vyriausybė

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė pakeitimams, kurie atveria kelią steigti Nacionalinio krizių valdymo centrą (NKVC). Per posėdį pritarta Vyriausybės kanceliarijos nuostatų ir susijusių teisės aktų pakeitimams, kuriais Vyriausybės kanceliarijai patikimas nuo sausio 1 dienos veikti pradėsiančio NKVC funkcijų vykdymas.

Vyriausybė ketvirtadienį posėdyje spręs dėl lengvatinių elektros ir dujų kainų tarifų religinėms bendruomenėms. Energetikos ministerija siūlo nepritarti tokiems Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pakeitimams, kuriuos inicijavo Seimo narių grupė. Parlamentarai siūlo nustatyti, kad Lietuvoje religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, perkančioms elektrą savo narių, religinių objektų reikmėms, būtų taikomi tokie pat elektros ir dujų tarifai, kaip buitiniams vartotojams.

Vyriausybė ir Seimas priėmė teisingus sprendimus padedant gyventojams ir verslui smarkiai išaugus energetinių išteklių kainoms, sako Lietuvos prezidentas. Anot Gitano Nausėdos, laukiant pagalbos priemonių visuomenėje buvo jaučiamas nerimas, tačiau jas patvirtinus įtampa nuslūgo, todėl sprendimus prezidentas vadina teisingais.

Beveik 40 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo arba vadinamąją e. tollingo sistemą ketinama pripažinti valstybei svarbiu projektu – Susisiekimo ministerija parengė tai numatantį projektą, jį svarstys Vyriausybė. Ministerija siūlo numatyti, kad sistema būtų įdiegta iki 2024 metų liepos 1 dienos ir veiktų visoje Lietuvos teritorijoje. Investicijos į projektą sieks apie 38 mln. eurų, iš kurių 34,8 mln.

Bendrai infliacijai slopstant, problema išlieka maisto prekių kainų augimas, kuriam pažaboti Vyriausybė turėtų imtis tikslinių priemonių, sako prezidento patarėja.  „Infliacija po truputėlį bendroji, labai mikro dydžiu tas tempas mažėja, tačiau mes nekalbame, kad kainos sumažėjo, ir problema žmonėms iš tikrųjų lieka.

Izraelio politikos veteranas lyderis Benjaminas Netanyahu šią savaitę parlamentui pristatys savo naująją vyriausybę, pirmadienį pranešė Kneseto pirmininkas. Lapkričio 1 dieną laimėjęs rinkimus B. Netanyahu užsitikrino mandatą formuoti vyriausybę, kurią remia ultraortodoksų žydų partijos ir kraštutinių dešiniųjų blokas, o 73 metų B. Netanyahu turėtų grįžti į savo senąjį ministro pirmininko postą. „Balsavimas dėl vyriausybės sudarymo vyks ketvirtadienį 11 val.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje, leidžiant sodinti daugiau šių augalų veislių. Taip pat siekiama palengvinti jų gaminių tiekimą rinkai – ant gaminių pakuotės turėtų būti nurodyta galutinė gaminio vartojimo paskirtis ir vartojimo būdas.

Pertvarkant Maisto ir veterinarijos tarnybą numatoma atlikti jos veiklos ir teisinį auditą bei peržiūrėti funkcijas. Šiems Žemės ūkio ministerijos siūlymams trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė.  Pasak ministro Kęstučio Navicko, siekiama mažinti sisteminės korupcijos rizikas ir tinkamai pasirengti pertvarkai.

Siekdama centralizuoti greitosios medicinos pagalbos (GMP) teikimą Vyriausybė iš 17 savivaldybių perima GMP stotis ir jungia jas prie Kauno stoties. Pagal trečiadienį priimtą nutarimą valstybės nuosavybėn perimamos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų, Marijampolės, Mažeikių, Rietavo, Plungės, Kaišiadorių, Raseinių, Akmenės, Kauno rajono, Radviliškio, Molėtų, Jonavos, Alytaus rajono savivaldybių, kaip GMP stočių savininkių, turtinės ir neturtinės teisės bei pareigos...

Gyventojams ir įmonėms, apgyvendinusioms pabėgėlius iš Ukrainos, bus kompensuojama visus 2023 metus – tam trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė. Šios kompensacijos skiriamos nuo šių metų balandžio. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu ukrainiečiai, deklaravę gyvenamąją vietą panaudos pagrindais suteiktame būste ir apmokantys jo išlaikymo išlaidas, galės gauti kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį.

Universitetinio lygio gydymo įstaigos kūrimas uostamiestyje eina į pabaigą. Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė sprendimą dėl turto perdavimo Klaipėdos universitetinei ligoninei. Pagal Vyriausybės sprendimą naujai steigiamai Klaipėdos universitetinei ligoninei valdyti 99 metams bus perduotas anksčiau valstybės nuosavybėn perimtas, taip pat Palangos reabilitacijos ir Klaipėdos jūrininkų ligoninei priklausantis turtas.

Vyriausybei delsiant įgyvendinti svarbias reformas, milijardinė parama iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuvai gali vėluoti ir būti mažesnė nei planuota, įspėja parlamentarė Rasa Budbergytė, rašoma pranešime spaudai. Pasak buvusios finansų ministrės, Vyriausybė, teikdama paraiškas Europos Komisijai (EK), pati įsipareigojo įgyvendinti svarbias reformas mokesčių ir aplinkosaugos srityje, tačiau darbus vis atidėlioja.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti Energetikos ministerijos parengtą išvadą dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų. Vyriausybei siūloma pritarti jų tikslui, tačiau nepritarti priemonėms – pavyzdžiui, siūloma tvarka yra diskriminuojanti, nes vartotojai, kurių namas ar butas jau prijungtas prie ESO tinklų, norėdami prijungti dar ir elektrinę, mokėtų 50 proc. operatoriaus sąnaudų, o iš karto prijungiantys ir namą (ar butą), ir elektrinę – tik 20 procentų.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl šiemet susikaupusios 146 mln. eurų (su PVM) vartotojų skolos skirstomųjų elektros tinklų operatoriams kompensavimo.  Skola susidarė penkiems operatoriams įsigyjant elektrą technologinėms reikmėms dėl rinkos reguliuotojo prognozuotų bei faktinių energijos kainų skirtumo.

Siekiant mažinti Lietuvos energetinę priklausomybę dabartinė Vyriausybė per pusę kadencijos padarė daugiau nei praėjusios dvi Vyriausybės, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, dabartinėje situacijoje aiškia matyti didžiausios valdančiosios koalicijos dalį užimančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) siekis mažinti Lietuvos energetinę priklausomybę. „Mažinti riziką, kad mus apskritai kas nors galės spausti. Matome, kad tie sprendimai labai pasiteisina.

Neteikiama pilna Vyriausybės žadėta mokesčių reforma, reiškia, kad dėl jos sutarimo valdančiojoje koalicijoje nėra, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Vaidas Augustinavičius.  „Tempas yra labai lėtas, nes dar 2020-ais metais buvo suformuota didelė ekspertų grupė, kuri diskutavo dėl visų mokestinių pasiūlymų. Jeigu neteikiama pilna mokesčių reforma, reiškia, to sutarimo valdančiojoje koalicijoje nėra.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė naujam žiniasklaidos rėmimo modeliui – bus kuriamas Medijų rėmimo fondas, planuojama finansuoti daugiau projektų ir žadama mažinti politikų įtaką. „Man atrodo, geras produktas, gerai pavyko padirbėti, rasti gerų formuluočių. Kadangi turime patirties, kaip veikia panašios struktūros kitose srityse, pavyzdžiui, Kultūros taryba, manau, yra pasiteisinę dalykai“, – per Vyriausybės posėdį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė dviejų Seimo narių siūlymui vietoj draudimo streikuoti nepaprastosios padėties metu numatyti galimybę riboti streiką. Tačiau ministrų kabinetas siūlo projektą tobulinti.

Vyriausybė trečiadienį visuomenės poreikiams nusprendė perimti kultūros paminklų statusą turinčių Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Dabartinis jų valdytojas – Lietuvos paštas – už tai gaus 6 mln. eurų. Už Kauno centrinio pašto rūmus bus pervesta 3,8 mln. eurų, už Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksą – 2,169 mln. eurų. Abu paštai bus perduoti Kultūros infrastruktūros centrui valdyti. Tiek Kauno, tiek Klaipėdos paštai pagal paskirtį nenaudojami jau kelerius metus.

Architektui Ričardui Krištapavičiui ir tekstilininkei Laimai Oržekauskienei trečiadienį Vyriausybė skyrė pirmojo laipsnio valstybines pensijas. Ši ypač nusipelniusiems asmenims skiriama pensija R. Krištapavičiui ir L. Oržekauskienei priklauso kaip Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams. Pagal Valstybinių pensijų įstatymą, asmenys, kuriems yra paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, sulaukę pensinio amžiaus turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Vyriausybės kanceliarija skelbia kalbanti „Facebook“ valdytoja „Meta“ dėl moderavimo pokyčių šiame socialiniame tinkle, kad nebūtų trinami Ukrainą remiantys įrašai. „Vyriausybės kanceliarija ypatingai pastaruoju metu įdėmiai stebi situaciją socialiniame tinkle „Facebook“, mato vartotojų nusiskundimus dėl galimai nepagrįsto įrašų, remiančių Ukrainą, trynimo bei autorių blokavimo“ – trečiadienį išplatintame pranešime sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Po aiškaus nugalėtojo neiškėlusių Danijos rinkimų praėjus šešioms savaitėms, šalis pagaliau turės naują vyriausybę, po sunkių derybų suformavusi kairiųjų ir dešiniųjų aljansą antradienį paskelbė premjerė Mette Frederiksen. Kairiojo sparno premjerė reporteriams sakė, kad tokio politinio aljanso „reikia mūsų šaliai“.  „Ir dėl krizių, su kuriomis susiduriame – infliacijos, karo Europoje – ir dėl to, kad turime priimti sprendimus, verčiančius mus kitaip viską vertinti“, – sakė ji.

Kai kuriems politikams raginant Vyriausybę išsiaiškinti aukštų maisto kainų priežastis, į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovus siūlomas Mindaugas Lingė sako, kad nepriklausomas institucijų tyrimas visuomenei galėtų suteikti daugiau aiškumo.  „Gera girdėti, kada kalbama, kad, matyt, turėtume nepriklausomą tyrimą, institucijų tyrimą, kompetentingų institucijų tyrimą. Atsirandant kuo daugiau informacijos, aiškinimo visuomenei, čia būtų tik pridėtinė vertė.

Seimas po svarstymo antradienį pritarė Vyriausybės siūlymams, kaip stiprinti indėlių draudimo sistemą.  Už balsavo 111 Seimo nariai, o vienas susilaikė. Galutinis balsavimas vyks iki Kalėdų.  Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams, Finansinio tvarumo, Kredito unijų, Centrinių kredito unijų, Bankų ir Valstybės skolos įstatymų pataisomis ketinama mažinti finansinę naštą indėlių draudimo sistemai.

Seimas antradienį priėmė svarstyti Vyriausybės inicijuojamą šilumos ūkio pertvarką, kuri prasidėtų nuo 2023 metų liepos 1-osios.  Už Šilumos ūkio įstatymo pataisų svarstymą balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo trys, o susilaikė 32. Pataisas Seimas svarstys pavasarį.  Savivaldai ūkio plėtrą siūloma leisti planuoti dešimčiai metų, daugiabučių sistemas galėtų prižiūrėti ir šilumos tiekėjai, be to, keliamas tikslas iki 2040 metų visą šilumą gaminti iš atsinaujinančių išteklių.

Infliacijos tendencijos parodys, ar Vyriausybės pastangos ją mažinti yra pakankamos, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, pabrėždama, jog tai – pasaulinis reiškinys. „Visada visiems siūlau matyti platesnį vaizdą – kad tai yra geopolitinė situacija, globali. Infliacija yra popandeminis reiškinys pasaulyje visame, visose pasaulio šalyse, tame tarpe Europoje ir tame tarpe Lietuvoje.

Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas darbuojasi jau lygiai dvejus metus – kadencija įpusėjo. Vyriausybei tik pradėjus darbą, ministrai rengė posėdžius vakarais ir naktimis dorodamiesi su pandemija, ir panašu, kad tai tapo šios kadencijos pranašu – vieną krizę keitė kitos. Kai kurie net juokauja, kad konservatoriams lemta valdyti per krizes.

Vyriausybė šią savaitę paskyrė signataro našlės rentą liepos viduryje mirusio Nepriklausomybės Akto signataro Aloyzo Sakalo našlei Daivai Sakalei. Ministrų kabinetas jai rentą paskyrė nuo spalio 12-osios dienos. Signataro našlių renta sudaro ketvirtadalį signataro rentos, t. y. maždaug 330 eurų per mėnesį. Renta nemokama, jei mirusio signataro sutuoktinis turi draudžiamųjų pajamų. Rentą skiria Vyriausybė, ją moka Seimo kanceliarija iš valstybės biudžeto asignavimų.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija šeštadienį Vilniuje rinksis į tarybos posėdį, kuriame aptars politines aktualijas, artėjančius savivaldos rinkimus. Kaip pranešė partija, socialdemokratai taip pat svarstys rezoliuciją dėl infliacijos ir kovos su ja priemonių plano, kreipimąsi į Vyriausybę dėl kritinės situacijos sveikatos apsaugos sistemoje.

Prie kadencijos pusiaukelės artėjanti Vyriausybė yra silpna, pasimetusi ir besiblaškanti, sako Seimo vicepirmininkas, opozicijos atstovas „darbietis“ Andrius Mazuronis. „Silpna, pasimetusi, besiblaškanti tarp krizinių situacijų. Didžioji dalis ministrų yra tokie, kurie bijo prisiimti politinę lyderystę“, – penktadienį Žinių radijui sakė jis.

Seimas pritarė naujam krizių valdymo modeliui, Vyriausybėje bus steigiamas visą parą veikiantis Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC). Be to, parlamentarai apsisprendė dėl atlygio, socialinių garantijų ir kitų sąlygų darbuotojams, pasitelkiamiems valdyti krizes ar šalinti jų padarinius. Už tą numatančias Civilinės saugos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 90 Seimo narių, penki joms nepritarė, 21 – susilaikė.

Valstybės institucijų renkamos ir viešai skelbiamos žemės ūkio ir maisto produktų kainos nuo kitų metų bus tikslesnės – Vyriausybė trečiadienį palengvino duomenų įtraukimą į Statistikos departamento programas. Portale www.produktukainos.lt svarbiausių produktų vidutines kainas prekyboje ir gamybos grandinėje skelbiamos nuo 2018-ųjų, tačiau protokoliniu Vyriausybės pavedimu surinkta informacija neatitinka statistikų programų standartų, dėl to ją sudėtinga įtraukti, nurodoma aiškinamajame rašte.

Sprendimai dėl Kauno ir Klaipėdos pašto rūmų perėmimo Vyriausybę turėtų pasiekti gruodžio viduryje, sako kultūros ministras Simonas Kairys. „Gruodžio viduryje į Vyriausybę turėtų ateiti sprendimas, kuriuo nuosavybė iš Lietuvos pašto šitų dviejų objektų – nes kalbame ne tik apie Kauno centrinį paštą, bet ir Klaipėdos – jau turėtų tapti kultūros ministerijos nuosavybe“, – žurnalistams Kaune pirmadienį sakė ministras.

Kitą sekmadienį, lapkričio 11 d., premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei sukaks dveji metai. Vidurio kadencijos proga europarlamentaras Andrius Kubilius socialiniame tinkle Facebook pasidalijo mintimis apie šios Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų veiklą. „Tikiuosi, per savaitę šios mintys nepasens“, – rašė A. Kubilius.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėja ryšiams su Seimu pradeda dirbti Laura Liutvinskienė, penktadienį pranešė Vyriausybė.  L. Liutvinskienė pastaruoju metu dirbo vyriausiąja patarėja Vyriausybės kanceliarijoje, kuravo Vyriausybės teisėkūros planavimo bei kokybės tobulinimo klausimus. Ji anksčiau yra dirbusi investicinės aplinkos eksperte viešojoje įstaigoje „Investuok Lietuvoje“ bei Seimo narės Ingridos Šimonytės patarėja Seime.

Vyriausybė pritarė 13 mln. eurų humanitarinės pagalbos paketui, kuriuo siekiama padėti Rusijos užpultos Ukrainos gyventojams, jos energetikos infrastruktūros atkūrimui, saugiam grūdų gabenimui iš šalies bei Moldovai, kuri iš kaimyninės valstybės priima daugybę karo pabėgėlių. „Šis humanitarinės pagalbos paketas padės atliepti bazinius poreikius žmonių, kurie dėl karo prarado beveik viską.

yriausybė trečiadienį apsisprendė siūlyti Seimui pratęsti nepaprastąją padėtį Rusijos ir Baltarusijos pasienyje iki kovo 16-osios imtinai. Rugsėjį priimtas analogiškas sprendimas baigs galioti gruodžio 16-ąją.

Vyriausybė trečiadienį pritarė lankstesniam laivų įgulų sudėties reguliavimui bei kitiems įstatymų pakeitimams, kurie svarbūs norint šalies jūrų laivų registre įregistruoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą–saugyklą „Independence“. Vyriausybės nutarimu, šias Susisiekimo ministerijos siūlomus Saugios laivybos nei Prekybinės laivybos įstatymų pakeitimus Seimo prašoma svarstyti skubos tvarka.

Valdančiajai koalicijai apsipykus dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo paslaugoms ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams konstatavus koalicinės sutarties pažeidimą, konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio viršūnės pirmadienį susirinko aptarti padėties pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

Antradienį Vyriausybėje bus pristatytos Lietuvos kapitalo rinkos plėtros gairės, kuriomis siekiama palengvinti įmonių galimybes galimybes pritraukti ilgalaikį finansavimą, taip pat didinti taupymo ir investavimo priemonių įvairovę šalies gyventojams. Anot Finansų ministerijos, gairės apima skolos ir nuosavybės vertybinių popierių rinką, mažmeninių investuotojų investavimą į vertybinius popierius, investicinių ir pensijų fondų rinką bei sutelktinį finansavimą.

Valdančiojoje koalicijoje laksto kibirkštys. Konservatoriai tvirtina, kad laisviečiai sulaužė koalicijos sutartį, o pastarieji siūlo neieškoti priešų ten, kur jų nėra. Barniai vyksta, nors koalicija yra trapi ir gali tapti dar trapesnė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Virgis Valentinavičius ir komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas teigė, kad keršto konservatoriai gal ir nesiims, bet garą jiems nuleisti tikrai reikės.

Vyriausybė pirmadienį iš pareigų atleido korupcija įtariamą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovą Mantą Staškevičių. Jis pareigas nustoja eiti nuo pirmadienio. „Jokių čia labai didelių diskusijų turbūt nėra apie ką turėti, kad ponas Staškevičius nuo šios dienos yra atleidžiamas iš pareigų“, – Vyriausybės posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės siūlymus, kaip stiprinti indėlių draudimo sistemą.  Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams, Finansinio tvarumo, Kredito unijų, Centrinių kredito unijų, Bankų ir Valstybės skolos įstatymų pataisomis būtų mažinama finansinė našta indėlių draudimo sistemai.  Seimas po pateikimo ketvirtadienį pritarė pataisoms ir dabar jas svarstys komitetai.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jai nesmagu, kad už PVM lengvatos maitinimo sektorių pratęsimą, nors tam prieštaravo Vyriausybė, balsavo Laisvės partija ir ministrų kabinetui priklausanti Aušrinė Armonaitė. Visgi Vyriausybės vadovė tikina, kad kerštaujama Laisvės partijai nebus. TS-LKD prezidiumas trečiadienį konstatavo koalicijos sutarties ir pasitikėjimo pažeidimą, kadangi Laisvės partijos nariai balsavo už PVM lengvatą maitinimo paslaugoms metams.

Vyriausybė siūlo nustatyti vienodą teisėjų siūlymo ir atrankos tvarką į du europinius teismus – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė šią tvarką reglamentuojančiam įstatymo projektui.

Ministerijoms planuojant papildomai remti periodinių leidinių pristatymą ne tik kaimuose, bet ir miestuose, išskyrus šešis didžiausius, vis dar neaišku, kokie tarifai bus taikomi ir kokia kaštų dalis kompensuojama. Susisiekimo ministerija teigia, kad dėl tarifų dar deramasi su leidėjais, tuo metu Seimo Ekonomikos komitetas sako, kad reikia greitesnio sprendimo. Leidėjai, be to, perspėja, kad tarifų kėlimas yra pražūtingas.

 Vyriausybė trečiadienį posėdyje patvirtino 13 mln. eurų garantiją Europos Komisijai (EK) teikiant pagalbą Ukrainai. Finansų ministerija siūlymu, suteikta 12,97 mln. eurų garantija išskirtinei makrofinansinei pagalbai Ukrainai. Patvirtinus garantiją, finansų ministrė su EK pasirašys susitarimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikrai nieko gero negalvoja apie opozicijos suformuluotus klausimus užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Išsakydama poziciją, kuria parėmė savo kabineto narį, I. Šimonytė negailėjo kritikos opozicijai, kad ji neva net nesugebėjo klausimuose pavartoti junginio „užsienio politika“, nors kuo tai prisidėtų prie gilesnės diskusijos, nedetalizavo.  Iš esmės premjerė apkaltino opoziciją, kad ši suformulavo netinkamus klausimus.

Seimas antradienį turėtų galutinai apsispręsti dėl kitų metų biudžeto. Opozicijoje esantys valstiečiai negaili kritikos valdantiesiems. Pasak jų, Vyriausybė nesugebėjo įsisavinti ES jai skirtų atsigavimo fondo lėšų, kelis kartus per metus koreguojamas biudžetas įtvirtino Lietuvos, kaip nepatikimos valstybės, įvaizdį, dėl ko valstybei tenka brangiau skolintis. „Turime blogiausią Vyriausybę Europoje, tai ir biudžetas taip atrodo.