swedbank

Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų (28 proc.) sako nuolat, tai yra bent kartą per savaitę, perkantys iš smulkiųjų šalies verslininkų. Niekada to nedarantys sako tik kas dešimtas (12 proc.), o likusi dalis – perka, bet rečiau nei kartą per savaitę. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Pirkėjų pritraukimas yra vienas opiausių šios dienos klausimų smulkiajam Lietuvos verslui.

Rusijai taikant importuojamų prekių embargą per pirmąjį pusmetį Lietuvos eksportas smuko labiausiai iš Europos sąjungos šalių. Lyginant su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu eksportas į ES ir kitas šalis sumažėjo 4 procentais.

Nusprendę imti vartojimo paskolą, gyventojai pirmiausia kreipiasi į savo, vadinamąjį „namų“, banką, nesidomi alternatyvomis ir kartais dėl to permoka. Tokie duomenys paaiškėjo specializuotam paskolų bankui „Bigbank“ atlikus klientų, kurių paskolos banko paskelbtos akcijos metu buvo refinansuotos, apklausą. Pasak banko vadovo Rolando Norvilo, šį pavasarį „Bigbank“ didžiųjų bankų klientams pasiūlius 9 proc. vartojimo paskolų palūkanas, pavyko pervilioti nemažai bankų klientų.

Kai kurie komerciniai bankai gyventojus ir toliau spaudžia į kampą, šįkart dėl neigiamų palūkanų. Būsto paskolas pasiėmę klientai sulaukė laiškų iš banko su siūlymu pasikeisti paskolos sutartį. Tarp pakeitimų netikėtai atsirado ir viena banko vingrybė. „Euriborui“ persiritus į neigiamą pusę, komercinis bankas šį dydį siūlo skaičiuoti kaip nulinį. Klientų interesus ginanti asociacija tvirtina, kad bankai gelbėja savo kailį neatsižvelgdami į klientus.

Kelerius metus prieš krizę didžiulėmis palūkanomis, vienu metu siekusiomis net iki 10 proc., džiaugęsi komerciniai bankai pastaraisiais mėnesiais nebežino ką daryti. „Euriborui“ nusiritus į neregėtas žemumas, o dabar persiritus į neigiamą pusę, jie turi primokėti žmonėms, kurie yra paėmę iš jų būsto ar kitas paskolas.

Protestuodami prieš komercinių bankų sprendimus apmokestinti vis daugiau paslaugų, „darbiečiai“ surengė protesto akcijas prie trijų pagrindinių šalies bankų – SEB, „Swedbank“ ir DNB – būstinių Vilniuje. Anot partijos pirmininko Valentino Mazuronio, protestuoti darbiečiai nusprendė, nematydami galimybių susitarti su bankų atstovais dėl žalingų klientams sprendimų.

Protestuodami prieš komercinių bankų sprendimus apmokestinti vis daugiau paslaugų, „darbiečiai“ rengia protesto akcijas prie trijų pagrindinių šalies bankų - SEB, „Swedbank“ ir DNB - būstinių Vilniuje. Anot partijos pirmininko Valentino Mazuronio, protestuoti darbiečiai nusprendė, nematydami galimybių susitarti su bankų atstovais dėl žalingų klientams sprendimų.

Sekmadienį vyksiančiame referendume dėl atnaujintų finansinės pagalbos sąlygų Graikijos gyventojai turėtų nepalaikyti šalies premjero ir balsuoti už taupymą bei reformas, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, priešingu atveju tarptautinė bendruomenė taptų fiasko pasibaigusio ekonominio eksperimento liudininke, o pačiai Graikijai galbūt prireiktų humanitarinės pagalbos.

 „Swedbank“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį augo sumos, kurias Lietuvos gyventojai skolinosi vartojimo reikmėms. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, vidutinė tokios paskolos suma išaugo beveik 100 eurų ir siekė 2,4 tūkst. eurų. Iš viso per tris pirmuosius šių metų mėnesius „Swedbank“ šalies gyventojams vartojimo reikmėms paskolino beveik 25 mln. eurų. Beveik 60 proc. vartojimo kredito sutarčių buvo sudaryta internetu.

Didžiausiam Lietuvoje SEB bankui pranešus, kad jis ima mokėti nulines palūkanas už visus terminuotus indėlius eurais, tą patį jau padarius ir DNB bei „Swedbankui“, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ atstovas Kęstutis Kupšys „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad bankai nebėra ta vieta, kur būtų galima pelningai laikyti pinigus. Šiuo metu, anot jo, labiau apsimoka pradėti verslus ar investuoti į save nei taupyti.

Visas tirs Baltijos šalis sieja glaudi istorija, partnerystė. Lietuva, Latvija ir Estija yra Europos sąjungos narės įstojusios į euro zoną. Turime daug panašumų su kaimynėmis, tačiau šių šalių piliečių finansai skiriasi. Pažvelkime, kiek išleidžia lietuvis, latvis ir estas viešajam transportui, maistui, būstui ir kur geresnės galimybės taupyti.

Leidžiant laiką kompanijoje neretai tenka sukti galvą, kaip pasidalinti bendrą sąskaitą ir atsiskaityti tarpusavyje. Sumokėjus kelis eurus už draugą, jie ne visuomet grįžta į atgal piniginę. Šalies gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad su smulkiomis negrąžintomis skolomis yra susidūręs kas antras gyventojas ‒ dažniausiai nedidelės sumos tiesiog pamirštamos kaip nereikšmingos.

Komerciniams šalies bankams užmintas galvosūkis – kaip išsaugoti dabartines slaptažodžių kodų korteles ir atitikti europinius saugumo reikalavimus. Anksčiau Lietuvos bankas teigė, kad slaptažodžių kortelės nepatikimos, todėl nuo lapkričio mėnesio šias turėtų pakeisti kodų generatoriai. Tačiau pasipylus priekaištams, bankai ėmėsi ieškoti būdų, kaip paprastas kodų korteles apsaugoti nuo sukčių.

Būsto finansavimo rinkos ekspertų vertinimu, per daugiau nei du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius būsto finansavimo rinka pasiekė tvaraus ir nuoseklaus augimo laikotarpį. Gyventojai skolinasi vidutiniškai 21-erių metų laikotarpiui ir paskolos įmokoms skiria ne daugiau 30 proc. savo pajamų. Pernai metais būsto paskolų rinka Lietuvoje augo daugiau nei 20 proc.

 Būsto finansavimo rinkos ekspertų vertinimu, per daugiau nei du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius būsto finansavimo rinka pasiekė tvaraus ir nuoseklaus augimo laikotarpį. Gyventojai skolinasi vidutiniškai 21-erių metų laikotarpiui ir paskolos įmokoms skiria ne daugiau 30 proc. savo pajamų. Pernai metais būsto paskolų rinka Lietuvoje augo daugiau nei 20 proc.

Siekdamas efektyviau dirbti su privačiais ir verslo klientais, „Swedbank“ steigia atskirą Klientų aptarnavimo tarnybą. Ši tarnyba apjungs visus klientų aptarnavimo kanalus – ir banko klientų aptarnavimo padalinius, ir banko elektroninius kanalus. Dabartinėje banko struktūroje klientų aptarnavimo padalinys buvo Mažmeninės bankininkystės tarnybos dalis.

Diena be išmaniojo telefono daugeliui tikriausiai jau yra neįmanoma misija – šie prietaisai tapo kone nepamainomi sprendžiant daugelį kasdienių klausimų, įskaitant ir asmeninius finansus. Naujausi „Swedbank“ duomenys rodo, kad įprastus bankinius mokėjimus programėle išmaniesiems telefonams atlieka jau beveik pusė jos vartotojų, o pačią programėlę gyventojai yra atsisiuntę daugiau nei 220 tūkst. kartų.

 Parama ginklais Ukrainai vertinama prieštaringai: tai gali atgrasyti Rusiją arba dar labiau padidinti konfliktą. „Jei karinis konfliktas tęsis, tai reikš, kad ekonominė parama nukreipiama ne į infrastruktūros, energetinės nepriklausomybės vystymą, rimtų ekonominių pamatų kūrimą, o tik į laikiną ekonominių problemų užglaistymą“, – sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ukrainos ekonomikai būtinos reikšmingos reformos, energetikos sektoriaus pertvarka.

 Pirmą kartą Lietuvoje tiesiogiai išrinkus merus, reikėtų galvoti apie jų galių didinimą, kad jie geriau atstovautų savo rinkėjams, sako „Swedbank“ analitikas. Anot Nerijaus Mačiulio, visos Lietuvos savivaldybėms reikėtų spręsti neskaidrių finansų problemą. „Nepaisant to, kad rinkome merą tiesioginiuose rinkimuose, mero įgaliojimai išlieka pakankamai riboti, tai nereikėtų sureikšminti vieno asmens, kuris stovi už miesto vairo. Svarbiausius įgaliojimus turi savivaldybės taryba, o ne meras.

 Šių metų sausį eksportas į Rusiją buvo net 38 proc. mažesnis nei prieš metus. Panašios tendencijos ir visoje NVS rinkoje – eksportas į šias šalis susitraukė 30,7 proc. Visa tai galėtų priminti 2009-ųjų pradžią, tačiau yra vienas „bet“ ‒ Lietuvos eksportas į kitas svarbias rinkas sėkmingai auga. Šis eksporto į Rytus susitraukimas yra ne nepakankamo Lietuvos įmonių konkurencingumo, o Rusijos ekonominių bėdų padarinys.

Galbūt įspėjimai apie tai, kad po Ukrainos kitas Rusijos taikinys bus Baltijos šalys, ir turi įtakos lietuvių ateities planams, bet ekonominiuose jų lūkesčiuose tai kol kas neatsispindi. Per metus nuo konflikto Ukrainoje pradžios Lietuvos vartotojų, pramonės, statybos ir prekių bei paslaugų sektorių pasitikėjimo rodikliai beveik nepasikeitė.

 Nuo šiol būsto pirkėjai neturės atidėlioti persikėlimo į naujus namus – pasiruošti būsto įsigijimui bus galima jau gyvenant išsirinktuose namuose. Nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Hanner“ pristato naują būsto įsigijimo finansavimo modelį „Būsto nuoma su išsipirkimu“ (angl. Rent2Buy), kuris suteiks naujų galimybių jauniems žmonėms įsigyti būstą. Išsirinkęs naują būstą su pilna arba daline apdaila, žmogus gali jame apsigyventi iš karto, o jo įsigijimą atidėti iki dvejų metų.

 „Swedbank“ duomenimis, 2014 metais lizingo būdu įsigyjamų specialiosios technikos ir įrangos pardavimai Lietuvoje išaugo 17 procentų. Šį augimą didžiąja dalimi lėmė padidėjusios gamybos bei statybos įrenginių lizingo apimtys. „Specialiosios technikos ir įrenginių lizingo rinka Lietuvoje auga kelis pastaruosius metus. Šalies verslas nuosekliai investuoja į naujus įrengimus bei specialiąją techniką ir taip pamažu didina savo konkurencingumą.

 Nors kainų šuolį po euro įvedimo pernai prognozavo kone 9 iš 10 gyventojų, tačiau šių metų pradžioje fiksuojamos atvirkštinės tendencijos – vartojimo prekės ir paslaugos pinga. Statistikos departamento duomenimis, sausį, palyginti su gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1,3 proc., o vasarį prognozuojama 0,3 proc. mėnesinė defliacija.

 Lietuvos ekonomikos konferencijoje vykusioje diskusijoje apie investicijas į Lietuvos nekilnojamąjį turtą (NT) šalies ekonomikos ekspertai pateikė savo prognozes apie NT kainas šalyje. Ekspertai sutaria – būsto rinka išliks stabili, nors išlieka nedidelio kainų sumažėjimo tikimybė. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipia dėmesį, kad spaudimas kainų mažėjimui yra dėl labai išaugusios pasiūlos.

Pas investicinės bankininkystės specialistą ateina klientas. „Laba diena, norėtume vieneriems metams pasiskolinti 10 milijonų eurų“. „Žinoma, su jūsų kredito reitingu esant dabartinėms rinkos sąlygoms galėsite pasiskolinti už labai patrauklias palūkanas“. „Norėtume pasiskolinti už neigiamas palūkanas – po metų grąžinti mažiau nei pasiskolinome“. „Žinoma, kitaip ir būti negali“. Toks pokalbis atrodo kaip nejuokingas anekdotas. Taip, jis nejuokingas, be tai – ne anekdotas.

Didžiausią Lietuvoje prekybos tinklą valdančios ir 16,9 mln. eurų bauda už kartelinius susitarimus nubaustos bendrovės „Maxima LT“ sprendimas sumažinti daugiau kaip tūkstančio prekių kainas gali turėti teigiamo poveikio ekonomikai, jei dėl to padidės konkurencija tarp prekybos tinklų, mano banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Didžiausią Lietuvoje prekybos tinklą valdančios ir 16,9 mln. eurų bauda už kartelinius susitarimus nubaustos bendrovės „Maxima LT“ sprendimas sumažinti daugiau kaip tūkstančio prekių kainas gali turėti teigiamą poveikį ekonomikai, jei dėl to padidės konkurencija tarp prekybos tinklų. Taip mano banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Brangiausios komunalinės paslaugos pernai buvo Neringoje ir Pakruojyje, o didžiausi atlyginimai – Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose pramonės miestuose. Tai rodo banko „Swedbank“ analizė. „Komunalinių paslaugų mokesčių skirtumai yra dideli – pavyzdžiui, vidutinė šilumos kaina skiriasi nuo beveik 11 euro centų už kilovatvalandę Neringos savivaldybėje iki beveik 5 euro centų Utenos rajone.

Emigruojančių Lietuvos gyventojų skaičius pernai stabilizavosi, o grįžtančiųjų kasmet daugėja, sako „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje. „Emigracijos tempai yra stabilizavęsi ir emigracija tiek pernai, tiek užpernai siekė apie 38 tūkst. gyventojų. Taip pat pastebimos tendencijos, kad imigracija kasmet auga - pernai grįžo apie 26 tūkst. gyventojų. Grįžtančiųjų skaičius, palyginti su 2013 metais, yra 18 procentų“, - antradienį spaudos konferencijoje sakė Odeta Bložienė.

 Vidutinės būsto paskolos dydis Lietuvoje toliau auga, rodo „Swedbank“ duomenys. Pernai metais būstui įsigyti šalies gyventojai vidutiniškai pasiskolindavo 44,8 tūkst. eurų, tai yra, 2 tūkst. eurų daugiau nei 2013 m., kai ši suma siekė 42,8 tūkst. eurų. Tuo tarpu vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis jau kelerius metus išlieka toks pat, jis siekia 21 metus.

Šiomis dienomis „Swedbank“ fiksuoja sukčių atakų bangą ‒ banko klientams elektroniniu paštu siunčiamos fiktyvios žinutės. Tai klasikinis sukčiavimo būdas, kuomet prisidengus banko vardu norima suklaidinti gyventojus ir gauti jų asmeninius bankininkystės prieigos duomenis. „Swedbank“ atstovai perspėja jokiu būdu neaktyvuoti žinutėse esančių nuorodų ir neatskleisti interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenų.

 Išsigryninti penkių eurų nominalo kupiūrą pavyks ne visuose Lietuvoje esančiuose bankomatuose. Kai kurie bankomatai šios vertės banknotų neišduoda, kitų jais tiesiog nespėta papildyti, sako LRT.lt pašnekovai. „Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių euro zonoje, kurios bankomatuose apskritai įmanoma išsigryninti penkių eurų nominalo kupiūras“, – pažymi „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. LRT.

 Vasario 1 d. vakarą Ukmergės mieste buvo įvykdyti du plėšimai. Apie 19 val. 75-erių metų moterį Maironio gatvėje, ties namu Nr. 37, netikėtai užpuolė nepažįstamas jaunuolis. Jis, pribėgęs iš už nugaros, nutraukė moteriai nuo peties rankinuką ir pabėgo. Rankinuke, piniginėje, buvo apie 800 eurų bei „Swedbank“ mokėjimo kortelė. Griūdama ukmergiškė sutrenkė dešinę koją, todėl stebėjimui buvo paguldyta į ligoninę. Dar vienas plėšimas buvo įvykdytas apie 19 val. 50 min.

Atskirties tarp turtingųjų ir neturtingųjų problemą turės spręsti ne tik Davoso ekonomikos forumo dalyviai, bet ir visas pasaulis, o kartu ir Lietuva, kurios kai kurie gyventojai priklauso 1 proc. turtingiausių pasaulio žmonių. Taip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vos ėmę pratintis prie euro atneštų trigubai „sumažėjusių“ kainų ir atlyginimų, lietuviai metų pradžioje susidūrė su dar viena finansine naujove. Ne vieną gyventoją, pirmosiomis sausio dienomis užsukusį į banką, sutrikdė pasikeitusi valiutų kursų skelbimo tvarka. Švieslentėse pateikiami skaičiai rečiau pinigus keičiantiems žmonėms galėjo sudaryti vaizdą, jog vos per naktį pasikeitė daugelio valiutų vertė.

Jau kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) gali paskelbti apie pradedamą kiekybinio skatinimo programą, tačiau net ir „iš oro“ sukurti pinigai euro zonoje stebuklo nepadarys, sako LRT.lt kalbinti ekonomistai. Kol kas neaišku, kokių tiksliai ekonomikos skatinimo priemonių bus imtasi, bet keli Centrinio banko valdančiosios tarybos nariai viešai jau yra sakę, kad valstybių obligacijų supirkimas šiuo metu tampa efektyviausiu instrumentu.

 Skirtingai, nei deklaruoja valdžios atstovai, šiluma Lietuvoje labai neatpigs, – tai tvirtina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Nerijaus Mačiulio teigimu, nepaisant pingančių gamtinių dujų, pigesnės šilumos tikėtis neverta, nes suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kaina greitai nesumažės, nežada mažėti ir biokuro kainos.

 Žiniasklaida jau ne sykį kalbėjo apie gyventojus, kurie prekybos centrais naudojasi kaip pinigų keityklomis, todėl skaitant šią informaciją darosi įdomu, kaip vyko darbai tikrose keityklose – bankuose. Kalbinti bankų atstovai pasakoja, kad norint efektyviai dirbti teko priimti naujų darbuotojų, o per pirmąsias sausio dienas gyventojai iškeisti atnešė daugiau nei 400 milijonų litų.

„Swedbank“ įspėja Lietuvos įmones apie naują apgaulės metodą, kurį pradėjo taikyti tarptautiniu mastu veikiantys internetiniai sukčiai. Įsilaužę į užsienyje veikiančių bendrovių elektroninio pašto paskyras, sukčiai jų vardu gali susiekti su Lietuvoje veikiančiais partneriais dėl galimo naujo prekių ar paslaugų užsakymo.

Per pirmąją 2015 metų savaitę, kai euras jau yra oficiali atsiskaitymo priemonė Lietuvoje, didesnių netikėtumų klientų elgsenoje neužfiksuota. Kaip ir laukta, pirmosiomis sausio dienomis į „Swedbank“ banko padalinius plūstelėjo didelis gyventojų srautas – žmonės skubėjo išsikeisti turimus litus į eurus, tačiau šis srautas kasdien mažėja. Tą patį galima pasakyti ir apie grynųjų litų įnešimą į bankomatus, ir apie eurų išgryninimą bankomatuose – stebimos mažėjimo tendencijas.

„Swedbank“ išmanioji programėlė pasipildė galimybe pervesti pinigų negaištant laiko prisijungimo kodų įvedimui. Naudojantis naująja paslauga sumas iki 15 eurų (51 litų) galima greičiau pervesti tarp savo sąskaitų bei žmonėms, kurių sąskaitų numeriai yra išsaugoti. Šią galimybę naudotojai turėtų ypač pamėgti kaip alternatyvą gryniesiems kasdienėse situacijose, kuomet nedidelę sumą pinigų reikia greitai perduoti pažįstamam žmogui.

Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad buvęs jo patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas pasitraukė ne pats, o buvo paprašytas išeiti. Vyriausybės vadovas atsisakė komentuoti tokio sprendimo priežastis, – anot jo, prabilęs apie nesusikalbėjimus, buvęs jo komandos narys elgiasi negarbingai. „Esu nustebintas tokio pareiškimo ir tokio negarbingo elgesio.

 Lietuva – saugesnė, stipresnė ir nuveikusi daug svarbių darbų. Taip į 2014 metus vertina premjeras Algirdas Butkevičius. Anot ministro pirmininko, pažvelgę į iškalbingus skaičius ir faktus, galime tvirtinti, kad, nepaisant geopolitinės įtampos, šie metai mums visiems ir Lietuvos ekonomikai buvo gana sėkmingi.

Eurui ateinant - eilės prie litus priimančių bankomatų. Tokios situacijos sako, tikėjęsis ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.   „Kad prie bankomatų išsirikiuos žmonių eilės – to buvo galima laukti. Mano žiniomis šiuo metu į bankomatus įnešamos labai didelės sumos ir mes net nespėjame inkasuoti. Inkasavimo tarnybos yra užimtos ir kitų paslaugų tiekimu, yra nustatytas tam tikras grafikas, tai susidaro tam tikros problemos“,- sakė S.Kropas.

Nuo 2002 iki 2010 metų statistinio Lietuvos jaunuolio atlyginimas, atsižvelgus į infliaciją, padidėjo 590 litų. Jaunimas prieš 4 metus taip pat uždirbdavo daugiau už savo tėvus prieš 12 metų. 2002 metais į ketvirtą dešimtį įkopęs darbuotojas vidutiniškai gaudavo 1279 litus, o 2010 metais jo vaikas galėjo uždirbti maždaug 600 litų daugiau.

Europa sensta. O sparčiausiai senėjanti Europos Sąjungos valstybė yra Lietuva. Šiandien Lietuvoje maždaug dviem dirbantiesiems tenka vienas pensijos gavėjas. „Eurostat“ projekcijos rodo, kad po 25 metų šis santykis pasikeis radikaliai – dirbančiųjų ir pensininkų skaičius bus vienodas. Taigi, jei karjeros pabaigą ir užtarnautą poilsį planuojate po maždaug ketvirčio amžiaus ar vėliau, didelių lūkesčių ir planų geriau neturėti.

Laisvadieniai ir šventės visuomet padidina mūsų išlaidas, spontaniškų , nereikalingų pirkinių kiekį, sako Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje. Kad penki kalėdiniai laisvadieniai nepriverstų Naujųjų metų pasitikti su raudančia pinigine, skolomis, asmeninių finansų ekspertė pataria kruopščiai planuoti pirkinius ir jausti saiką. „Laisvadieniais žmonės daugiau išleidžia laisvalaikiui, pramogoms, tačiau švenčių laikotarpis yra ypatingas.

Ruošiantis naujųjų metų sutikimui, bankininkai pataria nepamiršti iš anksto pasirūpinti grynaisiais pinigais, nes naujametinę naktį bankų kortelės kurį laiką neveiks, o bankomatai neišduos grynųjų pinigų. Taip pat šiais metais mokesčių apmokėjimu ar pinigų pervedimu reikėtų pasirūpinti anksčiau nei įprastai.