vyriausybė

Vyriausybė trečiadienį nusprendė į naujai steigiamos Europos Sąjungos (ES) muitinės institucijos valdančiąją tarybą ketverių metų kadencijai paskirti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoją Vygantą Paigoziną. Tuo metu jį pavaduojančia tarybos nare paskirta kita Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Dovilė Kraulaidienė. Tokį nutarimo projektą ministrų kabinetui pateikė Finansų ministerija.

Lietuva perduos Ukrainai beveik 84,5 tūkst. eurų vertės humanitarinės pagalbos siuntą. Tai numatantį nutarimą trečiadienį priėmė Vyriausybė.  Juo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavedama organizuoti tvarkomo valstybės rezervo medicinos atsargų, kurių bendra vertė siekia beveik 84,5 tūkst. eurų, perdavimą atsakingiems Ukrainos pareigūnams.  Perduodamos priemonės yra nenomenklatūrinis turtas, todėl jo atkurti nenumatoma.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar į nacionaliniam saugumui svarbaus turto bei įrenginių sąrašą įtraukti Registrų centro ir Lietuvos radijo ir televizijos centro valdomus duomenų centrus bei kai kuriuos kitus objektus.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) prašant 18 mln. eurų tiesioginių išmokų avansams ekologiniams ūkiams, Vyriausybė trečiadienį spręs dėl Finansų ministerijos siūlymo tam skirti 10 mln. eurų. Kaip rašoma Vyriausybės nutarimo projekte, siūloma skirti 10 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų. „Įvertinus ministerijos asignavimuose numatytą ir šiuo metu dar nepanaudotą bendrajam finansavimui skirtą sumą (apie 9 mln.

Svarstome artėjančių metų valstybės biudžete numatytas 3,8 proc. deficitas. Buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius projektą vadina „geriausiu iš blogiausių“. Laidoje valstybės biudžeto projektą pakomentavo buvęs finansų ministras, socialdemokratas Rimantas Šadžius. Biudžeto pavadinimas „Saugi valstybė – saugus žmogus“. Ar rašytumėte tokį patį pavadinimą? R. Šadžius: Aš nesu šalininkas pavadinimų klijavimų prie biudžetų, bet viena yra aišku – tai nėra laimingų laikų biudžetas.

Vyriausybei numatant 3,8 proc. valstybės biudžeto deficitą, Dundulis dėmesį kreipią į per daug kainuojantį viešojo sektoriaus administracinį aparatą, pabrėžia verslo į biudžetą sunešamų pinigų svarbą. Laidoje nuomonę apie valstybės biudžetą išsakė prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis. Jei būtų galimybė pasamdyti Finansų ministrą ir premjerą vadovauti jūsų prekybos tinklui, ar samdytumėte? Ar būtų rami širdis? D. Dundulis: Gal diplomatiškiau atsakysiu.

Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybei sukako 100 darbo dienų. Politikos ekspertai abejoja, ar per šį laikotarpį premjerui pavyko nuveikti ką nors reikšmingo. Jų teigimu, nors Vyriausybė daug dėmesio skiria migracijai ir demografijai, gyventojams aktualūs klausimai, tokie kaip augančios kainos ir pragyvenimo išlaidos, lieka nuošalyje.

Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų, šeštadienį rengiama protesto akcija, kurios metu Lietuvos žaliųjų partija valdžios atstovus ragins atkreipti dėmesį į būtinybę mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, valdyti klimato grėsmes. Kaip pranešė Lietuvos žaliųjų partija, prie Vyriausybės rūmų 12 val.

Finansų ministras Taurimas Valys, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė per pirmąsias 100 Vyriausybės darbo dienų sulaukė daugiausiai kritikos, rodo žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ analizė.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino 2026–2040 metų Lietuvos skaitmeninės plėtros strategiją, kuria siekiama stiprinti skaitmeninius įgūdžius verslo, viešojo sektoriaus ir skaitmeninės infrastruktūros srityse.  „Nustatome aiškią ilgalaikę kryptį, kuri leis koordinuotai stiprinti Lietuvos skaitmeninius pajėgumus, skatinti inovacijas, didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir sudaryti geresnes sąlygas verslui augti“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei skaičiuojant šimtą darbo dienų, politikoje ir visuomenėje verda aštrios diskusijos dėl ministrų kabineto veiklos rezultatų. Viena pusė akcentuoja valdančiųjų pastangas siekti visuomenės sutelktumo, stiprinti krašto apsaugą bei valdyti biudžeto iššūkius, o kiti kritikuoja ambicingų pažadų įgyvendinimo greitį ir aiškios ekonominės bei užsienio politikos vizijos trūkumą.

Vyriausybė pritaria šalies vadovo iniciatyvai leisti valstybei mokėti palūkanas už gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, o šiuos pinigus per nacionalinį plėtros banką ILTE įlieti į ekonomiką, tačiau siūlo atsisakyti projekte numatytų fiksuotų palūkanų normos ribų. Tokiai Finansų ministerijos išvadai pritarta trečiadienio ministrų kabineto posėdyje. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo naują galimybę valstybei skolintis iš gyventojų, teigia, kad tai paskatintų ekonomikos augimą.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui daug elektros vartojančioms įmonėms leisti už ją mokėti mažiau, o skolą grąžinti vėliau, kai Lietuva visa elektra apsirūpins pati. Tačiau projektą siūloma tobulinti – tokia Vyriausybės išvada dėl Energetikos įstatymo pataisų bus teikiama Seimui.

Vyriausybė prezidentui Gitanui Nausėdai siūlo diplomatę Lianą Vazbienę skirti ambasadore Ganai, Kenijai ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominei bendrijai (ECOWAS). Tam trečiadienį posėdžio metu pritarė Ministrų kabinetas, L. Vazbienė darbą pradėtų lapkričio 16 dieną.

Vyriausybė palaiko įstatymo pataisas, kuriomis keičiama orlaivių, laivų, geležinkelių avarijų saugos tyrimų tvarka. Teisingumo ministerijos parengtoms Saugos tyrimų įstatymo pataisoms šią savaitę pritarė Ministrų kabinetas, jas dar turės palaiminti Seimas.

Iš šalies institucijų gyventojai labiausiai pasitiki Lietuvos policija, o mažiausiai – Seimu, rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Rugsėjo 23 – spalio 5 dienomis vykusios apklausos metu gyventojų teirautasi, ar jie pasitiki, ar nepasitiki kiekvienu iš 10 nurodytų Lietuvos institutų. Labiausiai pasitiki policija Daugiausiai respondentų teigė labiausiai pasitikintys policija (74 proc. pasitiki ir 22 proc.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Vyriausybės patvirtintame 2027 metų valstybės biudžeto projekte siekiama suderinti augančius gynybos finansavimo poreikius ir įsipareigojimus gyventojams. Pasak jo, nors šalies saugumui numatytos rekordinės lėšos, svarbu nepamiršti ir senjorų, viešojo sektoriaus darbuotojų bei kitų visuomenės grupių poreikių.

Vyriausybei pasiūlius keliams ir tiltams kitąmet skirti 66 mln. eurų mažesnį finansavimą nei šiemet, savivalda ir rinkos dalyviai tai vadina šokiruojančia žinia bei ragina atstatyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą, sumažintą pernai, kai pradėjo veikti Valstybinis kelių fondas. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis sako, kad išlaidas keliams norima mažinti tuo metu, kai itin pabrango kelių tiesimui naudojamos medžiagos.

Kitų metų valstybės biudžeto projektas jau patvirtintas Vyriausybės. Jame numatyta daugiau pinigų pensijoms, atlyginimams ir šeimoms, tačiau augs ir valstybės išlaidos. Vyriausybė planuoja gynybai skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, o valdžios sektoriaus deficitas turėtų viršyti Europos Sąjungoje nustatytą ribą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė strateginių projektų portfelio komisijos pokyčiams – jos veikla bus sutelkta į svarbiausius valstybės projektus, tarp jų – į europinę „Rail Baltica“ geležinkelio jungtį ir Klaipėdos uosto plėtrą. Komisiją sudarys ministras pirmininkas, Vyriausybės kancleris ir šeši ministrai. Kaip numatyta Vyriausybės nutarime, komisijoje dirbs aplinkos, energetikos, finansų, socialinės apsaugos ir darbo, susisiekimo bei vidaus reikalų ministrai.

 Lietuva į nacionalinį asmenų, kuriems taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašą įtraukė du Rusijos oligarchams – Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną.  Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vyriausybė.  Tai numatantį siūlymą Užsienio reikalų ministerija (URM) teikė atsižvelgdama į rugsėjį priimtą kompromisinį Europos Sąjungos (ES) susitarimą pratęsti sankcijas Rusijai, pagal kurį oligarchai A. Usmanovas ir M. Fridmanas išbraukti iš sankcijų sąrašo.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar įtraukti į nacionalinį asmenų, kuriems taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašą Rusijos oligarchus Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną. Lietuva rugsėjo pabaigoje pradėjo taikyti nacionalines sankcijas šiems oligarchams, jie įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Tokį sprendimą Vilnius priėmė Europos Sąjungai išbraukus juos iš „juodųjų sąrašų“. Lietuva jų išbraukimui nepritarė ir susilaikė balsavime dėl šio sprendimo.

Vyriausybė šią savaitę pritarė ir toliau leisti Lietuvos studentų sąjungai (LSS) naudotis patalpomis Vilniuje, A. Vivulskio gatvėje esančiame bendrabutyje. LSS šiose patalpose veikia nuo 2016 metų. Ankstesnė panaudos sutartis baigia galioti šių metų lapkritį.  Dirba apie 13 Lietuvos studentų sąjungos darbuotojų Patalpos priklauso valstybei, o jas pagal patikėjimo sutartį valdo Vytauto Didžiojo universitetas. Universiteto taryba tolesniam patalpų perdavimui LSS pritarė.

Vyriausybei kitų metų valstybės biudžete gynybai numačius skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – apie 4,8 mlrd. eurų, opozicijos atstovai kelia klausimą, ar tokio finansavimo pakaks suplanuotiems kariuomenės pajėgumams išvystyti. Tuo metu valdantieji pabrėžia, kad vertinant gynybos poreikius svarbu atsižvelgti ne tik į skiriamų lėšų dydį, bet ir į konkrečius valstybės įsipareigojimus bei jų įgyvendinimą.

Ketvirtadienį valdančiųjų partijų atstovai rinkosi į koalicinės tarybos posėdį kalbėtis apie priemones dėl degalų kainų suvaldymo. Premjero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, daugiausia dėmesio bus skiriama viešojo transporto priemonėms ir degalų atvaizdavimui. Šiek tiek daugiau nei tris valandas trukęs koalicinės tarybos posėdis baigėsi. Kaip nutarta, akcizas dyzelinui kol kas mažinamas nebus, žurnalistams patvirtino premjeras.

Vyriausybė kitų metų biudžete gynybos finansavimui numato skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – iš viso 4,8 mlrd. eurų, finansuoti dalį demografijos iššūkiams skirto Šeimos paketo priemonių – tam numatyta 150 mln. eurų. Lyginant su šių metų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetu, kitąmet finansavimas turėtų išaugti 36 mln. eurų.

Vyriausybės pristatytas Šeimos paketas žada daugiau paramos šeimoms, tačiau ekspertai dalį siūlomų priemonių vertina skeptiškai. Abejonių kelia ir tai, ar milijoninės išlaidos iš tiesų reikš apčiuopiamą naudą šeimoms. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus ir Lietuvos socialinių mokslų centro, Vytauto Didžiojo universiteto, SHARE Berlin instituto tyrėjas Vytenis Deimantas.

Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų, todėl šeimoms žadama vis daugiau pagalbos. Dabar šeimoms numatytas beveik 770 mln. eurų vertės priemonių paketas. Atrodytų, kuo daugiau pinigų skiriama šeimoms, tuo lengviau turėtų būti spręsti ir gimstamumo problemą. Tačiau kitų šalių patirtis rodo ne visai tai.

Vyriausybė siūlo naują Šeimos paketą, kuriuo tikimasi finansiškai sustiprinti šeimas ir paskatinti gimstamumą. Ekspertai abejoja, ar vien didesnės išmokos gali pakeisti žmonių sprendimą susilaukti vaikų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus ir Lietuvos socialinių mokslų centro, Vytauto Didžiojo universiteto, SHARE Berlin instituto tyrėjas Vytenis Deimantas.

Migracija dažnai minima kaip vienas iš būdų pristabdyti Lietuvos gyventojų mažėjimą, tačiau ekspertai sako, kad vien atvykstantys užsieniečiai demografinės problemos neišspręs. Kol kas migracija labiau padeda užpildyti darbo rinkos spragas, o ne didina gimstamumą.

Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pavedė atnaujinti Vyriausybės nutarimu sudarytos Migracijos komisijos veiklą bei jos personalinę sudėtį. Komisijai keliamas uždavinys išanalizuoti migracijos procesų pokyčius ir pateikti siūlymus, kaip efektyviau įgyvendinti nustatytas migracijos politikos kryptis. „Pastarųjų metų migracijos statistika rodo, kad tikslinga atlikti nuodugnesnę migracijos politikos krypčių įgyvendinimo analizę ir svarstyti reikalingus sisteminius pokyčius.

Gerinant dirbančiųjų per skaitmenines darbo platformas darbo sąlygas Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtoms Darbo kodekso ir kitų įstatymų pataisoms. Jomis į Lietuvos teisę bus perkeltos ES Platformų direktyvos nuostatos, garantuojančios daugiau skaidrumo, kontrolės ir apsaugos nuo automatinių stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemų priimamų sprendimų, pranešė ministerija.

Vyriausybė nepritaria „aušriečių“ siūlymui nuo 2027 metų leisti smulkių žemės ūkio produkcijos, maisto gamintojų veiklą ne tokios paskirties statinyje ar patalpose.  Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos parengtai išvadai – nepritarti „aušriečių“ Remigijaus Žemaitaičio, Roberto Puchovičiaus, Tomo Domarko bei dar kelių parlamentarų iniciatyvai. Vyriausybės išvada bus teikiama Seimui.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui didinti apie 18 proc. valstybės rinkliavų – brangs 376 iš 2,06 tūkst. paslaugų.  „Vyriausybė, atsižvelgdama į faktišką paslaugų teikimo išlaidų padidėjimą ar sumažėjimą (...), perskaičiuoja ir patikslina valstybės rinkliavos dydžius“, – rašoma ministerijos parengtoje pažymoje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui iki 2037 metų pabaigos pratęsti šalies laivybos bendrovėms taikomą vadinamąją tonažo mokesčio schemą – pelno mokesčio lengvatą. Vyriausybė pritarė tai numatančiam Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektui, jam dar turės pritarti Seimas.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė siūlymui išplėsti Nevėžio valstybinio kraštovaizdžio draustinio ribas. Anot Aplinkos ministerijos, draustinio ribos didinamos siekiant užtikrinti „Natura 2000“ teritorijų ir kitų gamtos vertybių apsaugą, taip pat geriau apsaugoti vientisą Nevėžio upės slėnio kraštovaizdį. Draustinio teritorijoje atsidurs papildomi 353 žemės sklypai 1988 metais įsteigto draustinio plotas padidės 621,45 hektaro iki beveik 1747 hektarų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui riboti agresiją prieš Ukrainą remiančių Rusijos ir Baltarusijos veikėjų veiklą Lietuvoje. Siūlomiems Nacionalinių sankcijų įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Ministrų kabinetas pritarė siūlymui naudoti valstybės rezervo žemės ūkio ir maisto produktų atsargas nacionalinėse mobilizacijos sistemos patikrinimo pratybose „Vyčio skliautas 2026“. Kaip nurodyta Vyriausybės nutarimo projekte, šias atsargas planuojama perimti iki spalio 1 d.  Žemės ūkio ir maisto produktų atsargas, kurios nebus panaudotos pratybų metu, planuojama sugrąžinti į valstybės rezervą iki spalio 7 d. Tuo metu panaudotas – atkurti iki kitų metų kovo 1 d.  Kaip ...

Prezidentūra teigiamai vertina Vyriausybės parengtą Šeimos paketą, tačiau siūlo jį papildyti prezidento Gitano Nausėdos anksčiau siūlyta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata šeimoms, susilaukusioms antro ir paskesnių vaikų. Prezidento vyriausiojo patarėjo Vaido Augustinavičiaus teigimu, maždaug 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančios Šeimos paketo priemonės yra reikšmingos ir turėtų padėti šeimoms jaustis finansiškai saugiau.

Vyriausybė pritaria Seimo nario konservatoriaus Lauryno Kasčiūno iniciatyvai tobulinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų aprūpinimo būstu tvarką, tačiau siūlo parlamentui jos nesvarstyti, nes kitais metais siūlys savo sprendimus.  Kaip pažymima praėjusį trečiadienį jos priimtame nutarime, 2027 metų Seimo pavasario sesijoje Vyriausybė ketina pateikti parlamentui Vidaus tarnybos statuto pataisas, kuriomis siūlys sistemiškai tobulinti pareigūnų aprūpinimo būstu reguliavimą.

Vyriausybė nepritaria siūlymui įpareigoti „Regitrą“ likus penkioms darbo dienoms iki techninės apžiūros galiojimo pabaigos apie tai informuoti transporto priemonių valdytojus SMS žinute arba elektroniniu paštu. Tai šią savaitę Ministrų kabinetas nusprendė posėdžio metu.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad komerciniai bankai turi tinkamai pasirengti atsiskaitymams šalyje galimos mobilizacijos atveju, pirmiausia žmonėms perkant vaistus ir degalus, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. „Atsižvelgiant į galimus iššūkius turime pasirengti atsiskaitymams šalyje mobilizacijos režimo metu.

Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas sako, kad penktadienį prasidedančios didžiausios nacionalinės mobilizacinės pratybos „Vyčio skliautas“ neturėtų sutrikdyti įprastos gyventojų kasdienybės.  „Šiai dienai mes nematome grėsmių pasikeitimų lygio, nematome, kad reikėtų kažkur žmonėms pasidaryti didesnes išvadas negu įprastai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė tvarkai, pagal kurią prekybos žmonėmis aukomis tapusiems užsieniečiams 30 kalendorinių dienų atsigavimo ir apsisprendimo laikotarpis bus suteikiamas be jų prašymo. Per šį laikotarpį nukentėjusysis galės apsispręsti, ar bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ir teismu. Vidaus reikalų ministerijos siūlymu, atsisakoma iki šiol galiojusio reikalavimo pačiam nukentėjusiajam raštu prašyti suteikti tokį laikotarpį.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tobulinti biomedicininių tyrimų metu patirtos pacientų žalos atlyginimo tvarką, įteisinti žalos be kaltės modelį tyrimuose bei mažinti administracinę naštą. Pakeitimais siekiama supaprastinti biomedicininių tyrimų reguliavimą, sumažinti administracinę ir finansinę naštą tyrėjams, sustiprinti tiriamųjų apsaugą bei sudaryti palankesnes sąlygas klinikinių tyrimų plėtrai Lietuvoje.

Vyriausybė pritarė siūlymui nuo 2027 metų didinti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūros įmokas bei nustatyti minimalius jų dydžius. Pagal Finansų ministerijos projektą, maksimalus priežiūros įmokos dydis būtų didinamas nuo 0,65 iki 1 proc.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Europos Sąjungos (ES) lengvatinės gynybos paskolos SAFE lėšų administravimo Lietuvoje tvarką.  Pagal ją už šalies gynybos investicijų plano įgyvendinimą bus atsakinga Krašto apsaugos ministerija (KAM), o Finansų ministerija Europos Komisijai (EK) teiks mokėjimo prašymus. Kaip jau skelbta, Lietuvai pagal SAFE priemonę suteikta galimybė gynybos reikmėms pasiskolinti iki 6,375 mlrd. eurų.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako šiuo metu negalvojantis apie galimą kandidatavimą 2029 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Vis tik, Vyriausybės vadovas tikino tokio varianto neatmetantis.  „Mano koncentracija ir darbas dabar dvejus metus yra Vyriausybės vadovo vaidmenyje. Norėčiau, kad tas laikotarpis sustiprintų valstybę. O kas bus po dvejų metų, kai jau baigsis mandatas – tada ir pagalvosiu“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje sakė M. Sinkevičius.

Su premjeru susitikę šalies finansinių technologijų (fintech) sektoriaus atstovai ragina valdančiuosius imtis drąsesnių su sektoriaus inovacijomis susijusių sprendimų ir mažinti verslo plėtrą stabdančios perteklinės biurokratijos apimtis. Lietuvos Fintech asociacijos (LFA) valdybos pirmininkas Marius Galdikas teigė, kad šios rinkos augimas lėtėja, todėl Lietuvai būtina imtis ryžtingesnių sprendimų.