vyriausybė

Vyriausybės sprendimu nuo kitų metų didėsiantys mokesčiai už magistralinių Lietuvos kelių naudojimą labiausiai palies vežėjus iš trečiųjų šalių, sako susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.  „Mokesčių dydžiai priklausys nuo transporto priemonės kategorijos, ašių skaičiaus ir išmetamų teršalų kiekio. Daugiausia tai palies trečiųjų šalių vežėjus atvykstančius į Lietuvą, kurių parkas pripažinkime yra pakankamai senas“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė M. Tarnauskas.

Parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pirmasis imsis Vyriausybės inicijuojamos mokesčių reformos svarstymo. Parlamentarai analizuos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kurių yra daugiausia. Kaip BNS sakė komiteto vadovas Justas Džiugelis, pertvarkos svarstymai truks ne vieną posėdį.   „Kadangi svarstysime tikrai iš širdies, tikėtina, kad per vieną posėdį nebaigsime ir formalių sprendimų nepriimsime.

Vyriausybė siūlo dar labiau plėsti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno teikiamas pataisas dėl tarnautojų ryšių su Rusija ir Baltarusija nurodymo. Pirmadienį Vyriausybė pritarė, kad deklaruojantys privačius interesus privalomai nurodytų ne tik verslo, kaip siūlo parlamentaras, bet ir kitas sąsajas Rusijoje ir Baltarusijoje.

Vyriausybė nepritaria konservatoriaus Jurgio Razmos parengtai ir Seime svarstomai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai, pagal kurią savarankiškai Lietuvoje dirbantys ir mokesčių nemokantys užsieniečiai, pavyzdžiui, pavėžėjai, mokėtų avansinį pelno mokestį. Tokia Vyriausybės išvada, kuriai, Finansų ministerijos siūlymu, pritarta pirmadienį, bus teikiama Seimui.

Vyriausybė nepritaria leidimui dujinius balionėlius turėti nuo 14 metų. Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino tokią Vidaus reikalų ministerijos (VRM) išvadą dėl grupės parlamentarų inicijuojamų pataisų. Birželio pabaigoje įvertinusi siūlymą ministerija ragino jam nepritarti, nes tokio amžiaus paaugliams dar trūksta brandos, o nusikaltimų prieš vaikus, kaip ir seksualinio pobūdžio, dėl kurių parlamente registruota ši iniciatyva, nuosekliai mažėja.

Prieš 32 metus įvykusias Medininkų žudynes premjerė Ingrida Šimonytė vadina vienu iš šiandien Ukrainoje Rusijos vykdomo karo epizodų bei sako, kad jo kontekste Medininkų gynėjų auka įgyja naują prasmę. Ji taip pat pabrėžia, kad norint užkirsti kelią kruvinoms tragedijoms Lietuvoje, agresorius turi būti nugalėtas Ukrainoje. „Šiandien Medininkų gynėjų auka sunoksta naujomis prasmėmis. Tai buvo to paties karo, kuris šiandien įsiplieskęs Ukrainoje, epizodas.

Finansų ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti konservatoriaus Jurgio Razmos parengtai ir Seime svarstomai pataisai pažaboti savarankiškai dirbančius ir mokesčių nemokančius užsieniečius, pavyzdžiui, pavėžėjus.

Patobulintą įstatymą dėl migrantų vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė žada Vyriausybei pateikti kitą mėnesį. „Darbo grupė jau baigė savo darbus ir artimiausiu metu turėtume pateikti teisės aktų pakeitimus, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė. – Aš taip tikiuosi, kad dar rugpjūčio mėnesį tai turėtų įvykti.

Vyriausybė šiuo metu neplanuoja švelninti Kėdainių fosforo trąšų gamyklai „Lifosa“ taikomos sankcijų kontrolės skiriant laikinąjį administratorių, sako premjerės patarėjas Kęstutis Lančinskas.  Jo teigimu, ES nesant vieningos sankcijų įgyvendinimo praktikos kiekviena šalis tai daro savaip.  „Visos šalys narės ieško būdų savaip įgyvendinti tas sankcijas.

Siekdama mažinti šešėlinės ekonomikos mastą bei apsaugoti valstybės finansinius ir ekonominius interesus Vyriausybė trečiadienį sudarė Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisiją. Jai pirmininkaus ministrės pirmininkės patarėjas, o pavaduotoju bus finansų viceministras. Komisijoje dirbs du premjerės patarėjai, aplinkos, ekonomikos ir inovacijų, socialinės apsaugos ir darbo, susisiekimo, sveikatos apsaugos, teisingumo, vidaus reikalų, žemės ūkio viceministrai.

Apie 300 protestuotojų prie Vyriausybės rūmų Vilniuje trečiadienį surengtame mitinge reikalauja nuo planuojamo uždarymo apsaugoti Kėdainių fosforo trąšų gamyklą „Lifosa“. Vienos mitingo organizatorių – profesinės sąjungos „Solidarumas“ – pirmininkė Kristina Krupavičienė sako, kad mitingo tikslas padėti išsaugoti apie 900 darbo vietų.  „Jeigu uždarys fabriką, žmonės neturės darbo. Vienas dalykas – iš ko gyvensime – 900 žmonių ir šeimos nariai.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ su sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosos“ nepriklausoma profesine sąjunga trečiadienį prie Vyriausybės rūmų Vilniuje rengia mitingą – jo dalyviai siekia apsaugoti bendrovę nuo planuojamo uždarymo ir atkreipti dėmesį į grėsmę prarasti darbą. Mitingas rengiamas 12 valandą, Vilniaus savivaldybė yra išdavusi leidimą į jį rinktis iki 500 žmonių. „Lifosa“ praėjusią savaitę pranešė, kad palaiko darbuotojų mitingą.

Premjerė Ingrida Šimonytė nuo antradienio išeina pusantros savaitės atostogų, pranešė Vyriausybė. Kaip BNS anksčiau informavo premjerės biuro vadovė Ieva Skarelytė, didžiąją dalį savo atostogų premjerė praleis Lietuvoje. Vyriausybės vadovę atostogų metu pavaduos finansų ministrė Gintarė Skaistė. Šią savaitę atostogas pradėjo ir susisiekimo ministras Marius Skuodis bei kultūros ministras Simonas Kairys.

Vyriausybės suinteresuota, kad sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ tęstų veiklą ir išsaugotų darbo vietas, teigia su įmonės profesinių sąjungų vadovais susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė. Sankcionuota įmonė veiklą gali tęsti dėl to, kad valdžia jai paskyrė laikinąjį administratorių, teigiama Vyriausybės komunikacijos departamento pirmadienį išplatintame pranešime.

Vasaros ir atostogų malonumai vilioja ne tik paprastus gyventojus, bet ir Vyriausybės narius. Dauguma atostogas susiplanavo antrąją šiltojo sezono pusę ir ketina leisti įvairiai, kas į užsienį trauks, kas mėgausis poilsiu Lietuvoje. Premjerė Ingrida Šimonytė liepos pabaigoje išeis pusantros savaitės atostogų, taip pat turėjo laisvą dieną pasibaigus NATO viršūnių susitikimui ketvirtadienį.

Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje ruošiamasi statyti sporto kompleksą: šio projekto įgyvendinimui viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu trečiadienį pritarė Vyriausybė. Kaip nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, konkursą laimėjęs privatus subjektas įsipareigotų universiteto poreikiams įrengti šiuolaikišką daugiafunkcę sporto salę, kuri nuosavybės teise priklausys aukštajai mokyklai.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė perskirstyti teritorijų ribas tarp Vilniaus miesto, Vilniaus rajono bei Trakų rajono, nes šiuo metu oficialios sostinės miesto ribos kerta kai kuriuos sklypus bei pastatus, įstrižai eina per kelius ir net vandens telkinius. Tai sukelia bėdų – galima tik įsivaizduoti namą, kurio viena pusė priklauso Vilniaus miestui, o kita – Vilniaus rajonui. Nei juoktis, nei verkti.

Siekiant didinti antrinių žaliavų naudojimą ir mažinti statybų atliekas, Vyriausybė įpareigojo visuomeninius pastatus statyti naudojant bent pusę organinių ir medienos medžiagų. Aplinkos ministerija siūlymu, skelbiant tokių pastatų projektavimo ir rangos pirkimus, kai jie finansuojami valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis, turėtų būti naudojama bent 50 proc. tokių medžiagų.

Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė Niujorke (JAV) su Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus pavaduotoja žmogaus teisėms Ilze Brands Kehris aptarė Rusijos nusikaltimus Ukrainoje. Kaip trečiadienį skelbia Vyriausybė, susitikime kanclerė akcentavo organizacijos vaidmenį padedant tirti šiuos nusikaltimus bei siekiant tarptautinio teisingumo įvykdymo, taip pat užkardant naujus Rusijos nusikaltimus ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus.

Vyriausybė į Lietuvos ambasadorės pareigas Pietų Afrikos Respublikoje siūlo skirti Rasą Jankauskaitę. „Kolegė R. Jankauskaitė yra kaip niekas kitas pasirengusi atstovauti Lietuvai Pietų Afrikos Respublikoje, kur yra ir svarbūs ekonominiai interesai ir didelė išeivių iš Lietuvos litvakų bendruomenė“, – posėdyje kalbėjo užsienio reikalų viceministras Mantas Admonėnas. Trečiadienį Ministrų kabinetui pritarus šiai kandidatūrai, ją dar turės patvirtinti prezidentas Gitanas Nausėda.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar Lietuvos prabavimo rūmams perduoti buvusias jų patalpas Druskininkuose.  Finansų ministerija siūlo, kad Turto banko valdomos patalpos M. K. Čiurlionio gatvėje, kurių vertė siekia 91 tūkst. eurų, būtų investuojamos didinant Prabavimo rūmų savininko kapitalą. Šiuo metu įstaigai priklauso dalis patalpų tame pat pastate, tačiau rūmai ministerijai nurodė, kad jos veikla reikia daugiau patalpų.

Siekiant spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybą, Vyriausybė trečiadienį  leido Susisiekimo ministerijai išpirkti reikalingus žemės sklypus ruožui nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Jiesios.  Ministerija dar iki specialiojo plano patvirtinimo įsigis žemės sklypus ir jų dalis, reikalingas 14 objektų – tiltų, tunelių, viadukų – statybai.

Jungtinės Karalystės parlamentas antradienį pritarė prieštaringai vertinamam vyriausybės planui, kuriuo siekiama sustabdyti mažomis valtimis prie jos krantų atplaukiančius migrantus. Pirmadienį vėlai vakare vykusiame posėdyje nerenkamų Lordų Rūmų – aukštųjų parlamento rūmų – nariai atmetė virtinę kliūčių vyriausybės Nelegalios migracijos įstatymo projektui.

Kiek turto pernai deklaravo turintys Lietuvos ministrai ir premjerė? Paskelbti Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kas buvo turtingiausi. Per metus sparčiausiai paaugo Aušrinės Armonaitės turto deklaracija: nuo 20 tūkst. iki 288 900 eurų, tačiau 2022 m. turto deklaracijoje atsirado 225 tūkst. eurų vertės paskola.

Vyriausybė šią savaitę pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui iki 2028-ųjų šalyje pertvarkyti ligoninių tinklą. Siekiant užtikrinti geresnį sveikatos paslaugų prieinamumą, ligoninių tinklas bus formuojamas pagal keturis kriterijus: teritoriją (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys), daugiaprofiliškumą, paslaugų kokybę ir skubios pagalbos teikimą visą parą. Tą padaryti planuojama iki 2025-ųjų rugpjūčio.

Premjerė Ingrida Šimonytė liepos pabaigoje išeis pusantros savaitės atostogų, taip pat turėjo laisvą dieną pasibaigus NATO viršūnių susitikimui ketvirtadienį. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl ministrės pirmininkės atostogų liepos 13 dieną bei liepos 25–rugpjūčio 3 dienomis. Kaip BNS informavo premjerės biuro vadovė Ieva Skarelytė, didžiąją dalį savo atostogų premjerė praleis Lietuvoje. Vyriausybės vadovę atostogų metu pavaduos finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Sklandžia NATO viršūnių susitikimo eiga rūpinosi pirmą kartą šalies istorijoje suburta tarpinstitucinė analitikų komanda, stebėjusi ir analizavusi kylančias informacines grėsmes bei prieš Lietuvą nukreiptas priešiškas informacines atakas, teikusi rekomendacijas dėl reikiamo atsako sprendimų priėmėjams, rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.

Seimo nariui siūlant nedrausti tabako ir jo produktų gamintojams teikti paramą valstybės įstaigoms kovai su kontrabanda, Vyriausybė trečiadienį iš esmės tam pritarė, tačiau projektą dar siūlo tobulinti. Tokia išvada bus teikiama Seimui. Remigijaus Žemaitaičio inicijuotomis Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisomis siūloma suteikti galimybę teisėsaugai gauti papildomus resursus kovai su cigarečių kontrabanda ir nelegalia prekyba.

Vyriausybė trečiadienį numatė atnaujinti ir stiprinti kolegijų tinklą, kai kurias iš jų reorganizuojant ir sujungiant. Dalies institucijų pertvarkai dar turės pritarti Seimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto teigimu, poreikį atnaujinti ir stiprinti kolegijų tinklą lemia taikomosios mokslo veiklos stiprinimo bei dėstytojų skatinimo vykdyti mokslinius tyrimus, kolegijų studijų kokybės, studentų skaičiaus kolegijose mažėjimo problemos.

Seimui padidinus minimalias išmokas už vaikus bei nustačius kitokį bazinės socialinės išmokos (BSI) taikymą ir kompensuojamo uždarbio apskaičiavimą, Vyriausybė trečiadienį atnaujino Ligos ir motinystės išmokų nuostatus.

Vilniaus centre įvyko mįslingas incidentas. Vilniaus Tilto gatvėje, netoli Vyriausybės, pranešta apie sprogimą. Pranešimas gautas šiek tiek po 10 val., pranešta, kad po žeme įvyko sprogimas. Į įvykio vietą atskubėjo tarnybos, sprogimo vieta buvo atsitverta. Pirminiais duomenimis, sprogo elektros kabelis. Sprogimo metu žmonės nenukentėjo, šalia esantis namas taip pat nepažeistas. Dėl sprogimo pakilo šaligatvio plytelės. Šiuo metu vietoje dirba ESO specialistai.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė atkurti Lietuvos ambasadą Šveicarijoje. Ji bus steigiama nuo rugsėjo 1-osios Šveicarijos Berno mieste.  Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymu, nuo spalio 31 dienos bus likviduojamas Lietuvos konsulatas Ženevoje.  Ambasada Šveicarijoje, Berne, veikė nuo 2007–2018 metais, tačiau buvo uždaryta taupant lėšas,  Ženevoje tuo metu buvo įsteigtas konsulatas.

Seimui padidinus minimalias išmokas už vaikus bei nustačius kitokį bazinės socialinės išmokos (BSI) taikymą ir kompensuojamo uždarbio apskaičiavimą, Vyriausybė trečiadienį atnaujins Ligos ir motinystės išmokų nuostatus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė naujoms grėsmėms adaptuotam valstybės sienos apsaugos priedangos planui. Vidaus reikalų ministerija (VRM) skelbia, kad esant aukštam grėsmės lygiui atnaujintas priedangos planas užtikrins „savalaikį ir operatyvų pajėgų pastiprinimą Lietuvos pasienyje ir tam nereikės papildomo tarpinstitucinio derinimo“. „Atnaujintame Valstybės sienos apsaugos priedangos plane numatytos konkrečios pajėgumų apimtys pagal grėsmės lygius ir pagalba pasieniečiams keičiantis grėsmėms p...

Vyriausybė trečiadienį pritarė oro erdvės organizavimo taisyklių ir civilinės aviacijos saugumo programos pakeitimams, pagal kuriuos Lietuvoje bus sukurtos papildomos dronų skraidymo geografinės zonos, kurių viena – vadinamoji „U-Space“ – yra labai pažangi ir pirmoji tokia Europoje.

Likus savaitei iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis optimizmu netrykšta. Jis neatmeta, kad derybos dėl NATO vadovų deklaracijos gali persikelti į patį susitikimą. Ministras atsargiai žvelgia ir į galimybę greitu metu patvirtinti Švedijos narystę Aljanse. Vienas iš svarbiausių klausimų NATO viršūnių susitikime – bendros vadovų deklaracijos pasirašymas.

Vyriausybės sprendimu iki liepos 1 d. galiojusios kompensacijos už elektrą buitiniams vartotojams panaikintos. Tai padaryta įvertinus sumažėjusias didmeninės elektros rinkos kainas ir energetikos rinkos reguliuotojo prognozes antrajam šių metų pusmečiui.

Dalis konservatorių kreipėsi į didžiuosius prekybos tinklus, kad šie pasektų Švedijos pavyzdžiu ir žymėtų prekes tų verslų, kurie nepasitraukė iš Rusijos. Tokį žingsnį palaiko ir premjerė Ingrida Šimonytė. „Kreipimąsi į prekybos tinklus vertinu kaip geresnį žingsnį, nei viską užreglamentuoti įstatymu ir pavesti Vyriausybei nustatyti tvarką, kaip turėtų tokios prekės būti paženklintos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė laikinam draudimui per Lietuvą ir iš jos sausuma vežti dvigubos paskirties prekes, kurios gali patekti į Rusiją ir Baltarusiją bei būti naudojamos karui prieš Ukrainą. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu Vyriausybė apribojo 57-ių prekių grupių vežimą – patvirtintame nacionaliniame kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąraše daugiausiai yra gaminiai su mikroelektronikos ir puslaidininkių komponentais.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo 2024 metais – ją ketinama didinti 10 proc. iki 924 eurų. Tuo metu minimalusis valandinis atlygis būtų didinamas iki 5,65 euro vietoje 5,14 euro dabar neatskaičius mokesčių.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, MMA didinimui kitąmet iš valstybės biudžeto prireiks apie 31,4 mln. eurų.

Šimonytės Vyriausybei dirbti likus kiek daugiau nei metus, Seime konservatoriai pristatė žadėtą mokesčių reformą. Dėl jos Finansų ministrę jau nuo ryto prie sienos rėmė opozicija, vėliau savo kritikos salves pažėrė ir koalicijos partneriai – „laisviečiai“ su liberalais. Vis tik ministrė Skaistė ir premjerė Šimonytė kritikos purtosi, sako, kad mokestiniai pakeitimai kompromisiniai, be to, jie artina prie sąžiningesnių mokesčių visiems gyventojams.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį pateikė Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintą kelerius metus rengtą ir šiemet bent du kartus tikslintą mokesčių pertvarka.   „Mokesčių paketas, mūsų nuomone, yra tvirtas žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos, taip pat prisidės prie ekonomikos augimo dėl gausių paskatų, kurios yra suteiktos investicijoms bei smulkiam verslui“, – Seime sakė ministrė.

Seimui antradienį bus pristatytas Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintas kelerius metus rengtas ir šiemet bent du kartus tikslintas mokesčių pertvarkos paketas. Iš viso Seimui bus pateiktos septynių įstatymų pataisos, kuriomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais.

Kandidatas vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, dabartinis viceministras Gintautas Jakštas po savaitės prezidentui Gitanui Nausėdai pristatys galimą komandą. Pasak pirmadienį su šalies vadovu susitikusio G. Jakšto, tuomet ir būtų sprendžiama dėl jo skyrimo ministru.

Vyriausybė per kelis artimiausius mėnesius žada pradėti platinti taupymo lakštus – finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį patvirtino lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisykles. „Šiandien pasirašytos taisyklės yra esminis žingsnis, kad taupymo lakštai vėl galėtų būti platinami Lietuvoje. Toliau – lakštų platinimo sutarčių su šalies bankais pasirašymas. Tikimės, kad ši priemonė galės startuoti per kelis artimiausius mėnesius“, – pranešime teigė G. Skaistė.

Savo šunį augino 11 metų, o dabar jį teks atiduoti – štai su tokia realybe susidūrė egiptiečiai, mat šalies valdžia priėmė naują įstatymą, kuriame net 16 šunų veIslių įvardijo kaip pavojingas. Egiptiečiai, piktindamiesi nauju įstatymu, tikino, kad šunys jiems yra tarsi jų vaikai, ir atskleidė, ko imasi, kad nereikėtų savo gyvūno atiduoti tarnyboms. Egipto valdžia priėmė naują įstatymą, kuriame net 16 šunų veislių buvo priskirtos pavojingoms.

Po trijų mėnesių derinimų Vyriausybė įteikė Seimui mokesčių reformą. Ji žada, esą didesni mokesčiai grės tik tiems, kas gauna daugiau nei vidutinį darbo užmokestį, tačiau nekilnojamojo turto mokestį ketina užkrauti kone pusei šalies gyventojų. Verslo organizacijos jau perspėja, kad didinti mokesčius per recesiją yra pavojinga, o konservatorių partneriai liberalai grasina, jog buldozeriu reformos nepraleis.

Po daugiau nei 9 mėnesių pertraukos premjerė Ingrida Šimonytė apsilankė prezidentūroje ir susitiko su Gitanu Nausėda. Ji pateikė naujojo švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūrą – į postą siūlo dabartinį viceministrą Gintautą Jakštą. Ar kandidatas įtiks šalies vadovui, dar nežinia. Apžvalgininkai neabejoja, kad atviros priešpriešos akivaizdoje G. Nausėda stengsis patampyti nervus valdantiesiems ir neskubės tvirtinti naujo I. Šimonytės ministro.

Kitų opozicinių jėgų iniciatyvos pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe dėl balsų trūkumo pasmerktos žlugti, sako Darbo partijos vadovas, Seimo narys Andrius Mazuronis. „Jau pradėti rinkti parašai vidaus reikalų ministrės interpeliacijai. Jau Vytautas Bakas su Algirdu Butkevičiumi vaikšto ir vakar rinko parašus. Tai jau šitas procesas prasidėjęs. „Valstiečiai“ nori užkurti savo procesą nepasitikėjimo Vyriausybe.