Apie tai laidoje diskutavo Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
Ar Bilotaitė partijos praradimas?
Kiek jus nustebino ši žinia ir kiek tai yra praradimas partijai? Vis dėlto Agnė Bilotaitė – įtakinga partijos narė, buvusi ministrė.
R. Urbonaitė: Negaliu pasakyti, kad tai yra labai didelis praradimas partijai, nes, taip, ji buvo ministrė, bet tikrai nebuvo pirmo trejetuko ar net penketuko politikė. Taip, ilgametė patirtis, bet nepasakyčiau, kad čia bus kažkoks didžiulis nuostolis.
Galime galvoti, pavyzdžiui, jeigu kituose Seimo rinkimuose Ingrida Šimonytė pasakytų, kad nedalyvauja, arba dabar padėtų mandatą, tai turbūt šiandien kalbėtume visai kitaip. Čia suktųsi tokia pasiutpolkė ir tarp žurnalistų, ir viešojoje erdvėje, visose platformose.
Sakyčiau, kad partija gali priimti tokį sprendimą ir čia nebus labai didelių nuostolių. Bet priežastys man iki galo liko neaiškios, jos yra pakankamai abstrakčios. Tai būtų galima suprasti tokiu atveju, jeigu yra rimtų sveikatos problemų ir galbūt nenorima jų viešinti, nes apie sveikatą yra užsiminta. Bet aš negaliu spekuliuoti, ar tai yra tik tai.
Nes jeigu vis dėlto tai yra labiau toks „tiesiog man nebesinori“, tada jau yra kitas klausimas. Bet kol kas negaliu daryti kategoriškų išvadų vien dėl to, kad pasisakymai apie pasitraukimo priežastis yra pakankamai abstraktūs. Tai palikime ateičiai. Matyt, gal dar kažkokios detalės išlįs ir bus aiškesnės priežastys, kodėl taip buvo pasielgta.
Matai, ar jūs nustebote? Ar sutiktumėte su Rima, kad tai galbūt nėra toks didelis praradimas partijai?
M. Baltrukevičius: Nustebau, be abejo. Ilgametė Seimo narė, 18 metų. Kažkada, jeigu dabar nesupainiosiu, buvo jauniausia Seimo narė, kai pirmą kartą buvo išrinkta. Tai tikrai ilgas kelias politikoje. Turėjo galimybę vadovauti Vidaus reikalų ministerijai. Vėlgi, sritis sudėtinga ir retas politikas iš vidaus reikalų ministro posto išeina politiškai stipresnis, negu ateina.
Čia gal Saulius Skvernelis buvo tokia išimtis, bet nelengva sritis. Buvo įvairių nuomonių apie jos darbą ministerijoje, buvo ir problemų, kurios kartais iš šono atrodydavo kaip jos vadovavimo stiliaus problemos. Bet matome, kad dabar kiti ministrai sprendžia lygiai tuos pačius klausimus.
Populiarumo prasme tai nebuvo kažkoks Tėvynės sąjungos garvežys. Taip, turėdavo gana aukštas pozicijas sąraše. Kaip Seimo narė buvo ne pati aktyviausia, bet nebuvo ir pati pasyviausia. Būdavo gana matoma, turėjo sritis, kurioms skirdavo daugiau dėmesio.
Realiai kiekvienai partijai turbūt tokius aktyvesnius politikus, nesvarbu, kiek jų buvimas koreliuoja su populiarumu, norisi išsaugoti. Turbūt sąmokslo teorijų ieškotojai dabar lauks, ar nepaaiškės, kad čia slepiami kažkokie skandalai ar dar kas nors, nes norėtų pradėti spekuliuoti. Greičiausiai tai, ką mes išgirdome, kad yra sveikatos ir šeimos priežastys, yra tiesa.
Ar į Seimą grįš K. Masiulis?
Už brūkšnio buvo likęs Kęstutis Masiulis. Apie tai kalbu, nes pagal sąrašą buvo išrinkta Agnė Bilotaitė, o Kęstutis Masiulis, panašu, nori grįžti į Seimą. Jis irgi buvo ilgametis Seimo narys nuo 2008 iki 2024 metų. Čia turbūt jau nenustebino šis dalykas?
R. Urbonaitė: Pasakysiu labai lakoniškai. Tiesiog Seime bus šiek tiek linksmiau. Tik tiek, nes mes patys suprantame, pažįstame ilgametį politiką. Tai įtariu, kad mano Seimo posėdžių stebėjimas įgaus daugiau įvairių atspalvių ir įdomesnių momentų.
Kaip paaiškinti Seimo balsavimo rezultatus dėl Matjošaitytės?
Laura Matjošaitytė prieš paskutinius Seimo rinkimus konsultavo partiją „Nemuno aušra“ ir padėjo rengti atsakymą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Tai bandyta nuslėpti, prašyta trinti metaduomenis. Seime vyko balsavimas dėl nepasitikėjimo ja, kaip Vyriausiosios rinkimų komisijos nare, tačiau balsavimas žlugo. Kaip būtų galima tai paaiškinti?
M. Baltrukevičius: Slaptas balsavimas visada yra labai įdomus žaidimas, nes viena yra tai, ką partijų ar frakcijų lyderiai sako į kameras, o visai kas kita, kaip kiekvienas Seimo narys, gavęs galimybę balsuoti slaptai, mato situaciją. Jeigu žiūrėtume į retoriką, tai matėme ir socialdemokratų gretose.
Tas pats Seimo pirmininkas sakė, kad Matjošaitytė tiesiog turėtų pati pasitraukti ir neapsunkinti nei Seimo, nei kitų tarnybų. Ir, pavyzdžiui, jeigu kalbėtume apie Valstiečių ir Lenkų rinkimų akcijos frakciją, tai teisingumo ministrė pati kalbėjo, kad jai ta situacija nepatinka.
Realiai jau iš karto, kai tik Seimas pradėjo judėti link šio klausimo svarstymo, matėsi, kad valdančiųjų gretose yra tokio rezervuotumo. Galime prisiminti, kad ir gana sudėtingu būdu šis klausimas galiausiai pateko į Seimo darbotvarkę. Tas pats Juozas Olekas prieš balsavimą ryte kalbėjo, kad taip, čia opozicija norėjo, turėjo teisę, bet geriau reikėjo palaukti tarnybų įvertinimo.
Iš karto jautėsi, kad valdantiesiems tai mažų mažiausiai nėra prioritetas, bet dar realiau, kad tiesiog apskritai nėra intereso šio klausimo judinti. Matyt, jiems visai palanku, kad ji ir toliau liktų Vyriausiosios rinkimų komisijos nare. Visgi manau, kad tai turbūt yra labiau daugtaškis. Tarnybos toliau dirbs savo darbą.
Jeigu jų išvados bus nepalankios, gali pasikeisti ir socialdemokratų skaičiavimai. Gali būti nuspręsta, kad, kaip bebūtų, tokie dalykai nedaro garbės. Kas nors dar primins, kad čia mes išsukinėjame. Tai dar daug dalykų gali nutikti. Bet kol kas, trumpuoju laikotarpiu, buvo pasižiūrėta taip, kad čia opozicijos iniciatyva, tegu opozicija ir rodo savo raumenis, kurių, akivaizdu, neužteks.
Ar opozicija paskubėjo?
„Už“ balsavo 45 Seimo nariai, „prieš“ – 61, septyni biuleteniai buvo sugadinti. Reikėjo 71 balso „už“. Kaip jūs sakytumėte, gal tikrai opozicija paskubėjo? Gal reikėjo sulaukti visų tarnybų vertinimo apie šią istoriją? Ar tikite, kad prie šio klausimo dar bus grįžta ir tai tėra daugtaškis šioje istorijoje?
R. Urbonaitė: Kiekviena institucija daro savo darbą, tai, kas jai yra pavesta pagal teisinį reguliavimą ir kokios kompetencijos jai yra priskirtos. Seimo reikalas buvo įvertinti iš esmės pasitikėjimo klausimą ir kartu atsakyti visuomenei, ar tai vis dar yra ta VRK narė, kuria mes galime pasitikėti, atsižvelgiant į tuos faktus, kuriuos jau žinome.
O faktus jūs įvardijote. Mes matėme rengtus dokumentus, nematėme šiaip kažkokių konsultacijų, kai du sakinius parašai „Messenger“: „Ką tu apie tai galvoji?“ Mes matėme prašymą naikinti metaduomenis. Man atrodo, čia jau yra truputėlį kita konsultavimo kategorija.
Seimo nariai šiuo atveju nusprendė, kad tokia VRK nare mes tikrai galime pasitikėti, nepaisant to, kad ji visa tai slėpė, nenusišalino spręsdama ir kitus klausimus, susijusius su „Nemuno aušra“. Mes suprantame, kad pinigų nebuvo, nors paslaugos buvo.
Tai Seimas iš tikrųjų atsakė, ką galvoja apie šį klausimą. Ir čia jau mūsų visų teisė patiems įsivertinti, kaip atrodo Seimas, kuris tokią situaciją, susijusią su pasitikėjimu, vertina. Seimas turėjo įvertinti ir tai, ar VRK narė, kuri priima valstybės lygmeniu svarbius sprendimus, iš tikrųjų turėtų būti atskaitinga visuomenei, ar ne. Kam ji atskaitinga?
Šiandien aš nežinau, kam yra atskaitinga Laura Matjošaitytė, nes ji nekalba. Beje, jai už technologijas yra dešimt balų. Ji labai protingai padarė, kad neatėjo į Seimą. Moralę palikime šone. Jai tai labai išėjo į naudą.
Bet Seimas pasakė savo žodį ir, man atrodo, puikiai parodė, kaip vertina visuomenės interesą, atskaitomybės klausimą, kuo galime pasitikėti, o kuo negalime ir kokie dalykai tą pasitikėjimą gali sužlugdyti arba nesužlugdyti. Štai į ką mums atsakė Seimas savo tuo vakarykščiu balsavimu.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
