swedbank

Renginių organizatorė Erika Purauskytė nori visus įspėti apie vėl siautėjančius sukčius, kurių melagystėmis nepatikėjo visai atsitiktinai. Vakar Viktorijos Jakučinskaitės mados namų „Tiulio fėja“ naujos kolekcijos pristatyme besilankiusi moteris šnekučiavosi su aktoriaus Tado Rimgailos žmona, desertų karaliene vadinama Liucina Rimgaile. Būtent ji E. Purauskytei pasakojo, kad jai skambino sukčiai, prisistatė dirbantys „Swedbank“. Tik tai padėjo Erikai netapti nusikaltėlių auka.

Nuo gruodžio 1 d. „Swedbank“ privatūs klientai galės užsisakyti ir pradėti naudotis paslaugų planais. Už vieną fiksuotą mėnesio mokestį bankas teiks neribotus elektroninius mokėjimus eurais, naujos kartos bekontaktę kortelę, visų sąskaitų aptarnavimą bei mokėjimų eurais įskaitymus. Skatinant elektroninius mokėjimus, grynų pinigų operacijos banke kainuos brangiau.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius uždirbo 74 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai grynasis pelnas siekė 59 mln. eurų. Didesniu pelnu džiaugėsi ir Šiaulių bankas. „Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius fiksavome kertinės banko veiklos srities ‒ skolinimo ‒ augimą. „Swedbank“ paskolų portfelio augimui didžiausios įtakos turėjo keli faktoriai.

„Swedbank“ Lietuvoje pristatė naują atsiskaitymų technologiją – bekontaktes mokėjimų korteles. Jau nuo kitos savaitės tokias korteles galės užsisakyti jaunimo programos banko klientai, o spalį bus pradėtos leisti ir kitų tipų bekontaktės debeto ir kredito kortelės. Naujovė leis banko klientams greičiau atsiskaityti už nedidelius pirkinius, o prekybininkams palengvins jų aptarnavimą. Kiti šalies bankai tokias korteles ketina pasiūlyti artimiausioje ateityje.

Rusijos energetikos milžinės „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas pareiškė, kad bendrovė svarsto parduoti savo gamyklas Italijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Nyderlanduose, praneša rbc.ru. Maža to, šiandien buvo paskelbta, kad bendrovė traukiasi iš Saudo Arabijos, o Rumunijoje jos darbuotojams yra iškelta byla dėl pinigų plovimo. Svarsto trauktis iš Europos „Lukoil“ svarsto galimybę parduoti savo verslą Europoje, leidiniui patvirtino V. Alekperovas.

„Swedbank“ su įmone „Reitan Convenience Lithuania“, valdančia „Lietuvos spaudos“ kioskus ir „Narvesen“ parduotuves, susitarė dėl kortelių skaitytuvų tinklo atnaujinimo. Šiose prekybos vietose jau šių metų rudenį bus galima atsiskaityti bekontaktėmis banko mokėjimo kortelėmis. Jomis už nedidelės vertės pirkinius galima sumokėti tiesiog priglaudus kortelę prie skaitytuvo. Visų tipų bekontaktes mokėjimo korteles „Swedbank“ taip pat planuoja pristatyti šį rudenį.

Skandinavijos finansų grupė „Swedbank“ perka antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ Lietuvoje valdomus pensijų fondus. „Swedbank“ Lietuvoje neseniai perėmė „Danske Bank“ Lietuvos filialo mažmeninės bankininkystės verslą. „Swedbank“ pranešė, kad banko antrinė įmonė „Swedbank investicijų valdymas“ pasirašė sutartį su „Danske Bank“ dėl 100 proc. jos antrinės įmonės „Danske Capital investicijų valdymas“ akcijų pirkimo.

Lyginant su 2015 metų pradžia, 2016 pradžioje veikiančių ūkio subjektų skaičius Lietuvoje išaugo nuo 93 017 iki 99 790. Pastebimas ir iniciatyvų, skatinančių smulkųjį ir vidutinį verslą Lietuvoje, augimas. Tačiau smulkiojo verslo atstovai skundžiasi, kad juos labiausiai stabdo apyvartinių lėšų stoka ir bankų nenoras skolinti pinigus.

„Swedbank“ savo vartotojams turi naujovių. Pristatoma nauja  e. atsiskaitymų technologija, kuri leis bet kurį išmanųjį telefoną su „Android“ ar iOS operacine sistema paversti banko mokėjimo kortelių skaitytuvu.  Kortele, kaip atsiskaitymo priemone, šiuo metu naudojasi beveik 8 iš 10 šalies gyventojų, o kas antram ji jau yra tapusi kasdiene atsiskaitymo priemone. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktų reprezentatyvių apklausų duomenys.

Skandinavijos finansų grupės „Swedbank“ bankui Lietuvoje perėmus antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės klientus Lietuvoje, sumažėjo paslaugų pasirinkimas mažmeniniams klientams bankų sektoriuje, o tokie perėmimai gali pasikartoti ateityje, teigia Lietuvos banko asociacijos (LBA) prezidentas. „Visumoje, tai iš vienos pusės gerai, kad atsirado kas perėmė ir parėmimas buvo sėkmingas.

Skandinavijos finansų grupė „Swedbank“ penktadienį pradeda perimti antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės klientus Lietuvoje. Iki pirmadienio ryto „Swedbank“ perims per 86 tūkst. klientų, jo paskolų portfelis išaugs beveik 500 mln. eurų, o jo dalis šioje rinkoje padidės iki 40-50 proc. „Kaip ir suplanuota, šiandien 20 valandą planuojame pradėti perkėlimo procesą.

„TNS Emor“ atlikta apklausa atskleidė, jog Lietuvoje labiausiai mėgstami globalūs prekės ženklai – „Google“ bei „Facebook“. Greta jų į mėgstamiausių prekės ženklų trejetuką patenka ir Baltijos šalyse veikiantis prekybos tinklas „Maxima“. Pastebima, kad 4 iš 10 į populiariausiųjų dešimtuką patekusių prekės ženklų Lietuvoje – išskirtinai internetinės bendrovės. Atlikta apklausa parodė, kad geriausiai vertinami prekės ženklai Lietuvoje, lyginant su praėjusiais metais, išlaikė savo populiarumą.

Politikai neriasi iš kailio žadėdami tautai finansinį rojų. Gal neverta į juos kreipti dėmesio? Verta, nes kitaip politikų pažadai visada liks atitrūkę nuo realybės. Kas ką aplenks? Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis rinkėjams ant lėkštutės padėjo pasiūlymą padidinti vidutinį atlyginimą iki 1 250 eurų.

Įsigijęs „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės padalinius Lietuvoje ir Latvijoje, Švedijos kapitalo didžiausias Baltijos šalių bankas „Swedbank“ žvalgosi į mažesnius savo konkurentus šiose šalyse, nes nori užkirsti kelią paskolų portfelio mažėjimui.

Jei leistų finansai ir kokybė būtų vienintelis lemiamas veiksnys perkant prekę ar paslaugą, daugelis Lietuvos vartotojų rinktųsi „Samsung“ mobilųjį telefoną, apsilankytų dainininkės Taylor Swift koncerte ir pirktų bilietus į „Žalgirio“ rungtynes, – tokius rezultatus atskleidė tarptautinės Ciuriche (Šveicarija) įsikūrusios organizacijos ICERTIAS („International Certification Association GmbH“) Lietuvoje atliktas tyrimas „QUDAL – QUality meDAL“. Tyrimo metu Lietuvos vartotojai rinko kokybiškiausiu...

Priimti novatoriškus verslo valdymo sprendimus dažniausiai skatina konkurencinė aplinka, siekis neatsilikti nuo rinkos tendencijų arba noras optimizuoti kaštus. Tačiau nemažiau svarbus faktorius, skatinantis ryžtis naujoms investicijoms ir novatoriškiems sprendimams, yra besikeičianti klientų arba šalies gyventojų elgsena.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai.   Numatoma, jog balandžio 23, 24 ir 25 dienomis tarp 2:00 ir 7:00 val.

AB SEB ir „Swedbank“, AB sumokėjo Lietuvos banko kovo mėn. skirtas baudas po 4 488 eurus už didesnius, nei leidžiama, kai kurių tarptautinių pervedimų įkainius. AB DNB bankas pats ėmėsi iniciatyvos pašalinti pažeidimą, todėl šiam bankui skirta švelnesnė poveikio priemonė – įspėjimas. Šių bankų klientai, kurie atliko mokėjimo operacijas Švedijos kronomis ir Rumunijos lėjomis, dėl patirtų nuostolių atlyginimo turėtų kreiptis į savo bankus.

Švedijos valdžia sureagavo į pranešimus, jog „Panamos popieriuose“ minimas ir didžiausias Skandinavijoje bankas „Nordea“, kuris esą padėjo savo klientams nuslėpti pinigus ofšorinėse sąskaitose ir išvengti mokesčių. Švedijos finansų rinkų ministras Peras Bolundas pareiškė esą „nusivylęs“ tokiais pranešimais, kurie paskatino švedų valdžia pradėti svarstyti galimybes griežtinti galiojančius įstatymus.

Britai turi taiklų posakį nuraminti tiems, kurie pernelyg suka galvą dėl įsivaizduojamų problemų: „Kaip persikelti per upę, galvosime tuomet, kai ją prieisime“. Nesijaudinti anksčiau laiko yra teisingas požiūris, kai kalbame apie nereikšmingas smulkmenas, tačiau kitais atvejais toks elgesys nėra nei išmintingas, nei toliaregiškas. Viena tokių situacijų – Lietuvos jaunimo, būsimųjų pensininkų, ateitis.

  Skandinavijos finansų grupė „Swedbank“ galės perimti antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės verslą Lietuvoje. Tai reiškia, kad įsigaliojo pernai rugsėjį bankų pasirašyta sutartis, o sandorio vertė neatskleidžiama, teigia „Swedbank“ atstovas.   Konkurencijos taryba leidimą sandoriui suteikė antradienį.

Valstybė neturi galimybių mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, sako vieno didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Swedbank“ vyriausias ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, vietoje to valstybė turėtų mąstyti, kaip sumažinti darbo jėgos apmokestinimą. Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas mano, kad būtų galima kalbėti apie bendro PVM mažinimą 1-2 punktais nuo kitų metų, netaikant papildomų lengvatų išskirtinėms prekėms.

„Swedbank“ įspėja, kad pasipelnyti iš patiklių gyventojų nuolat bandantys asmenys rado naują būdą, kaip išvilioti nemažas pinigų sumas. Šį kartą ant jų kabliuko užkibo gyventojai, susivilioję lengvu uždarbiu – internetine loterija „be pralaimėjimų“. Patys to nežinodami azartiški interneto vartotojai buvo įvelti į rizikingus žaidimus, kurios smaigalyje atsidūrė Kipre registruota kompanija.

Banko kodų kortelių savininkai turėtų suklusti, mat nuo balandžio įsigalioja nauji reikalavimai atliekant mokėjimus internetu. Komerciniai bankai gyventojams siųs SMS žinutes su papildomu kodu. Tad jei po ranka neturėsite mobilaus telefono, pinigų pervesti jums nepavyks. Jau po mėnesio morališkai pasenusioms bankų kodų kortelėms įsigalioja nauji saugumo reikalavimai.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 3,803 mlrd. eurų - 7,2 proc. (255 mln. eurų) daugiau nei 2014 metais, kai sumokėta 3,548 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 309,764 mln. eurų. Antroje vietoje buvo tabako gamybos bendrovė „Philip Morris Baltic“, - 188,087 mln.

Atsistatydina Švedijos finansų grupės „Swedbank“ prezidentas ir generalinis direktorius Michaelis Wolfas (Mikaelis Volfas), antradienį paskelbė Švedijos bankas, nustebinęs rinkas.  Paskelbus šią žinią, banko akcijų kursas smuko daugiau kaip 4 procentais. Bankas pranešė, kad valdyba ir M. Wolfas „pasiekė susitarimą“, pagal kurį pastarasis nedelsiant pasitrauks iš pareigų.

Verslininkas Antanas Danys tapo tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ stebėtojų tarybos pirmininku. „AirBnB“, „Uber“ ar „Ebay“ – tik keli sėkmingos veiklos pavyzdžiai, kurie pakeitė per šimtmečius nusistovėjusią tvarką ir leidžia gyventojams įsigyti prekę ar paslaugą be tarpininkų. Taigi atėjo laikas ir žmonių tarpusavio skolinimui, kuris sėkmingai skinasi kelią kai kuriose pasaulio šalyse bei Lietuvoje“, – teigia A. Danys.

Lenkija šiuo metu yra tokia pat pavojinga ir neprognozuojama, kaip Rusija, sako vieno didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ analitikas. Anot Nerijaus Mačiulio, tai gali turėti neigiamos įtakos Lietuvai, nes Lenkija tapo antra didžiausia lietuviškų prekių eksporto rinka. „Deja, Lenkija yra nauja Rusija - lygiai tokia pati neprognozuojama ir beveik taip pat pavojinga dėl dabartinės savo ekonominės ir socialinės politikos.

 Nuo šių metų pradžios sugriežtinus internetinės bankininkystės saugumo reikalavimus, didieji Baltijos šalių bankai ruošia bendrą sprendimą, leisiantį jų klientams saugiai atsiskaityti internete. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas teigia, kad šiuo metu vertinami galimi būsimos programėlės pasiūlymai, o sprendimo tikimasi galbūt šiais metais. „Didieji bankai (SEB, DNB ir „Swedbank“ - BNS) kalba dėl projekto, kuris vadinasi Bankų identifikavimo projektas.

 Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sako kad panika finansų rinkose yra nepagrįsta, pasaulio ekonomika vystosi, yra regioninių problemų Rusijoje ar Brazilijoje, bet tos problemos yra izoliuotos, „Žinių radijui“ sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „TVF dėl pasaulio ekonomikos būklės nepergyvena. Žiūrint į tai, kaip vystėsi finansų rinkos, žaliavų rinkos pirmosiomis šių metų savaitėmis, buvo galima įsivaizduoti blogesnį scenarijų.

 Per tris praėjusių metų ketvirčius šalies finansinių institucijų suteiktos naujos būsto paskolos savo verte (0,74 mlrd. eurų) viršijo per visus 2014 metus išduotų būsto paskolų vertę. Pirminiais Lietuvos banko duomenimis, augantis gyventojų skolinimosi aktyvumas išliko ir baigiantis praėjusiems metams.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, jog po tyrimo dėl tragedijos Kėdainių rajone gali būti išplėstos Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos teisės ir įgaliojimai, tačiau apie naujos institucijos steigimą Vyriausybės vadovas neužsimena. Interviu LRT radijui antradienį paklaustas, kaip vertina prezidentės siūlymą steigti naują instituciją - Vaiko teisių inspekciją, premjeras tiesiogiai neatsakė, tačiau minėjo poreikį stiprinti dabar veikiančios Vaiko teisių apsaugos tarnybos įgaliojimus.

Gerėjančios Lietuvos ekonomikos tendencijos ir augančios gyventojų pajamos leis artėjančias šventes pasitikti gausesnėmis dovanomis. Bankininkai teigia, kad šiais metais didžioji dalis lietuvių šventiniams sveikinimams skirs 30 – 100 eurų, kai tuo tarpu prieš kelis metus planuojama suma buvo kuklesnė – iki 58 eurų. Tam įtakos turi ne tik atsiradusi galimybė labiau palepinti savo artimuosius, tačiau ir psichologinis efektas – dovanoms skirtos sumos eurais apvalinamos į didesnę pusę.

„Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai, tai buvo išminties amžius, tai buvo kvailybės amžius, tai buvo tikėjimo epocha, tai buvo skepticizmo epocha, šviesos, o kartu – ir tamsos metas, tai buvo vilties pavasaris, tai buvo nevilties žiema, mums prieš akis buvo viskas, mums prieš akis nebuvo nieko...“, ‒ rašė Čarlzas Dikensas XIX amžiaus viduryje. Bet galėtų taip rašyti ir apie 2015-uosius. Šie metai atmintyje išliks kaip didelių kontrastų ir pokyčių metai.

Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų filialų paskolų portfelis, atmetus vienkartinių techninių veiksnių įtaką, trečiąjį ketvirtį toliau didėjo ir laikotarpio pabaigoje sudarė 16,6 mlrd. eurų. Bankų sistema dirbo pelningai, tačiau, sumažėjus grynųjų palūkanų ir komisinių pajamoms, pelno uždirbta mažiau. „Daugiau nei pusmetį tolygiai augantis bankų skolinimas tiek įmonėms, tiek gyventojams leidžia manyti, kad šis atsigavimas yra tvarus.

Nuo vieno prie kito – ne toks jau ir ilgas kelias, kaip daugeliui galėtų atrodyti. Tą parodė pastarąjį pusmetį šalyje vykusi „Swedbank“ inicijuota smulkaus verslo palaikymo akcija. Ji tapo besikeičiančių Lietuvos pirkėjų įpročių lakmusu. Iš esmės šios smulkaus verslo palaikymo akcijos rezultatai paneigia nuo seno tiražuojamą mitą, kad esame nuolaidų medžiotojai ir perkame tik ten, kur yra pigiau. O visa kita – neva mums nesvarbu.

Kitąmet įsigaliojantys griežtesni saugumo reikalavimai internetu atliekamiems pervedimams reikš pokyčius banko klientams, kurie naudojasi kodų kortelėmis. Pervedimus, kurių suma viršija 30 eurų, kai kuriais atvejais reikės patvirtinti papildomu saugumo kodu, gautu SMS žinute. Bankas prašys kodų kortelių naudotojų pateikti savo mobilaus telefono numerį, kuriuo klientams bus siunčiami tokie saugumo kodai.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) nusprendus nesilaikyti nustatytų gavybos kvotų, naftos kainos pasaulio rinkose toliau krenta žemyn. Antradienį Azijoje „juodojo aukso“ kainos fiksuotos žemiausios per beveik septynerius metus. Pirmadienį WTI kainos smuko 5,8 proc. iki 37,65 JAV dolerio, o „Brent“ sumažėjo 5,3 proc. iki 40,73 JAV dolerio – žemiausiai nuo 2009 metų vasario.

Bet kas, galintis be didesnių dvejonių atsakyti į šį klausimą, yra arba sukčius, arba nemokša. Finansų ir žaliavų rinkose visada galima įžvelgti, atrodytų, patrauklių galimybių. Tačiau beveik visada veikia ir bazinė investavimo taisyklė – didelė tikėtina finansinė grąža yra susijusi su didele rizika. Išskyrus vieną atvejį. Šiuo metu itin patrauklių investavimo alternatyvų nėra daug.

Po ekonomikos sunkmečio sparčiai atsigaunantis Lietuvos smulkusis verslas įgyja vis didesnį svorį visos šalies ekonomikoje. Skaičiuojama, kad šiuo metu smulkiosios įmonės kartu su vidutinėmis sudaro absoliučią daugumą šalyje veikiančių įmonių. Jos įdarbina 8 iš 10 gyventojų ir sukuria apie 70 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). „Lyginant su kitomis Europos šalimis, smulkusis verslas Lietuvoje atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį šalies ekonomikoje.

„Swedbank“ užsakymu atlikta būsto paskolą turinčių Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad didžioji dauguma gyventojų sprendimą skolintis priima per mėnesį laiko. Apklausa taip pat parodė, kad lyginant su ankstesniais metais, padaugėjo gyventojų, kurie prieš priimdami sprendimą skolintis konsultuojasi su banko finansų specialistais. Taip pat išaugo būsto paskolos gavėjų dalis, teigiančių, kad savo sprendimu jie yra patenkinti ir net turėdami galimybę iš naujo priimti sprendimą nieko nekeistų.

 Remiantis praėjusių metų tyrimų duomenimis, kas trečias lietuvis apsiperka elektroninėse parduotuvėse, dažniausiai – tai 18-45 m. miesto gyventojas, kurio prekių krepšelyje dominuoja kosmetika, kvepalai, drabužiai, bilietai bei knygos.

Ar esate kada nors bandę apskaičiuoti savo žmogiškąjį kapitalą – kiek pinigų, tikėtina, uždirbsite per likusį savo gyvenimą? Tai žinant galima kryptingiau planuoti, kaip žmogiškąjį kapitalą paversti finansiniu, ir kaip pastarąjį tinkamai investuoti, kad būtumėte pakankamai apsirūpinę tada, kai žmogiškasis kapitalas bus beveik išsemtas. Finansinį asmens portfelį sudaro jo finansinis kapitalas ir žmogiškasis kapitalas. Pastarojo vertė nustatoma apskaičiuojant visų būsimų pajamų dabartinę vertę.

Lietuvoje jokio savanoriškai įsigyto draudimo neturi daugiau nei trečdalis gyventojų. Pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai nesinaudoja papildoma finansine apsauga, yra pinigų trūkumas. Taip pat dalis gyventojų mano, kad nelaimingų atsitikimų jiems pavyks išvengti, todėl nėra reikalo draustis. Tai rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos gyventojų naudojimosi draudimu apklausos duomenys. Tyrimo duomenimis, beveik pusė (46 proc.

Ne paslaptis, kad Kinija yra viena sparčiausiai augančių valstybių, kurios vyriausybė yra suplanavusi, kad jų ekonomika augs 7 procentais. Viskas būtų gražu, tačiau stojanti Kinijos ekonomika ir sparčiai besitraukiantis eksportas kelia nerimą pasauliui. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad Kinijos nekilnojamo turto rinka yra žemiausiame lygyje nuo šio amžiaus pradžios. Tačiau pabrėžė, kad tikrasis burbulas formuojasi ne nekilnojamo turto rinkoje, o skolų ir paskolų.

Trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo iki 8,3 proc. ir buvo net 1,1 procentinio punkto mažesnis nei antrąjį ketvirtį. Neakyla akis galėtų pasidžiaugti, tačiau iš tiesų ši statistika turėtų kelti nerimą. Per šį laikotarpį pirmą kartą per ketverius metus užimtumas Lietuvoje sumažėjo. O nedarbo mažėjimo priežastys yra labai liūdnos – emigracija ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Ši tendencija tęsis ir toliau, o išeičių gali likti vis mažiau.

Ar daug pažįstate verslininkų, kurie nenorėtų savo verslo plėtros? Aš, tiesą sakant, nė vieno. Ambicijų augti turi visi, net ir vieno žmogaus mikroįmonės. Tačiau konkrečių veiksmų nutaria imtis sąlyginai nedaug. Kaip rodo neseniai „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos verslo apklausa, verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja tik kas antra šalies įmonė.

Premjeras žada išspręsti šešėlinės būsto nuomos rinkos problemą ir išaiškinti nelegaliai pajamas gaunančius bei mokesčių nemokančius asmenis. „Kalbant apie pajamas, kurios generuojamos iš nuomos, pagal galiojančius įstatymus visos jos turi būti apmokestinamos pajamų mokesčiais. Kiek žinau, mokesčių inspekcija tokią informaciją renka.

Lietuvos ekonomika sėkmingai išlaikė išbandymus, susijusius su Rusijos sankcijomis ir jos ekonomikos lėtėjimu – BVP augimas trečiąjį šių metų ketvirtį jau paspartėjo ir dar labiau įsibėgės kitais metais. „Swedbank“ prognozuoja, kad kitais metais BVP augimas sieks 3,3 procento, o daugiausiai įtakos tam turės ir toliau sparčiai augantis gyventojų vartojimas. Tačiau išorinė aplinka išlieka įtempta, ir kai kurie rodikliai signalizuoja apie išsikvepiantį Lietuvos konkurencingumą.