Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus politikos analizės instituto politologas Matas Baltrukevičius ir Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius.
Kaip galima įvertinti M. Sinkevičiaus Vyriausybę?
Jau pradedame skaičiuoti pirmąsias 100 M. Sinkevičiaus Vyriausybės darbo dienų. Kaip būtų galima apibendrinti šį laikotarpį? Kuo jis pasižymėjo?
M. Baltrukevičius: Vėlgi turbūt mūsų vertinimas priklausys nuo to, kokį pasirinksime atskaitos tašką. Jeigu, pavyzdžiui, žiūrėsime į tris socialdemokratų vyriausybes, kurios šioje kadencijoje jau dirbo, galima bent jau pasidžiaugti, kad Vyriausybės formavimo procese šį kartą kalbėjome ne apie tokias asmenybes kaip Aleksandras Brokas ar Valentinas Gavrilovas.
Bent jau pats procesas buvo sklandesnis. Buvo klausimų dėl užsienio reikalų viceministrės Plepytės pakeitimo socialdemokratams artimesne viceministre, bet bent jau iš šios pusės matėme daugiau sklandumo, nes tiek prie Palucko, tiek prie Ruginienės abejotinų pasirinkimų buvo daugiau.
Realiai sakyčiau, kad per 100 dienų iš to, ką matėme, jau būtų galima spręsti, kokios yra pagrindinės Mindaugo Sinkevičiaus ambicijos, ką jis laiko pagrindiniais uždaviniais. Turbūt yra dvi aiškios kryptys – migracija ir demografija.
Kalbant apie demografiją, demokratai dar eidami į koaliciją kėlė klausimą, kad reikia daryti daugiau, spręsti problemas. Visi suprantame, kad vaikų valstybė nenusipirks, bet kai matai tokią statistiką, kokia ji buvo pernai, automatiškai auga politinis spaudimas.
Kurį laiką iš tikrųjų atrodė, kad bus įmanoma pasiekti platų politinį susitarimą, nes pirmiau netgi iš Tėvynės sąjungos matėme pasiūlymų. Tuo metu kalbėta, kad socialdemokratai situaciją mato gana panašiai.
Bet kai galiausiai buvo parengtas visas su demografija susijusių pasiūlymų paketas, tikrai kyla daug klausimų dėl tikslingumo, dėl to, ar priemonės tinkamai nukreiptos, ar jos turės bent kokį nors poveikį, ar kai kuriais atvejais apskritai turi tiesioginį ryšį su demografija.
Migracija, nors tai yra klausimas, kuriuo Mindaugas Sinkevičius, Nausėda ar Kasčiūnas iš tikrųjų gana panašiai komunikuoja, aišku, galbūt skirtingai sudėlioja akcentus, bet bendra linija aiškiai yra griežtinimo.
Jeigu žiūrėtume į tai, ar visuomenė apskritai mato migraciją Lietuvoje kaip grėsmę, aš kaip tik žiūrėjau tyrimus, atliktus per paskutinius kalendorinius metus. Buvo vienas tyrimas, kuriame žmonių tiesiog klausė, kokios yra pagrindinės problemos Lietuvoje. Buvo galima įvardyti tris. Migracija buvo paminėta, bet retai, berods, apie 8 procentus.
Bet čia yra tas klausimas, kuriuo, jeigu politikai kalba, kad tai yra grėsmė, kad tai pavojinga, kad kažką reikia daryti, turbūt visuomenę įtikinti nėra taip jau sudėtinga. Iš to, ką matėme per 100 dienų, man panašu, kad tai yra dvi kryptys, kurios Sinkevičiui asmeniškai rūpi ir kurias jis mato kaip vienus svarbiausių darbų.
Aišku, gynybos klausimai vien dėl geopolitinės situacijos, kad ir kas dabar būtų Lietuvos valdžioje, tikrai sulauktų daug dėmesio. Realiai Taurimas Valys iš ministrų akivaizdžiai yra didžiausia problema. Gal net kažkiek netikėta situacija dėl Roberto Kauno, nes kurį laiką atrodė, kad jis yra tarsi be konkurencijos kylanti socialdemokratų žvaigždė, kad patys socialdemokratai jį besąlygiškai remia.
Bet užteko vieno vakarėlio ir dabar matome, kad vis daugiau kalbama apie nesugebėjimą įsisavinti augančių gynybos asignavimų. Natūralu, kad dronų incidentai irgi visada kelia klausimų. Taip, Lietuvoje dar neturėjome tokio masto įvykių, kokie potencialiai galėjo nutikti.
Neturėjome tokių istorijų kaip Latvijoje, kai iš esmės dronas susprogdino Vyriausybę. Būtent ten vienas incidentas, aišku, užaštrino ir iki tol egzistavusius nesutarimus. Bet matant, kas dabar vyksta, nesakyčiau, kad Robertas Kaunas yra absoliučiai saugus.
Ar premjerui pavyko susitvarkyti su skandalais?
Kalbant apie šios Vyriausybės skandalus, M. Sinkevičiui jų taip pat nepavyko išvengti. Buvo Raudondvario dvaro istorija, kilo klausimų dėl jo disertacijos. Kaip vertinate tai, kaip premjerui pavyko tvarkytis su šiomis istorijomis?
V. Valentinavičius: Šie skandalai nėra tokio aukšto lygio kaip Palucko skandalai, bet manau, kad ir Raudondvaris, ir disertacija jau yra beveik pamiršti dalykai. Dabar visi laukia biudžeto. Per pirmąsias 100 dienų įvyko šioks toks publikos nuraminimas. Pagrindinis šios Vyriausybės ir šio premjero pranešimas – „Aš ne Ruginienė“.
Ruginienė mus linksmino reguliariais nusišnekėjimais įvairiais klausimais, labai drąsiais pareiškimais, įskaitant pretenzijas užsienio politikai ir panašius dalykus. Manau, daugiausia laiko Mindaugas Sinkevičius praleido parodydamas publikai, kad „aš ne Ruginienė, aš santūrus, aš rezervuotas, aš nekalbu nesąmonių“.
Manau, ši žinutė buvo perduota ir publika pastebėjo, kad premjeras atrodo solidžiau. Bet kai klausiame, kas toliau, po to, kai įrodyta, kad nesąmonių nebekalba, norisi išgirsti kažkokių sąmonių, programinių pareiškimų, programinių idėjų. Šiame fronte, kalbant apie programinius klausimus, kurie tikrai rūpėtų žmonėms, aš nematau jokios programos, kurios autoriumi būtų galima laikyti Mindaugą Sinkevičių.
Kolega pastebėjo du klausimus – migraciją ir demografiją. Aš manau, kad juos galima laikyti prezidentine programa. Tuo labiau kad abu klausimai buvo paminėti jo metiniame pranešime pavasarį, dar iki Mindaugui Sinkevičiui tampant premjeru.
Dabar, svarstant biudžetą, pagrindinis finansų ministro advokatas yra Prezidentūra. Prezidentūra sako, kad deficitas šiuo metu yra pateisinamas. Ir jau visiškai ciniškai priduria, kad prie taupymo galėsime grįžti 2029 metais, suprask, kada konservatoriai grįš valdžion.
Tai kur čia yra Mindaugo Sinkevičiaus idėjos? Aš jų nematau. Čia yra tiesiog diktantas, diktuojamas iš Prezidentūros, per daug to neslepiant. Ir vėlgi turbūt nesutikčiau, kad dabar Vyriausybėje nematome Broko ir Adomavičiaus lygio žmonių. Bijau, kad matome, ir tai yra finansų ministras.
Kai biudžetas yra savaičių klausimas, o finansų ministro poziciją užima toks žmogus, manau, tai yra gerokai blogiau negu Brokas ir Adomavičius. Tuo labiau kad labai akivaizdžiai jis yra palaikomas prezidento. Pačią doktriną gyventi į skolą pasirašo Gitanas Nausėda.
O kokia Mindaugo Sinkevičiaus nuomonė visais šiais klausimais, mes paprasčiausiai nežinome. Nes aš įsivaizduoju, kas dabar žmonėms rūpi – kuro kainos, pragyvenimo kaštai. Šių klausimų šios Vyriausybės darbotvarkėje nėra.
Jūs pats paminėjote, kad migracija yra labai žemai žmonių prioritetuose. Taip, iš prezidento paskatinimo politikai bando faktiškai išprovokuoti nepasitenkinimą, dirbtinai kurstyti neapykantą migrantams, bet tai yra akivaizdžiai rinkiminės temos.
Nei dėl demografijos, nei dėl migrantų apčiuopiamų sprendimų, kurie pastūmėtų šalį į priekį, iki savivaldos rinkimų mes tikrai nematysime. Greičiausiai ir iki Seimo rinkimų nematysime. Tai yra grynai rinkiminės temos, ir jų autorius, esu giliai įsitikinęs, yra ne Vyriausybės pastate, bet Daukanto aikštėje.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
