opozicija

Finansų ministrui Taurimui Valiui atšaukus susitikimus su Seimo frakcijomis, opozicija surinko dešimt reikalingų parašų ir kviečia ministrą į klausimus atsakyti parlamento tribūnoje. Keliamas klausimas, kokį valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP) ir kiek biudžeto lėšų palūkanoms planuojama skirti šios Vyriausybės kadencijos pabaigoje 2028 m.  Teigiama, kad valstybės skola artėja prie 45 proc.

Finansų ministro Taurimo Valio savo frakcijose nesulaukusi opozicija suformulavo jam klausimus ir kviečia atsakyti į juos Seimo salėje. Artimiausiame Seimo posėdyje ministro prašoma atsakyti, koks planuojamas skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) ir kiek biudžeto lėšų palūkanoms numatoma šios Vyriausybės kadencijos pabaigoje 2028 metais. Pabrėžiama, kad valdžios sektoriaus skola artėja prie 45 proc. BVP, o Valstybės kontrolė prognozuoja tolesnį jos augimą.

Rusijos opozicijos politikė Julija Navalnaja sako, kad liberalios partijos „Jabloko“ pašalinimas iš rugsėjį vyksiančių parlamento rinkimų rodo, jog Kremlius bijo karo priešininkų. Kremlius suprato, kad žmonės Rusijoje pradėjo telktis, teigė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, kuris buvo vienas aršiausių prezidento Vladimiro Putino kritikų, našlė.

Lenkijos opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) pasiūlė deportuoti karinio amžiaus Ukrainos vyrus, kurie šalyje nedirba legaliai, praneša „Slawa“. Pasak leidinio, apie šį pasiūlymą paskelbė partijos „Teisė ir teisingumas“ narys Tobiašas Bochenskis. Jis būtų taikomas tik tiems karinio amžiaus Ukrainos vyrams, kurie Lenkijoje nėra įsidarbinę legaliai. Pasiūlyme taip pat numatoma steigti deportacijos centrus, kurie paspartintų išsiuntimo procedūras.

Seimo opozicijoje esančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio frakcijų atstovai pirmadienio rytą pradėjo rinkti parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl premjero Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės teisėtumo.

Opoziciniai konservatoriai ir liberalai svarsto kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl socialdemokrato Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės teisėtumo. Jų teigimu, pažeista Konstitucija, kai pirma registruota XXI Vyriausybės programa, o pats Ministrų kabinetas patvirtintas po kelių dienų.

Rusijos grėsmės auga, bet savo valstybę griauname ir iš vidaus – taip savo metiniame pranešime kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis perskaitė savo jau septintą tokį pranešimą parlamente. Nors daugiausia dėmesio skyrė gynybai ir saugumui, tačiau priekaištų pažėrė ir visiems politikams – tiek valdantiesiems, tiek opozicijai.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius Seime priimtas ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, opozicija neatsitraukia nuo ketinimų dėl šių pakeitimų kreiptis į Konstitucinį Teismą. „Mes raginome prezidentą nepasirašyti, jis padarė savo pasirinkimą, tai šia prasme mes kažkuo nesame nustebę tokiu pasirinkimu. O dabar viskas persikels į Konstitucinį Teismą“, – Eltai sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Socialdemokratams vėl užsimojus keisti koalicinę sudėtį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako nematantis bendro darbo opozicijoje su „Nemuno aušra“. „Ne, nematau bendro darbo. Bendrą darbą opozicijoje matau su Liberalų sąjūdžiu, bet ne su Nemuno aušra“, – antradienį Seime žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.

Iki LRT pataisų priėmimo liko vienas balsavimas: Seimas įveikė svarstymo stadiją. Nors praėjusių metų pabaigoje masinių protestų akivaizdoje valdantieji siekė priimti pataisas, kurios ženkliai lengvina nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą, praėjus pusmečiui, nuo dalies priemonių politikai atsitraukė. Dabar opozicija piktinasi, kad valdantieji likusiomis pataisomis LRT užkrauna nereikalingą biurokratinę naštą, o valdantieji atkerta: esą dabartinės pataisos vis dar naudingos.

Po uždaro Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio liko daugiau klausimų nei atsakymų. Opozicija teigia pasigedusi konkrečios vizijos ir lyderystės, tuo metu valdantieji tikina, kad planai egzistuoja ir nereikia gąsdinti žmonių. Apie tai laidoje diskutavo komiteto nariai: socialdemokratas Tomas Martinaitis ir liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Po Prezidentūroje vykusio susitikimo Seimo opozicija sako pasigendanti aiškesnės Lietuvos užsienio politikos krypties. Opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad prezidentas Gitanas Nausėda su partijų lyderiais palietė apie dvi dešimtis svarbiausių šalies užsienio politikos ir saugumo temų. „Manau, kad tokie pasikalbėjimai, jie jau ne pirmi, yra svarbūs, yra reikšmingi.

Seime – opozicijos siūlymas atleisti parlamento vadovą Juozą Oleką. Seimo opozicinės frakcijos šalinti parlamento vadovą siekia dėl antikonstitucinio siūlymo socialdemokratą Julių Sabatauską skirti Konstitucinio Teismo teisėju. Opozicijos parengtame projekte teigiama, kad J. Oleko teikimai į Seimo kontrolierius stokojo atsakomybės.

Nepasitikėjimą Seimo pirmininku socialdemokratu Juozu Oleku parėmė 34 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – konservatoriai, liberalai ir demokratai. Opozicija J. Olekui priekaištauja dėl antikonstitucinio siūlymo partijos kolegą Julių Sabatauską skirti Konstitucinio Teismo teisėju, dėl atsakomybės stokos parenkant kandidatus į Seimo kontrolierius.

Premjerei Inga Ruginienei praėjusią savaitę pareiškus, jog jos vadovaujama Vyriausybė turi A, B ir C gynybos planus, opozicijų partijų lyderiai ministrę pirmininkę pakvietė juos pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).  „Po dramatiškų kalbų Davose nerimas dėl NATO ateities ir Europos saugumo pasiekė aukščiausią tašką ir dar kartą parodė, kad Europa vėluoja su būtinais sprendimais.

Savo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos pasiūlymus parengusi Seimo opozicija sako, kad trauksis iš parlamento darbo grupės, jeigu valdantieji neatsitrauks nuo senojo visuomeninio transliuotojo projekto. Tokiu atveju, teigė konservatorė Daiva Ulbinaitė, opozicija registruos savo siūlymą atskirai. „Bandysime sausio 26 d. išgirsti atsakymą, ar tikrai atsitraukta nuo senojo projekto. Pristatysime savo projektą, jeigu bus leista pristatyti.

Seime svarstant Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, opozicija siūlo įkurti nacionalinio transliuotojo valdybą, perpus – nuo aštuonių iki keturių – sumažinti politinių institucijų skiriamų atstovų skaičių taryboje.

Lietuvoje globojamos rusų ir baltarusių politinės diasporos lyderių ar jų sutuoktinių elgesys pastaruoju metu kelia vis daugiau klausimų. Kaip vertinti politinio emigranto Leonido Volkovo išpuolį prieš Ukrainos pusėje kovojančius rusų savanorius, kuriuos L. Volkovas išvadino neonaciais, o jų vado tariamą mirtį – „denacifikacija”? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariu Vytautu Sinica.

Seimo valdybai nusprendus nepaisyti Medijų tarybos siūlymo ir nepraplėsti darbo grupės dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų sudėties, opozicija svarsto apie galimybę nebedalyvauti darbo grupės posėdžiuose, sako Liberalų sąjūdžio frakcijos parlamente atstovas Simonas Kairys.  „Opozicija svarsto ir jau renka tam svarbius argumentus.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) savaitgalį sudavus karinį smūgį Venesuelai ir vyraujant įtampai dėl Vašingtono dairymosi į Danijai priklausančią Grenlandijos salą, Seimo opozicija teigia pasigendanti Lietuvos vadovų aiškios ir artikuliuotos pozicijos. Liberalų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, vis dar nesigirdi pasisakymų iš Seimo pirmininko, premjerės ir prezidento.

Žurnalistų profesionalų asociacijai ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) iniciatyvinei grupei paskelbus apie tolimesnį savo nedalyvavimą visuomeninio transliuotojo pataisas svarstančioje darbo grupėje, opozicinės Seimo frakcijos kreipėsi į parlamento valdybą prašydami persvarstyti ir atsižvelgti į siūlymą įtraukti Medijų tarybos pasiūlytas organizacijas.

Antradienį parlamentui pradėjus paskutinį rudens Seimo sesijos posėdį, opozicijoje dirbantys politikai tęsia boikotą ir vėl paliko plenarinę posėdžių salę. Pasak liberalo Eugenijaus Gentvilo, ar grįš posėdžiauti, opozicija apsispręs po Seimo valdybos posėdžio. Jame turėtų paaiškėti, kaip bus suformuota darbo grupė, kurioje bus tęsiamos diskusijos dėl daug aistrų sukėlusių Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų.

Protestuojant prieš valdančiųjų skubos tvarka svarstomas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas, ketvirtadienį opozicija ir vėl paliko Seimo plenarinių posėdžių salę. Tiesa, posėdžio pradžioje Liberalų sąjūdžio frakcija Seime prašė į ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti galimybę užduoti su LRT pataisomis susijusius klausimus kultūros ministrei Vaidai Aleknavičienei. Kaip posėdžių salėje teigė liberalas Simonas Kairys, ketvirtadienio darbotvarkėje šis klausimas nenumatytas.

Melioratorių dauguma – taip opozicija vadina valdančiuosius po balsavimo Seime, kuriame atsirado 15 milijonų eurų melioracijai, nors didesnių atlyginimų reikalaujantiems pareigūnams pinigų neatrado. Opozicija įtaria, kad socialdemokratai paskutinę minutę parūpino Žemaitaičio kuruojamai žemės ūkio sričiai, o gal net pačiam Žemaitaičiui. Finansų ministras juokaudamas žada paieškoti pelkės, kurioje gyvena Žemaitaitis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valdantiesiems nepalaikius siūlymo iš antradienio darbotvarkės išbraukti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką palengvinančias pataisas, opozicija paliko plenarinių posėdžių salę.  „Pirmininke, kadangi ir toliau esate įjungę buldozerį per nacionalinį transliuotoją, opozicija išeina iš salės pasitarti į Konstitucijos salę“, – plenarinių posėdžių salėje teigė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Chaosas Seime dėl LRT įstatymo pataisų tęsiasi. Kultūros komitete opozicija bandė stabdyti ir apsunkinti valdančiųjų projekto svarstymą – užregistravo daugiau nei 100 pataisų. Opozicija mano, kad valdantieji ne kartą pažeidė Seimo statutą, ir grasina kreiptis į Konstitucinį Teismą. Valdantieji su kritika nesutinka ir skubos tvarka toliau stumia pataisas, šiek tiek palengvinančias LRT vadovo atleidimą.

Po balsavimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimo Seimo salę palikusi opozicija tęsia boikotą – dalis penktadienį nedalyvauja komitetų posėdžiuose. Kaip BNS nurodė konservatorių ir liberalų lyderiai, opozicijos nariams palikta galimybė nedalyvauti posėdžiuose, iki kol nebus užsakytas LRT projekto ekspertinis vertinimas.

Seimui ketvirtadienį ketinant imtis naujo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimo projekto, opozicija sako, kad valdantieji šiomis pataisomis nepasiūlo geresnio visuomeninio transliuotojo veiklos reglamentavimo ir nori įrodyti, kad gali priimti kokius nori įstatymus skubos tvarka. „Tai tokia akivaizdi deklaracija, kad va papūskite (mums – BNS), mes galime taip padaryti ir padarysime.

Į šalį toliau vis įskrendant kontrabandiniams balionams iš Baltarusijos, o Minsko režimui neišleidžiant sulaikytų Lietuvos vilkikų, Seimo opozicinės frakcijos susidariusią situaciją aptars su užsienio ir vidaus reikalų ministrais.

Reaguodamos į pasikartojančius meteorologinių oro balionų iš Baltarusijos antplūdžius, Seimo opozicinės frakcijos antradienį organizuoja bendrą posėdį, kurio metu kartu su įvairių sričių ekspertais ketinama aptarti galimus siūlymus, kaip užkardyti tokių incidentų keliamas grėsmes.

Pastaruoju metu dažnėjant atvejams, kai į Lietuvą iš Baltarusijos pusės įskrenda meteorologiniai balionai ir yra sutrikdoma oro uostų veikla, Seimo opozicija žada pateikti Vyriausybei siūlymus, kaip užkardyti tokius incidentus. Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad Seimo opozicinės frakcijos kitą savaitę dėl gilėjančios meteorologinių oro balionų krizės susitiks su ekspertais.

Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo įtvirtinti prievolę gydymo įstaigoms viešinti didžiąją dalį laikų išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistemoje ir finansavimą joms sieti su paslaugų prieinamumu. Pasak konservatorių, 2023–2024 metais buvo priimti keli teisės aktai ir skirta daugiau lėšų toms paslaugoms, kuriose eilės ilgiausios, tačiau šis reikšmingas žingsnis nepadarė sistemos reikšmingai skaidresne ir neįvedė realios atsakomybės už terminus.

Premjerė Inga Ruginienė, atsakydama į Seimo opozicijos klausimus dėl „Nemuno aušrai“ atiduotos Kultūros ministerijos, sako, kad opozicijoje esančios frakcijos imasi šantažo ir kvestionuoja demokratinius procesus. „Opozicijos užduotame klausime aš iš karto matau politinio spaudimo ir net politinio šantažo atspalvius“, – Seimo tribūnoje parlamentarams kalbėjo I. Ruginienė. „Suprantu, kad opozicijai nepatinka ši koalicija, ši valdančioji dauguma. Suprantu.

Opozicija dėl galimo neteisėto informacijos paėmimo Kultūros ministerijoje žada kreiptis į teisėsaugą. Tokių veiksmų trys politinės jėgos imsis po to, kai antradienį visuomenininkas Andrius Tapinas, remdamasis šaltiniu ministerijoje, pranešė, jog su buvusiu ministru Ignotu Adomavičiumi po institucijos kabinetus vaikščioję neprisistatę asmenys iš institucijos darbuotojų kompiuterių rinko informaciją „Šią situaciją reikia mažų mažiausiai patikrinti, o jeigu tai yra tiesa ir taip yra įvykę, tai č...

Seimo opozicinių partijų lyderiai ragina prezidentą Gitaną Nausėdą pasinaudoti savo galiomis ir paskatinti valdančiąją koaliciją perimti Kultūros ministeriją iš „Nemuno aušros“. „Kviečiame Jus pasinaudoti galiomis valdančiajai koalicijai ir aiškiai pasakyti, jog Kultūros ministerija yra per daug jautri ir svarbi, kad ją būtų galima palikti populistinei, destruktyviai ir sumaištį valstybės politiniame lauke keliančiai partijai „Nemuno aušra“, bei siekti šios ministerijos perdavimo kitai valdanči...

Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad karinių transporto orlaivių pirkimas tam tikra prasme kompromituoja visus Lietuvos įsigijimus gynybos srityje. Pasak jo, iki šiol neaišku, kodėl buvo pasirinkti būtent braziliški lėktuvai „Embraer“, ir kaip tai nutiko taip greitai. „Čia tikrai yra, manau, didelis klausimas, didelė abejonė. Ji savotiškai kompromituoja visus mūsų įsigijimus ir tai reikia išsklaidyti“, – Žinių radijui penktadienį sakė L. Kasčiūnas.

Opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei „Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentarų grupė prašo prezidento Gitano Nausėdos vetuoti Seimo sprendimą švelninti bausmes už politikų ir pareigūnų piktnaudžiavimą bei perkvalifikuoti tokius nusikaltimus prie apysunkių.

Opozicijai priklausančios Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos lyderis Saulius Skvernelis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas tikina Vyriausybės programos nepalaikysiantys. Pastarojo teigimu, programoje numatyti planai gali alinti šalies ekonomiką.  „Mes atlikome preliminarius skaičiavimus, kad visi tie dosnūs pažadai, vadinkime taip, gali siekti apie 3 mlrd. eurų virš ekonomikos augimo.

Seimo opozicinių frakcijų pirmininkai kreipėsi į paskirtąją premjerę Ingą Ruginienę ir parlamento vadovą Juozą Oleką, prašydami įpareigoti krašto apaugos ministrę Dovilę Šakalienę dalyvauti opozicijos rengiamuose posėdžiuose. „Kreipiamės į Jus su prašymu įpareigoti kandidatę į krašto apsaugos ministres D. Šakalienę laikytis Seimo statuto normų ir, artimiausiu metu suderinus tinkamas datas, dalyvauti opozicinių frakcijų posėdžiuose“, – rašoma opozicinių frakcijų pirmininkų krepimesi.

Seimo opozicijoje dirbsiančios konservatorių, liberalų ir demokratų frakcijos sutarė bendradarbiauti šalies saugumo, energetinės nepriklausomybės ir skaidrumo klausimais.

Į valdančiąją koaliciją nebepakviestos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad su kitomis opozicijoje esančiomis partijomis bendrą darbą įsivaizduoja tik užsienio ir nacionalinio saugumo klausimais. Tuo metu dėl socialinių ir ekonominių klausimų, užsimena politikas, demokratai galės  paremti naująją valdančiąją koaliciją, jeigu šiai pritrūks paramos iš naujųjų partnerių.

Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai lieka už valdžios borto. Nuo pat praėjusių Seimo rinkimų jie vis reiškė nepasitenkinimą buvimu valdžioje, tad dabar turės progą pasėdėti ant atsarginių suolelio. Ten jau esantys politikai abejoja demokratų nuoširdumu ir sako, kad nors ir kritikavo socdemus ir „aušriečius“, bet nuo jų nebėgo.   Vis tik pats S. Skvernelis atkerta, kad problemų koalicijoje tik padaugėjo, todėl dirbti toliau drauge su Remigijumi Žemaitaičiu jis nebenorėjo.

Socialdemokratams nusprendus į premjerus deleguoti Ingą Ruginienę, Seimo opozicija sako, kad patirties neturinčio žmogaus nominavimas rodo gilią lyderystės krizę partijos viduje. Todėl, konservatorius Mindaugas Lingė svarsto, kad I. Ruginienei tapus premjere, didesnę įtaką Vyriausybei turės ir prezidentas Gitanas Nausėda. „Galima jausti, kad visoje šitoje politinėje dėlionėje Prezidentūra turbūt išlaiko gan ryškius svertus.

Opozicijai norint inicijuoti neeilinį Seimo posėdį, imta abejoti, ar tai pavyks dėl remontuojamos plenarinių posėdžių salės. Visgi, parlamento kancleris Algirdas Stončaitis kreipėsi į Seimo narius, patikindamas, kad prireikus, bus sudarytos visos galimybės dirbti ir balsuoti savo darbo vietose.  Laiške Seimo nariams, su kuriuo susipažino ELTA, kancleris patikino, kad net ir remonto metu kanceliarija užtikrintų salės sistemų funkcionalumą.

Opozicijos mero areštas Bulgarijoje trečiadienį sukėlė naujus protestus, o kritikai teigia, kad jam pateikti kaltinimai korupcija yra politiškai motyvuoti. Blagomiras Kocevas, trečiojo pagal dydį Balkanų šalies miesto Varnos meras, buvo sulaikytas praėjusią savaitę ir apkaltintas lėšų pasisavinimu savo partijos finansavimui. Politikas neigia kaltinimus, o jo rėmėjai kaltina vyriausybę manipuliuojant teismine sistema, siekiant daryti spaudimą politiniams oponentams.

Baltarusijos opozicinė žiniasklaida pranešė, kad iš kalėjimo Baltarusijoje paleistas opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos vyras Sergejus Cichanouskis. Jis buvo suimtas 2020 m. ir nelaisvėje praleido kiek daugiau nei penkerius metus. Pasak portalo „Naša Niva“, S. Cichanouskis jau išvyko iš Baltarusijos. Jis paleistas Minske lankantis JAV specialiajam pasiuntiniui Keithui Kelloggui.

Seimo opozicinių partijų atstovai teigia, kad naujausias trečiadienį Vyriausybės patvirtintas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektas nebeturi nieko bendro su gynybos finansavimo poreikiais. „NT mokesčio projektas iš esmės nesikeičia. (...) Liberalų pozicija taip pat nesikeičia – šis mokesčių paketas yra ydingas, nes jis stabdys ekonomiką ir su gynyba niekaip nėra susijęs“, – Eltai kalbėjo Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seime antradienį planuojant teikti Vyriausybės siūlomą antrosios pensijų pakopos pertvarką, parlamento opozicija siūlymus kritikuoja kaip neatsakingus ir posėdžių salėje jų palaikyti nėra linkę.

Seimas atsisakė panaikinti socialdemokrato Arūno Dudėno teisinę neliečiamybę – sprendimui pritrūko balsų, nes dalis parlamentarų buvo išvykę ar pasitraukė iš salės. Opozicija įtaria, kad balsavimo eiga galėjo būti suplanuota siekiant apsaugoti kolegą nuo teisėsaugos.