swedbank

Praėjusią žiemą euro dar laukusioje Latvijoje buvo sumažėjusi prekyba, nes gyventojai vengė išlaidauti dovanoms, tačiau per šias žiemos šventes kaimynai pasiryžę išleisti gerokai daugiau, tvirtina LRT radijo korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis. „Latvijos žiniasklaida juokauja, kad žmonės suprato, koks žvėris yra euras, ir išmoko prie jo prisitaikyti“, – portalui LRT.lt komentuoja A. Vaikutis.

Taupydami lietuviai labiau linkę atsidėti brangesniam pirkiniui – būstui, automobiliui ar buitinei technikai, tuo tarpu latviai ir estai dažniau nei būstui, santaupas kaupia pensijai ar vaikų mokslams. Tai parodė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse atliktas tyrimas. Tyrimo duomenimis, 35 proc. taupančių Lietuvos gyventojų nurodo, kad pagrindinis jų tikslas yra brangesnis pirkinys. Palyginimui, 2011-aisiais tokių gyventojų nuošimtis buvo beveik dešimtadaliu (8 proc.) mažesnis.

Lietuvoje šiais metais bus užfiksuotas žemiausias vidutinės metinės infliacijos rodiklis per pastarąjį dešimtmetį – remiantis bankų prognozėmis, prekės ir paslaugos vidutiniškai brangs 0,2-0,3 procento. Finansų ekspertų teigimu, šiuo požiūriu Lietuva, palyginti su daugeliu kitų euro zonos naujokių, įveda bendrąją ES valiutą itin palankiu periodu, kai pastebimam kainų augimui nėra jokių priežasčių. „Infliacijos požiūriu valiutos pasikeitimui metas yra itin tinkamas.

Lietuviškas paradoksas: šalyje registruota 151 tūkst. valstybės išlaikomų bedarbių, o premjeras Algirdas Butkevičius prakalbo, kad mažėjant gyventojų ir trūkstant darbo jėgos, reikėtų liberalizuoti užsieniečių įdarbinimą. Profesinės sąjungos tvirtina, jog ir Lietuvoje atsirastų dirbančiųjų, bet maži atlyginimai motyvuoja gyventi iš pašalpų. Pavyzdžiui, iš kone 7000 šiais metais Panevėžio darbo biržoje registruotų laisvų darbo vietų daugiau nei 60 proc.

Vienas pagrindinių šalies konkurencingumo bei šalies gyventojų gerovės augimo veiksnių yra investicijos, ypač į įrengimus, technologinį atsinaujinimą bei mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Tačiau nepaisant investicijų svarbos, Lietuvoje jos išlieka apgailėtinai žemame lygyje, o pastarojo laikotarpio įvykiai dar labiau pakirto įmonių pasiryžimą aktyviau investuoti. Investicijos, prieš krizę siekusios apie 25 proc. BVP, 2009 metais nukrito iki 17,2 proc.

Seimo sprendimas labiau nei siūlė Vyriausybė padidinti stipraus alkoholio akcizus, paskatins nelegalaus alkoholio vartojimą, teigia „Swedbank“ analitikas. „Stiprūs gėrimai yra pagrindinis kontrabandos objektas ir dar labiau didinant būtent stiprių gėrimų akcizus sukuriama palanki dirva kontrabandai ir nelegalaus alkoholio vežimui į Lietuvą.

Nors skolų tema visuomet yra nepatogi, apie jas kalbėti būtina. Jei pusšimtį litų Jonui skolingas Petras dar gali pasiteisinti kaimynui „krize“ ar išlaidžia žmona, tai rimtesnių kreditorių tokie argumentai neįtikins. Visgi skolininkai fantazijos nestokoja ir pasitelkia dešimtis priežasčių, kodėl vėluojama atlikti mokėjimus – nesvarbu, ar tai būtų įsiskolinimas už telefono pokalbius ir elektrą, ar būsto paskolos įmokos.

Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pirmadienį viešėdamas Singapūre pranešė, kad šiemet kapitalo nutekėjimas iš šalies gali pasiekti 130 mlrd. JAV dolerių. Tiek pat Rusija neteko kriziniais 2008 metais. Rusijos centrinio banko duomenimis, pernai iš Rusijos nutekėjo 62,7 mlrd. dolerių. Todėl, jei A. Siluanovo prognozė pasitvirtintų, kapitalo srovė šiemet taptų dvigubai stipresnė.

 Lietuvos studentai su valstybės garantija iš bankų šį rudenį paėmė paskolų už 32,6 mln. litų. Paskolų sutartis pasirašė 5965 studentai, o 939 studentai, kurie buvo užpildę prašymus paskolai ir buvo pakviesti pasirašyti sutartis, to nepadarė. Kaip BNS sakė Valstybinio studijų fondo vyriausioji specialistė Milda Papinigienė, dauguma - daugiau kaip 4 tūkst. studentų - paskolas ėmė studijų kainai padengti.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis  Kodėl Lietuvoje indėlių palūkanos yra tokios mažos ir net mažesnės nei kai kuriose šalyse kaimynėse? Tai lemia ne tik Europos centrinio banko (ECB) vykdoma pinigų politika. Atsakymas į šį aktualų klausimą yra toks pats, kaip ir atsakymas į klausimą, kodėl Lietuvoje maži atlyginimai, – dėl didelės mokestinės naštos.

 Saugant ir puoselėjant lietuvių kalbą, nereikėtų perlenkti lazdos, kad paskui ta apsauga netaptų pajuokos objektu, sako Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. „Valstybinės kalbos apsauga ir puoselėjimas, mano įsitikinimu, neturi būti tokie, kurių negalima būtų racionaliai paaiškinti, dėl ko jie gali tapti tiesiog pajuokos objektais.

Žinių radijas   Seimui po pateikimo pritarus įstatymo projektui, kuriuo visi viešieji užrašai turėtų būti lietuvių kalba, parlamentarė liberalė Dalia Kuodytė sako nemananti, kad nuo tokio įstatymo lietuvių kalba išloštų, o komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas atvirai jį vadina „kvailu“.   „Kai žmonės neturi idėjų, kaip pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą, kaip padaryti, kad jie daugiau uždirbtų, jaustųsi laisvesni ir geriau gyventų, prisigalvoja visokių tokių kvailų įstatymų, užs...

Dabartinis valstybės finansų planavimas Lietuvoje primena bandymą šeimos finansų srautus suvaldyti imant greituosius kreditus, nors tai galiausiai priveda prie dar gilesnių finansinių problemų, - taip valdančiųjų blaškymąsi mėginant užlopyti skyles kitų metų biudžete apibūdina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Vyriausybėje – eilinė sumaištis, iš kur paimti trūkstamas lėšas planuojant ateinančių metų valstybės biudžetą. Šįkart bandoma surasti 0,5 mlrd.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad Baltijos šalių gyventojai lizingo būdu aktyviai perka lengvuosius automobilius. Per pirmąjį šių metų pusmetį labiausiai išsiskyrė banko klientai Estijoje – estai lizingo būdu automobilių pirko beveik septynis kartus daugiau nei lietuviai ir bemaž triskart daugiau nei pirkėjai Latvijoje. Estai taip pat įsigyja daugiau naujesnių ir mažesnių automobilių, lietuviai ir latviai vis dar dairosi didesnių transporto priemonių.

Lapkričio 13 d. Vilniuje prasideda jau septintus metus vykstantis praktikos ir karjeros renginys „Tavo Kelias“. AIESEC Lietuva organizuojamame renginyje kasmet susirenka motyvuoti ir ryžtingi studentai, norintys atlikti praktiką vienoje iš dalyvaujančių įmonių. „Praktika dažnam studentui tampa ne tik paskata studijuoti, apsispręsti dėl specializacijos, bet ir galimybe pasilikti toliau dirbti įmonėje“, – sako renginio „Tavo Kelias“ organizatorė Greta Šiaučiūnaitė.

Kiek tiksliai pinigų turi savo mokėjimo kortelėje, žino vos 28 proc. kortelių naudotojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. 66 proc. gyventojų savo kortelės likutį gali įvardinti su dešimčių ar šimtų litų paklaida. Tuo tarpu likusi gyventojų dalis (5 proc.) teigia net nenumanantys, kiek pinigų šiuo metu yra jų mokėjimo kortelėse. Banko duomenimis, kasdien dėl nepakankamos kortelėje esančios sumos yra atmetama daugiau nei 4 tūkst.

Ramūnas Grumbinas, Alvyda Bajarūnaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Tik iš dalies emigrantai yra prarasti Lietuvos gyventojai, nes būtent dėl jų auga šalies vidaus paklausa, sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, emigrantų perlaidos į Lietuvą yra rekordinės, ir jos tik didėja, taigi išvykusieji rūpinasi savo artimaisiais ir nėra praradę ryšio su Lietuva. Be to, tikėtina, kad greitu metu jie sugrįš į tėvynę, prognozuoja ekonomistas.

 „Swedbank“ nekeičia šių metų prognozės ir mano, kad BVP augimas sieks 3,0 procento, tačiau 0,2 procentinio punkto iki 3,3 proc. sumažina 2015 metų prognozę. Kaip ir anksčiau, „Swedbank“ ekonomistai mano, jog augimą slopinančių išorinių ir vidinių trikdžių ekonomika nebejaus 2016 metais, kuomet BVP augimas paspartės iki 3,8 proc., o vidutinis darbo užmokestis didės net 7,0 procento.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Lietuvos įmonės beveik neturi galimybių rinkoje pritraukti akcinio kapitalo. Be to, jos turi tik vieną skolinto kapitalo šaltinį – bankus. Pensijų fondai beveik visas lėšas investuoja ne Lietuvoje, bet užsienyje. O užsienio investicijų fondai Lietuvą aplenkia kaip dykumą. Lietuvai nuolat trūksta lėšų strateginiams projektams įgyvendinti. Kas bendra tarp šių penkių problemų? Jas visas galima išspręsti vienu Vyriausybės sprendimu.

Trys didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai – AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, ir AB DNB bankas – turi itin solidžią kapitalo atsargą ir pakankamai konservatyviai vertina riziką. Tai paaiškėjo po to, kai Europos Centrinis Bankas (ECB), bendradarbiaudamas su Lietuvos banku, patikrino minėtų komercinių bankų turto kokybę ir atliko testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Lietuvos banko (LB) valdybos vadovo Vito Vasiliausko teigimu, norint euro zonoje pasiekti proveržį, būtinas struktūrinių reformų ir netradicinės monetarinės politikos sprendimų mišinys. To pasiekti galima tik tiek centriniams bankams, tiek vykdomosios valdžios institucijoms dirbant savo darbą. Interviu LRT.

Iki euro įvedimo likus mažiau nei trims mėnesiams, grynieji eurai jau pradėti gabenti į Lietuvos finansų institucijas, kurios pinigus paskirstys šalies įmonėms. Tačiau patys verslininkai vangiai domisi apsirūpinimu naująja valiuta. „Swedbank“ užsakymu atliktos šalies įmonių apklausos duomenimis, trečdalis jų (33 proc.) dar negalvojo, kaip gaus euro banknotų ir monetų, reikalingų dviejų valiutų – litų ir eurų – cirkuliavimo laikotarpiu. Panaši dalis įmonių (29 proc.

Valstybinio studijų fondo (VSF) sprendimu valstybės garantija skirta 6904 paskoloms, kurių sutartis studentai per keturias savaites turės sudaryti su bankais. VSF Paskolų skyriaus vedėja Kristina Novickienė teigia, kad jeigu visi studentai, kurie yra įtraukti į sąrašus, atvyks pasirašyti sutarčių, studentams suteiktų valstybės remiamų paskolų suma padidės 37 mln. litų. VSF šią savaitę paskelbė studentų, kuriems skirtos valstybės remiamos paskolos, sąrašus.

Ar vyriausybės patvirtintas 2015 metų biudžetas yra per daug optimistinis, o Lietuvoje gali pasikartoti nemaloni 2008 metų istorija? Daugelis finansinių ir makroekonominių rodiklių rodo, kad tokia baimė yra laužta iš piršto – Lietuvos ekonomika yra lankstesnė, labiau subalansuota, konkurencingesnė ir geriau pasiruošusi išoriniams iššūkiams. Finansų ministerija prognozuoja, kad nacionalinio biudžeto pajamų augimas kitais metais sieks 5,9 procento.

Telefoniniai sukčiai Lietuvoje išlieka aktyvūs – „Swedbank“ duomenimis, vien per rugsėjo mėnesį nusikaltėliai apgaulės būdu iš gyventojų bandė išvilioti daugiau nei 140 tūkst. litų. Tačiau net ir atskleidę internetinės bankininkystės duomenis bei slaptažodžius, žmonės gali užkirsti kelią pinigų vagystei. „Swedbank“ ekspertų teigimu, tam reikia atlikti kelis pagrindinius saugumo žingsnius.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Rusijoje infliacija 20 kartų didesnė nei Lietuvoje, o krintančios naftos kainos pasaulinėse rinkose ne tik mažina Rusijos pajamas, gaunamas iš eksporto, bet ir dar labiau kerta per žmonių perkamąją galią, veikia vidaus rinką. Maža to, Rusijos politikai kalba apie vietos pramonės suklestėjimą atsiribojus nuo užsienio importo, ir taip šalis sau kasa ekonominę duobę, sako finansų analitikas Gitanas Nausėda.

Rugpjūčio mėnesio pabaigoje gyventojų pradelstos skolos už finansų, telekomunikacijų, kitas paslaugas ir prekes sudarė 3,57 mlrd. litų, arba 1,3 mln. litų daugiau nei vasaros pradžioje, rodo savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys. „Pastebime, kad pradelstų skolų portfelyje sumos, neviršijančios 100 litų, bendrai sudaro 1,7 mln. litų.

Sprendimas įsigyti būstą ar jį nuomotis turi būti grįstas finansiniais skaičiavimais, o ne emociniais argumentais. Tiesą sakant, priešingai nei renkantis tarp šokoladinių ir vanilinių ledų, asmeninis skonis ir požiūris į šias dvi alternatyvas turi turėti mažiausiai įtakos. Kaip paskaičiuoti, kuri alternatyva yra finansiškai patrauklesnė? Lygindami nuomos ir įsigijimo alternatyvas, gyventojai dažnai naudoja klaidingą argumentą.

Nuo naujųjų pradėsime atsiskaitymą euro valiuta. Tačiau tai nereiškia, kad iki sausio 1 dienos nespėję išsikeisti litų, patirsime nuostolių ar nepatogumų. Į namus belsis tik sukčiai Po euro įvedimo, visoje Lietuvoje veiks nemokamo litų keitimo į eurus vietos. Grynieji litai į eurus nemokamai bus keičiami bankuose, paštuose ir kai kuriose kredito unijose. Įvedus eurą Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką.

Gamtinių dujų tiekimo bei prekybos bendrovė LITGAS, priklausanti energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, šiandien pasirašė finansavimo paslaugų sutartį su viešajame pirkime geriausią pasiūlymą pateikusiu banku „Swedbank“, AB. Pagal šią sutartį UAB LITGAS suteikiama 287,73 mln. litų (83,33 mln.

Dar vasaros pradžioje apklausos rodė, kad daugelis Lietuvos gyventojų nepritaria euro įvedimui, nes mano, jog tai turės neigiamų pasekmių – kainos išaugs, o perkamoji galia sumažės. Latvijos pavyzdys rodo, kad tokios baimės nėra pagrįstos, o kainų augimas šiek tiek paspartėjo tik kai kuriuose paslaugų sektoriuose, teigia „Swedbank“ ekonomistai.

Mindaugas Montvilas, „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius „Laimėjote milijoną! Atsiųskite asmeninius duomenis, pervesime“. Tokios ir panašios žinutės apie aukso puodą ar dosnų palikimą, dažnai surašytos netaisyklinga anglų kalba, pasirodė prieš keletą metų. „Swedbank“ saugos specialistai konstatuoja, kad šiuo metu fiksuojama nauja panašaus turinio žinučių banga, tik jos jau išverstos į lietuvių kalbą.

Tarptautinė mokėjimų sistema „Paysera“ tapo pirmąja finansų įstaiga Lietuvoje, kuri pradėjo nemokamai keisti litus į eurus oficialiu litų perskaičiavimo į eurus kursu – 3,45280 lito už 1 eurą. Ši paslauga teikiama visoms įmonėms, atsidariusioms „Paysera“ sąskaitą nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas įpareigoja bankus neatlygintinai keisti litus į eurus nuo jo įvedimo dienos, t. y. nuo 2015 m. sausio 1-osios.

Butų kainų augimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo spartesnis nei tikėtasi ir viršijo atlyginimų augimą. Kainų burbulo „Swedbank“ ekonomistai kol kas neįžvelgia, tačiau mano, kad tolesnis toks spartus kainų augimas būtų netvarus. Didėjantys atlyginimai, žemos palūkanos ir aukštas nuomos pajamingumas didina būsto įsigijimo alternatyvos patrauklumą, tačiau neracionalių lūkesčių visgi reikėtų atsikratyti.

Lietuvos gamintojai jau įprato prie aršios konkurencijos. Pastaruoju metu ji stiprėja tiek vietinėje, tiek ir užsienio rinkose. Todėl siekdami išlaikyti užimamas pozicijas ir plėtoti savo verslą jie nuolatos investuoja į naujoves, kurios gali padėti išsiskirti produkcijai ir taip patraukti naujų vartotojų dėmesį.

Valdančiųjų partijų lyderiai trečiadienį sutarė nuo spalio mėnesio didinti minimalią algą (MMA) 35 litais - iki 1035 litų, arba 300 eurų. Apie tai po posėdžio Vyriausybėje pranešė premjeras Algirdas Butkevičius.

Sunkus Sizifo darbas ridenti akmenį į kalną visą amžinybę. Iki šiol jis tą akmenį Hade ridena. Panašiai kaip Lietuva vis tempiasi savąją problemą – struktūrinį nedarbą. Tik Lietuvai, priešingai nei Sizifui, laikui bėgant akmuo tampa vis sunkesnis.   Vis dar gerėjant šalies ekonominiams rodikliams, atrodytų, daugiau žmonių turėtų susirasti darbą. Tačiau ekonomistai vis dažniau prabyla apie tai lemiančią problemą, kuri tik aštrėja, – apie struktūrinį nedarbą.

  Rugsėjo pirmąją šiandien švenčia ne tik 343 tūkst. mokinių ir jų mokytojai. Mokslo metus pradeda ir įmonių darbuotai iš daugiau nei 230 šalies bendrovių. Per šiuos metus įvairių sričių profesionalai ketina apsilankyti daugiau nei pusėje (56 proc.) mokyklų visoje Lietuvoje. Tai profesinės savanorystės iniciatyvos „Kam to reikia?!” savanoriai, visus metus konsultuosiantys vaikus, kaip pasirinkti profesiją.

Kol Baltijos šalių verslininkų ir valdžios dėmesys sukoncentruotas prie atsakomųjų Rusijos veiksmų į Europos Sąjungos ir JAV sankcijas, šalyje kaimynėje – Latvijoje – vyksta ne mažiau įdomūs dalykai bankų sektoriuje, kurie, prisiminus neseniai sudrebinusią bankų krizę, sukėlusią domino efektą visoje Europoje, gali sužaisti svarbų vaidmenį procesų Latvijoje eigoje.

Pirmojo šių metų pusmečio „Swedbank“ būsto paskolų sandorių vertė siekė beveik 330 mln. litų, tai sudarė 19 proc. daugiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. Gyvenamojo būsto pardavimai aktyviausiai augo Kaune ir Klaipėdoje – sandorių skaičius šiuose miestuose išaugo 36 procentais. Tuo tarpu sostinėje būsto paskolų sutarčių per pusmetį sudaryta 27 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. „Būsto pardavimų skaičių šalyje augino stabili Lietuvos ekonominė padėtis bei atsigavusi darbo rinka.

 Šiuo metu kas antras išmanaus telefono savininkas siunčiasi ir naudoja nemokamas programėles. Tuo metu mokamas programėles išmaniesiems įsigyja vos 7 proc. išmaniuosius telefonus turinčių šalies gyventojų. Populiariausios programėlės – socialiniai tinklai. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT vykdomas socialinių tinklų vartotojų tyrimas. Lietuvoje išmaniuosius telefonus turi daugiau nei kas trečias mūsų šalies gyventojas.

 Investuotojas, galintis tiksliai numatyti laiką, kuomet vienas investicijas pakeisti kitomis yra pelningiausia, bemat taptų milijonieriumi. Deja, atspėti rinkų krypties pasikeitimo metą išties sudėtinga, o atsakymo į klausimą, ar artimiausiu metu akcijų rinkos pakeis kryptį, šiuo metu ieško daugelis investuotojų. Bandant išsiaiškinti, ar dar ilgai rinkos kils, o gal jau reikia pasitraukti iš rizikingų investicijų, galima apžvelgti svarbiausius veiksnius, būtinus apsisprendimui.

2014 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje tuo metu dirbusi AB „Swedbank“ konsultantė J. Š. buvo kaltinama dėl sukčiavimo ir dėl dokumento suklastojimo, suklastoto dokumento panaudojimo.

Kai kurių tarptautinių institucijų vertinimu, viena iš labiausiai Rusijos sankcijų pažeidžiamų Europos Sąjungos valstybių yra Lietuva. Tai ne visai tiesa – dabartinės sankcijos turės vos pastebimą neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai, o labiau nerimauti reikėtų dėl to, kokius ekonominius ginklus Rusija dar gali pademonstruoti ateityje.

Šiandien Lietuvos kelyje pilnateisės narystės euro zonos link nebelieka nei praktinių, nei teorinių barjerų. Tačiau maždaug pusė Lietuvos gyventojų nėra įsitikinę euro nauda, ir nacionalinės valiutos pasikeitimo laukia su nerimu.

Šalies komerciniai bankai su Lietuvos banku ketvirtadienį pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl gerosios praktikos rengiantis euro įvedimui (toliau – Memorandumas). Juo bankai įsipareigojo intensyviausiu valiutos keitimo laikotarpiu klientus padaliniuose aptarnauti ilgiau, sudaryti palankias sąlygas įnešti grynuosius litus į banko sąskaitą, taip pat taikyti kitas priemones, kad gyventojai ir verslas galėtų kuo sklandžiau pasikeisti pinigus.

UAB „SEB investicijų valdymas“, pradėjusi bendradarbiauti su privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ per fondą „BaltCap Private Equity Fund II“ (BPEF II) į pažangias Baltijos regiono bendroves investuoja 19,3 mln. litų (5,6 mln. eurų) pensijų fondų lėšų. Dar 17,5 mln. litų (5,06 mln. eurų) investuojama iš Latvijos, 19,7 mln. litų (5,7 mln. eurų) - Estijos SEB pensijų fondų turto. Iš viso į fondą BPEF II bus investuojami 56 mln. litų (16,26 mln.

Būsto įsigijimas artimiausią pusmetį – pirkti ar laukti? Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Apie būsto įsigijimą svarstantys pirkėjai artimiausią pusmetį toliau laužys galvą bandydami rasti atsakymą į klausimą, kada tinkamiausias metas pirkti būstą – daryti tai prieš euro įvedimą ar sprendimo įsigyti būstą dirbtinai neskubinti ir dar luktelėti.

Lietuvoje sparčiai populiarėjant prekybai internetu kartu su pirkėjais į internetinės prekybos erdves žengia ir elektroniniai sukčiai. Sukūrę fiktyvias elektronines parduotuves, sukčiai bando nukopijuoti pirkėjų internetinės bankininkystės duomenis šiems atliekant tariamą mokėjimą. Tokio pobūdžio apgavysčių žmonės gali lengvai išvengti, jei žinos, kaip atpažinti ir pasirinkti tikrą ir patikimą internetinę parduotuvę.