote – rinktis sveikatai palankius produktus, valgyti saikingomis porcijoms.

Žuvis ir jūros gėrybės – nepakeičiamas sveikatai palankios mitybos produktas. Kuri iš jų sveikatai palankiausia ir organizmui naudingiausia – vieningo atsakymo nėra ir greičiausiai negali būti, mat visose žuvų rūšyse yra organizmui būtinų naudingųjų medžiagų: vienose daugiau riebiųjų rūgščių Omega-3 ir Omega-6, kitose – lengvai virškinamų baltymų, vitaminų ar mineralų.

Jei norite suprasti, kokia iš tiesų yra Izraelio virtuvė, pirmiausia turite pažvelgti į jos geografiją. Ši nedidelė šalis išsidėsčiusi per kelias klimato zonas, tad ir gamtos bei jos teigiamų gėrybių įvairovė Izraelyje tiesiog stulbinanti. Pietuose plyti karščiu alsuojanti dykuma, Šiaurėje savo grožiu užburia kalnai ir sniegynai, o kur dar 187 kilometrai Viduržemio jūros pakrantės ir du didieji ežerai, tarp kurių – žaliuojančios kalvos ir slėniai.

Mūsų smegenys nepertraukiamai dirba visą parą, tad jas, kaip ir visą organizmą taip pat reikia maitinti. Norite turėti gerą atmintį, sumažinti senatvinės demencijos riziką?  Tinkamas mityba šiuo atveju gali labai padėti.  Gliukozė smegenims: kas naudingiau – angliavandeniai ar riebalai? Smegenys energiją gali gauti dvejopai – iš gliukozės arba iš riebalų. Jei sudarysite sąlygas smegenims pasirinkti, jos visuomet rinksis pirmąjį variantą – gliukozę.

Ant grotelių kepta žuvis, garuose paruošta žuvies filė ar troškintos jūros gėrybės... yra milijonas žuvies kepimo receptų, tačiau juos vienija vienas dalykas: padažas, suteikiantis žuvies patiekalui išskirtinio skonio. Žuvies receptai paprastai yra lengvesni ir subtilesni nei, pavyzdžiui, mėsos receptai. Nepaprastai svarbu gaminant žuvį išsaugoti skonį ir maistinę naudą, todėl pasirinkti padažus būtina atidžiai. Pasidairykime, kokie padažai labiausiai tinka prie žuvų ir jūros gėrybių padažų.

Žuvis – nuo seno mėgstamas lietuvių patiekalas. Tokias lietuvių tradicines žuvis kaip karpis, skumbrė, silkė, šiandien papildo ir egzotiškesnės žuvys bei jūrų gėrybės. Vis dėlto daugelis lietuvių lieka ištikimi tradiciniam skoniui ir dažniausiai skanauja šias penkias labiausiai pamėgtas žuvis. Kokios žuvys dažniausiai atsiduria ant mūsų stalo, kokiomis maistinėmis vertybėmis pasižymi ir kaip gali būti ruošiamos, apžvelgsime šiame tekste.

Šviežia, atšaldyta, užšaldyta, vytinta, rūkyta ir sūdyta – taip skirtingai galima apdoroti žuvį, kuri praturtins jūsų vakarienę, nebent... bus nekokybiška ir pasenusi! Norint išsirinkti kokybišką produktą, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į žuvies išvaizdą ar kvapą, tačiau ir į tai, kaip žuvis atkeliavo iki prekybos vietos ir kokiomis sąlygomis ten buvo laikoma.

Vasarą norisi ne tik rinktis lengvesnius patiekalus, bet ir tokius, kurie maloniais vakarais lauko terasoje nustebintų svečius. Būtent tokius receptus šįkart siūlys ir profesionalūs TV3 laidos „La maistas“ virtuvės šefai. Praėjusį kartą Vylius Blauzdavičius ir Tomas Rimydis gamino patiekalus su karpiu, o šįkart jie bandys „prisijaukinti“ lašišą.

Jeigu šią savaitę dar nevalgėte žuvies, pats laikas tai pakeisti. O jei neprisimenate, kada žuvį paskutinįkart valgėte – sukluskite. Pasirodo, kad žuvį, o ypač riebią, reikėtų valgyti bent 2 kartus per savaitę, nes joje yra daug jūsų širdžiai, imuninei ir kitoms organizmo sistemoms vertintų medžiagų. Tik štai – parduotuvių lentynos lūžta nuo pasirinkimų: šviežios, sūdytos, rūkytos lašišos. Tad kaip išsirinkti tinkamą? Nuvertintas žuvies ruošimo būdas Pradėkime nuo sūdytos lašišos.

Retas galėtų ginčytis, kad kone geriausios lauktuvės iš pajūrio yra žuvis. Dažnam jos nusipirkti ir paragauti atvykus prie jūros tampa neatsiejama kelionės dalimi. Tačiau Palangos žuvies pardavėjai pripažįsta – iš Baltijos jūros pagautos žuvies pajūryje įsigyti gali ir nepavykti. Didžioji dalis žuvies čia atkeliauja iš tokių tolimų šalių kaip Čilė ar Argentina. O už vieną žuvį poilsiautojai nepagaili ir 40 eurų. Nuėjus į Basanavičiaus gatvę Palangoje raibsta akys.

Nesvarbu, ar esate laukinėje gamtoje ir pagavote žuvį, kurią planuojate išsivirti prie laužo, ar esate namuose, savo virtuvėje, žinoti, kaip tinkamai išdoroti žuvį, yra būtina. Tik tinkamai apdorojus žuvį galima paruošti skanų žuvies patiekalą. Tad prieš pereinant prie maisto gamybos, turite apdoroti žuvį, tai yra, nupjauti pelekus, nuimti žvynus ir pašalinti žuvies vidurius. Jei planuojate išvirti apdorotą žuvį su galva ir uodega, paruošimas bus paprastesnis.

Žuvis – vienas tų produktų, kurio lietuviai vis dar suvalgo per mažai, tačiau vasaros sezoną gyventojai pirmenybę teikia lengvesniems patiekalams ir įtraukia daugiau žuvies į racioną. Taip pat ir ypač vertingos baltos jūrinės žuvies, kuri valgiaraštyje turėtų atsirasti bent porą kartų per savaitę. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, šiltuoju metų sezonu pastebimas žuvies, ypač nesudėtingai paruošiamos ir kepsninėse,  pardavimų didėjimas.

Žuvies nauda sveikatai įrodyta daugybe tyrimų. Žuvyje esantys vitaminai ir įvairūs elementai  stiprina mūsų organų veiklą, saugo imunitetą nuo įvairių ligų, gerina smegenų funkciją. Deja, ne visi žuvies paruošimo būdai sugeba išsaugoti šias žuvies savybes, o kai kurie net gali pakenkti sveikatai. Žuvies gaminimo būdai, kuriuose naudojama daug riebalų, angliavandenių, druskos, žuvis yra skrudinama ar perkepama, gali net tik sumažinti žuvies maistinę vertė, bet ir tiesiog tapti neskani.

Parduotuvių lentynose pilna įvairiausių žuvų – ir egzotiškų, ir mums jau gerai pažįstamų. Tarp jų yra ir tokių, kurias gerai pažįstame: karpis, lašiša, lydeka ar upėtakis. Vis tik 2018 m. „Eurobarametro“ apklausa apie Europos Sąjungos žuvų produktų vartotojų įpročius atskleidė, kad lietuvis pirkėjas beveik dvigubai dažniau nei statistinis ES vartotojas iš viso neteikia pirmenybės žuvų kilmei. Apklausos duomenys rodo, kad principas „rinkis žuvį lietuvišką“ nėra populiarus.

Šiandien mūsų stalas neįsivaizduojamas be žuvies produktų – šviežios, rūkytos, sūdytos ar kitaip paruoštos žuvies. Tačiau TV3 televizijos laidoje „Sveikata.lt“ kalbinta specialistė atskleidė, kad vis dėlto žuvies valgome nepakankamai. Kasdien suvalgant bent 35 gramus žuvies, arba apie 100 gramų dukart savaitėje, palaikoma gera širdies veikla. Mokslininkai įrodė, kad žuvyje esančios Omega-3 riebalų rūgštys prevenciškai veikia širdies ir kraujagyslių ligų pavojų.

Nuėjusi į „IKI“ parduotuvę nusipirkti žuvies, klaipėdietė liko nemaloniai nustebinta – vitrinoje ji pamatė supelijusias strimeles. Dar labiau ją nustebino tai, kad pardavėja bandė įrodyti, jog ant žuvies matomi balti taškeliai yra druska. Klaipėdietė Simona (aut. pastaba – vardas pakeistas) vieną vakarą apsilankiusi Mažvydo alėjoje, Klaipėdoje, esančioje „IKI“ parduotuvėje liko nustėrusi – sveriamos žuvies vitrinoje ji išvydo apipelijusią strimelę.

Senokai praėjo tie laikai, kai užėjęs į specializuotą žuvies parduotuvę (kažkada buvo ir tokios) tegalėjai rinktis iš poros rūšių šaldytos ar konservuotos žuvies. Šiandien gyvename nepalyginamai geriau – užsukus į kurį didesnio prekybos centro skyrių akys raibsta nuo pasirinkimo. Vienoje stiklinės lentynos pusėje ant ledo paguldytos guli mūsiškos žuvys: sterkai, ešeriai, lydekos, kuojos, karosai ir karšiai.

Palangos tiltas lūžta nuo žvejų. Prie Lietuvos krantų vėl pasirodė neįprastos išvaizdos atlantinės klajūnės – vėjažuvės. Nors dauguma meškeriotojų jau džiaugiasi pilnais kibirais laimikio, kibimo akimirkų tenka dažnai palaukti ne vieną valandą. Tačiau puikus oras ir gera kompanija traukia meškeriotojus tarsi magnetas.  Tiek meškeriotojų Palangos tiltas paskutinį kartą matė, kai kibo stintos.

Savaitgalio lydekų žvejyba Sartų ežere rokiškėnui baigėsi netikėta sėkme. Ant spiningo užkibo milžiniško dydžio šamas. Didžiausią gyvenimo žuvį sugavęs žvejys džiaugiasi daugiau kaip 90 kg laimikiu. Į krantą ištraukti sunkiasvorę prireikė net 5 vyrų. Skirmantas Spundzevičius iš Rokiškio dar neatsigauna nuo patirto žvejybos nuotykio savaitgalį. Mat Sartų ežere netoli Dusetų pagavo didžiausią kada nors gyvenime žuvį.

Žuvininkystės sektoriui pernai ne karantinas kėlė daugiausiai rūpesčių, bet prekybininkų sprendimas nebeprekiauti gyva žuvimi. Tačiau kai kurie žuvų augintojai nenuleido rankų, atidarė perdirbimo cechą, priėmė daugiau darbuotojų ir dabar džiaugiasi parduodantys daugiau žuvies. Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje, įsikūrusių „Birvėtos tvenkinių“ direktorė Edita Brukštuvienė pasakojo, kad pernai buvo sudėtingi metai ir visai ne dėl koronaviruso pandemijos.

Artėjant šiltajam metų laikui gyventojai daugiau dėmesio skiria sveikesnei gyvensenai, ieško lengvesnių patiekalų ir produktų bei įtraukia žuvį į savaitinį racioną. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad sveikesnės mitybos tendencijos lemia pastaraisiais metais augančius žuvies pardavimus. „Duomenys rodo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį šviežios žuvies parduota 1,2 karto daugiau nei tokiu pat praėjusių metų laikotarpiu.

Šimtai Lietuvoje užaugintų Eršketų jauniklių Lietuvos upėmis pradeda kelionę į Kuršių marias. Žuvininkai pradeda pavasarinį eršketų įžuvinimą. O aplinkosaugininkai naikina brakonierių tinklus. Iš kibiro tiesiai į vėsų Neries vandenį vienas po kito panyra aštriašnipiai eršketai. Mažyliai yra maždaug metų amžiaus ir sveria apie kilogramą. Iš Vokietijos atvežtų apvaisintų ikriukų ir mažų lervučių Rusnės žuvivaisos biure užaugintiems šiems eršketams jau metas keliauti į laisvę.

1994 m. Jeffas plaukiojo banglente Floridos Flaglerio paplūdimyje, kai jam netikėtai kažkas įkando į koją. Kaltininkas greitai pasišalino ir niekada nebuvo nustatytas. Tačiau kai 2018 m. iš pūslės formos išsikišimo iškilo mažas danties gabalėlis, atsirado nauja galimybė kartą ir visiems laikams identifikuoti į Jeffo koją įkandusią žuvį. Iš pradžių Jeffas planavo danties fragmentą paversti stilingu pakabuku.

Žvejai prie Palangos iš jūros ištraukė retą viešnią prie mūsų krantų – keturūsę vėgėlę. Kaip gilius ir tamsius tropinius vandenis mėgstanti žuvis atsidūrė Baltijoje – mokslininkams vis dar paslaptis. Tiesa, jie labai dėkingi žvejams, kurie vėgėlę atidavė tyrimams, o ne išrūkė kaip iš pradžių buvo sumanę. Klaipėdos universiteto mokslininkas iš šaldiklio atneša ypač retą žuvį mūsų krantams. Jo rankose – keturūsė vėgėlė.

Žuvis – pakankamai greitai gendantis produktas, todėl jeigu nusipirkę per kelias dienas jos suvalgyti nežadame, dažniausiai per daug nesukame galvos ir įdedame į šaldiklį arba perkame jau šaldytą. Tačiau ar žinote, kaip taisyklingai reikėtų atšildyti žuvį? Produktų kokybės vadovė Aldona Čepulis sako, kad atšildydami žuvį žmonės dažnai daro kelias klaidas, dėl kurių kenčia ir skonis, ir maistingumas.

Dėl afrikinio šamo kokybės ir jame rastų kirmėlių į naujienų portalą tv3.lt besikreipusį skaitytoją žuvies tiekėjai ramina. Jų teigimu, atlikus tyrimą išaiškinta, kad tai, ką pirkėjas manė esant kirmėle, iš tikrųjų tėra pagrindinis žuvies nervas, nekeliantis jokio pavojaus žmogaus sveikatai. Žuvies tiekėjai praneša, kad iki šiol nebuvo gavę jokių nusiskundimų dėl savo produkcijos kokybės, tad kliento skundas buvo nedelsiant išnagrinėtas siekiant pateikti tikslų ir išsamų paaiškinimą.

Prekybos tinklo parduotuvėje žuvies įsigijęs šiaulietis liko nemaloniai nustebintas. Išsikepęs ir įpusėjęs valgyti, vyras joje pamatė kirmėles. Visgi, vyriškio teigimu, prekybos žuvimi, galimai turinčia kirmėlių, parduotuvė nenutraukė. Prekybininkai apgailestauja ir sako, kad žmogus gali atgauti sumokėtus pinigus. Vyriškis sako nėra tikras, ar su žuvimi kirmėlės iš tikrųjų pateko į jo organizmą, ar jam pasisekė jas laiku pastebėti.

Šiandien prasideda tradicinė kasmetinė akcija „Lydeka“. Šia akcija norima užtikrinti lydekų apsaugą prieš nerštą ir neršto metu, todėl nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. įvedamas draudimas gaudyti lydekas. Norint apsaugoti lydekas, bus organizuojami reidai, vyks reguliari verslinės, mėgėjų ir specialiosios žvejybos kontrolė. Aplinkosaugininkai stabdys ir tikrins, ypač tamsiu paros metu, asmenų, įtariamų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, transporto priemones.

TV3 žaidimas „galvOK“ šeštadienio vakarą vėl prikaustys žinių ir geros nuotaikos ištroškusius televizijos žiūrovus. Šįkart laidos dalyviais tapo aktorė Lina Rastokaitė ir portalo tv3.lt vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis. Klausimą apie žuvies receptus pasirinkęs A. Anužis neabejojo, kad atsakyti į jį pavyks, nes komandos kapitonas Marijonas Mikutavičius – užkietėjęs žvejys.

5000 eurų už kilogramą tuno atrodo daug? Tik ne japonų verslininkams, kurie kasmet rengiamo pirmojo pagauto tuno aukciono metu už šią žuvį nepagaili ir šešiaženklių sumų. Tiesa, šiemet aukcione sumuštas ne brangiausiai, bet bene, pigiausiai parduoto tuno rekordas.  Žuvų turguje, sausio pirmomis dienomis kasmet verda aistros. Geriausių šalies restoranų savininkai legendiniame aukcione varžosi, kas savo svečius vaišins pirmu šiemet pagautu itin aukštos kokybnės – mėlynuoju tunu.

Didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose nebeliko gyvos žuvies akvariumų. Paskutiniai jų atsisakė tinklai „Rimi“ ir „Maxima“.  „Ruošėmės šiam pokyčiui, nes turime su tiekėjais užtikrinti asortimentą, kuris kompensuotų gyvos žuvies netekimą“, – pranešime sako „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Rimi Lietuvos“ atstovė BNS sakė, kad gyva žuvimi tinklas taip pat visiškai neprekiauja nuo sausio 1-os dienos.

Jungtinėje Karalystėje, Kornvalio grafystės mieste Liskarde, gyvenantis vyras stovėjimo aišktelėje pagavo kone 3 kilogramus sveriančią lašišą, o visą šį neįtikėtiną procesą nufilmavo jo mergina. Lemtingą dieną patvino Fojaus upė, kurios vanduo užliejo ir vieną stovėjimo aikštelę, kurioje lankėsi Chrisas Birdas kartu su savo mergina. Aišktelėje jie netikėtai pastebėjo į lašišą panašią žuvį. Vaizdo įraše matyti, kad žuvis muistėsi ir niekaip negalėjo ištrūkti iš automobilių stovėjimo aikštelės.

Nors Kalėdos šiemet bus švenčiamos griežtame karantine – nereiškia, kad mažiau dėmesio skirsime šventiniam stalui. Atvirkščiai – turėdami daugiau laiko galėsime pasinerti į eksperimentus virtuvėje ir išbandyti dar neragautus receptus. Kalėdų stalo tikriausiai neįsivaizduojame be paukštienos, o Kūčios tradiciškai – žuvies diena, tad žuvis ir jūros gėrybės tampa neatsiejamu švenčių patiekalu.

„Geriausi jie būna paruošti iš šviežios žuvies (karpio, ešerio, lydekos, karpio), bet jiems – tinka ir šaldyta menkė ar jūros lydeka. Tik atkreipkite dėmesį, kad kotletukams reikia 400 gramų jau atšildytos žuvies“, – sako tinklaraščio „Mukatanas“ autorė.

Žuvys – maistingas ir sveikatai palankus, vertingų maistinių medžiagų turintis produktas, ypač jei yra šviežias. Įprastai prekybos vietose vartotojai gali įsigyti neišdarinėtos ir jau išskrostos, supjaustytos griežinėliais ar iš įvairių rūšių žuvies paruoštos filė, kuri yra niekaip neapdorota, tik atšaldyta. Tačiau perkant šviežią (atšaldytą) nesupakuotą žuvį iš ledo vitrinos, visada svarbu atkreipti dėmesį, kad mažiausiai pusė žuvies paviršiaus būtų padengta ledu.

Žuvys – maistingas ir sveikatai palankus, vertingų maistinių medžiagų turintis produktas, ypač jei yra šviežias. Įprastai prekybos vietose vartotojai gali įsigyti neišdarinėtos ir jau išskrostos, supjaustytos griežinėliais ar iš įvairių rūšių žuvies paruoštos filė, kuri yra niekaip neapdorota, tik atšaldyta. Tačiau perkant šviežią (atšaldytą) nesupakuotą žuvį iš ledo vitrinos, visada svarbu atkreipti dėmesį, kad mažiausiai pusė žuvies paviršiaus būtų padengta ledu.

Kuršių mariose žvejai aptiko naują žuvų rūšį. Į jų tinklus įkliuvo Atlanto vandenyne prie Maroko krantų gyvenanti žuvis ramada. Laimikį dabar tiria Klaipėdos mokslininkai, o žvejai pasakoja, kad šylant klimatui prie mūsų krantų vis dažniau pasirodo anksčiau tik dokumentiniuose filmuose ar kelionėse užsienyje matytos vandenynų ar tolimųjų jūrų gyventojų rūšys. Klaipėdos universiteto mokslininkas rodo pirmą kartą į Kuršių marias atklydusią žuvį. Tai – ramada, viešnia iš pietų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos kasmet atima 17 mln. žmonių gyvybių – tai yra maždaug trečdalis visų pasaulio mirčių. Tuo tarpu Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų. Pagrindinė lietuvių mirties priežastis – miokardo infarktas. Jo atsiradimui įtakos turi ne tik bendra gyventojų būklė, bet ir gyvenimo įpročiai, stresas, nuovargis ir netinkama mityba.

Turbūt ne vieno šaldiklyje galima rasti užšaldytos mėsos ar žuvies atsargų, kurios gelbsti užklupus netikėtiems svečiams ar tada, kai ilgą laiką tenka leisti tarp keturių sienų, nekeliant kojos iš namų. Tačiau amžinai mėsos ir žuvies šaldiklyje negalima, tad koks yra geriausias tam skirtas laikas? Kiek laiko šaldiklyje reikėtų laikyti mėsą ar žuvį priklauso nuo įvairių veiksnių – kaip produktai buvo užšaldyti, ar prieš tai termiškai apdoroti, kiek juose yra drėgmės ir panašiai.

Su pustrečio metro ilgio ir per 70 kilogramų sveriančia žuvimi vyras galynėjosi ne vieną valandą. Specialistai aiškina, kad tauragiškiui labai pasisekė – šamai Lietuvos upėse tiek užauga retai, mat juos be jokio gailesčio esą doroja žvejai verslininkai. Milžinišką šamą tauragiškis Donatas sugavo Nemune. Vyras pasakoja, kad meškeres merkia nuo pat vaikystės, o gaudyti šamus sumąstė prieš metus. Vienas pirmųjų laimikių taip pat nemažas – metro dešimties centimetrų šamas. O dabar užkibo šis.

Prie Lietuvos krantų Baltijos jūroje poilsiautojai sutiko neįprastą ir egzotinį gyvūną. Nepabūgę grėsmingai atrodančio žuvies kardo, poilsiautojai ją nutempė gilyn į jūrą ir paleido. Mokslininkai negali paaiškinti, kaip ši tropiniuose vandenyse ar vandenynuose gyvenanti žuvis atsidūrė mūsų pakrantėje. Vis dėlto, kardžuvės į Baltijos jūrą atklysta kas penkerius metus. Yra net fotografija, kaip vieną tokią milžinę žvejai ištraukė dar dvidešimto amžiaus pirmoje pusėje Smiltynėje.

Australijoje 56 metų žvejys mirė nuo stambios žuvies, įšokusios į jo valtį, smūgio, šeštadienį pranešė policija. „Vyrui žvejojant su šeima ir draugais Darvino įlankoje, jam į krūtinę trenkėsi didelė žuvis“, – pranešė Šiaurės Teritorijos policija. Vyro artimieji parplukdė jį į krantą, kur atskubėję medikai mėgino vyrą reanimuoti. „Deja, vyras mirė“, – pranešė policija. „Tai labai keistas įvykis, itin prislėgęs kartu buvusius žmones ir žuvusiojo artimuosius bei draugus“, – pridūrė policija.