Apie tai, ką nauji vėjai Lenkijos valdžioje atneš Lietuvai ir Europai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos politikas, kairiosios socialdemokratinės pakraipos atstovas Gediminas Kirkilas ir konservatorius Audronius Ažubalis.
Lenkija yra svarbus mūsų partneris, su kokia jos valdžia mums lengviau bendrauti?
G. Kirkilas: Prezidentas lieka, pažiūrėsime, kas bus naujasis užsienio reikalų ministras. Nemanau, kad kokie nors mūsų projektai sustos, manau, kad išlaikysime dabartinį požiūrį į Ukrainą, vykdysime bendrus veiksmus. Nėra pagrindo kokiems nors skirtumams.
Pone Ažubali, ar ir jūs laikotės tokios pačios nuomonės?
A. Ažubalis: Ar šalis nepasiners į vidaus politikos klausimus, vietoje to, kad spręstų saugumo ir regioninės paramos Ukrainai telkimo klausimus? Į tokį klausimą atsakyti gali tik jie patys. O, jeigu galvojame, kodėl ir kuo mums Lenkija yra svarbi, tikriausiai, turim atsakyti į klausimą, ko mes norim iš Lenkijos. Manau, kad Lietuvoje nėra vieningos nuomonės, kaip ir nėra vieningos nuomonės, kokia turi būti Europa.
Man juokingai nuskambėjo žodžiai „gera žinia Europai: opozicijos atėjimas į valdžią“. Kokiai Europai gera? Europa yra didelė. Yra Prancūzija ir Vokietija, kurios stumia struktūrines reformas. Iki šiol Lenkija buvo konsoliduota regiono lyderė ir turėjo kitokią nuomonę. Kad ir apie nevaldomą migraciją ar gynybos autonomiją.
Nežinau, ar Lietuvai bus labai gerai, jeigu ateis valdžia, kuri anksčiau pasižymėjo besąlygiška ištikymybe Europos didiesiems. Čia reikia gerai pagalvoti, kas būtų geriau Lietuvai. Puikiai atsimenu Donaldo Tusko vyriausybės laikus, kai su Lietuva buvo kalbama ultimatumais, kai buvo sustojęs „Via Baltica“ kelio tiesimas. <...>
Išgirdau buvusio užsienio reikalų ministro pasisakymą apie tai, kad pagaliau atėjo laikas, kai Lenkija užims jai deramą vietą tarp 5 didžiųjų Europos Sąjungos valstybių. Tai yra nuo seno kartota mintis, kad Lenkijai nereikia mažų partnerių, ji pati yra didelė ir gali sėdėti su didžiaisiais ir spręsti reikalus. Jeigu tai pasikartos, mums bus blogai. Kažkas bandys tapti dideliu ir bus pamirštas regionas. <...>
Konsoliduojanti ir mažų valstybių interesus ginanti Lenkija mums būtų žymiai naudingesnė negu ta, kuri bando atsisėsti prie didžiųjų berniukų stalo ir nežiūrėti, kas vyksta aplinkui.
Pone Kirkilai, čia iš tikrųjų yra naujas kampas, gal mums iš tikrųjų yra naudingiau, kai Lenkija konfliktuoja su tradicinėmis Europinėmis idėjomis, įvairiomis Europos Komisijos vizijomis, negu, kad jie grįžta į Europos Komisijos nubrėžtą takelį, pasiima įšaldytus pinigus ir tada regiono nebemato?
G. Kirkilas: Aišku, kad tie įšaldyti 40 mlrd. Eur. yra labai svarbus klausimas Lenkijai, įtariu, kad šitos koalicijos pažadas šituos pinigus paimti ir nulėmė rinkimų rezultatus. <...>
Bijau, kad gali atsitikti taip, jog Lenkija kokius metus bus labiau susitelkusi į save. Visų pirmą todėl, kad valdžios pasikeitimas bus sunkus, gal vyriausybė nebus patvirtinta net iki naujųjų metų. Antras dalykas, po 8 metų perėmus visą valstybės aparatą taip pat reikės skirti daug laiko, reikės paskirti žmones, bus daug triukšmo. <...> Bijau, kad aiškesnė užsienio politika pasireikš tik vėliau.
Visą pokalbį išgirskite straipsnio pradžioje.
Krikščioniška pareigos ir patriotizmo idėja pralaimėjo pažangizmui Lenkijoje. Lenkija taps savotiška LEZ, kurioje ims šeimininkauti užsieniečiai. Bus einama tolyn sekuliarizacijos, hedonizmo ir vartotojiškumo linkme. Visas tas lietuviams pažįstamas baiderlajen putėsis su genderizmu, klimatofobija ir visa ko suvalstybinimu taps pagrindiniu lenkų patiekalu artimiausiais metais. Galima sakyti, kad lenkai nuėjo lietuvių keliu. O galima sakyti - klystkeliu.
