swedbank

Nuo liepos mėnesio debeto mokėjimo korteles „Swedbank“ klientai gali gauti neišėję iš namų. Interneto banke užsisakius naują kortelę, ji klientus pasieks paštu – kortelė bus išsiųsta nurodytu adresu Lietuvoje arba užsienyje. Mokėjimo kortelės siuntimo paštu paslauga Lietuvos teritorijoje yra nemokama, siuntimo išlaidas padengs bankas. „Populiarėjant įvairioms elektroninėms paslaugoms vartotojai pastebimai savarankiškėja.

Birželio 25 d. Europos investicijų bankas (EIB) ir „Swedbank“ pasirašė sutartį, kuria Lietuvos daugiabučių namų atnaujinimo programai kredituoti per „Swedbank“ bus papildomai suteikta 12 mln. eurų (41,4 mln. litų). Lengvatinėms paskoloms skirtas lėšas šalies gyventojams, ketinantiems renovuoti būstą, „Swedbank“ tikisi išdalyti iki šių metų pabaigos.

Mokestinių pajamų į biudžetą ir šalies bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje yra mažiausias visoje Europos Sąjungoje (ES) – tik 27,2 proc., kai ES vidurkis siekia 39,4 proc. Be to, kitaip nei daugumoje ES valstybių Lietuvoje šis santykis jau keletą metų mažėja. Neretai pasigirsta politikų siūlymų ir toliau didinti mokesčių tarifus – neva, menkos mokestinės pajamos į šalies biudžetą rodo, jog mokesčiai Lietuvoje yra maži, tačiau verslininkai vis vien vengia juos susimokėti.

Lietuvos įmonės tik 1 proc. mokėjimų atlieka banko padaliniuose, o likę 99 proc. verslo pavedimai atliekami internetu, rodo šių metų pirmųjų keturių mėnesių „Swedbank“ duomenys. Mokėjimų internetu apimtys sparčiai auga – lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2013-aisiais, per keturis šių metų mėnesius mokėjimų internetu skaičius išaugo 34 procentais.

Gyventojų pradelstos skolos, balandžio mėnesį sumažėjusios, per gegužę išaugo 13 mln. litų ir mėnesio pabaigoje siekė 3,57 mlrd. litų. Kaip rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys, šią sumą bendrai buvo skolingi daugiau nei 273 tūkst. gyventojų. Portfelio augimą daugiausia lėmė pradelstų mokėjimų augimas lizingo bendrovėms, kiek mažiau prie augimo prisidėjo skolos už telekomunikacijų paslaugas. Gyventojų mokėjimai bankiniam sektoriui praktiškai nepakito.

Lietuviškų startuolių sėkmės istorijos ir jaunųjų verslininkų pasakojimai apie verslo pradžią atskleidžia keletą būtinų sėkmės elementų. Apsisprendusiajam nerti į verslo vandenis reikia ir jaunatviško entuziazmo, ir drąsos klysti, ir laiko verslo planui parengti. Žvelgiant į statistinius duomenis, matyti tendencija, kad tokiam šuoliui Lietuvoje dažniausiai ryžtasi subrendę, trisdešimtmetį perkopę asmenys. Jaunas verslininkas: 35-erių Kasmet Lietuvoje įsisteigia maždaug 13 tūkst. naujų įmonių.

Pasaulio finansų rinkų situaciją analizuojantis leidinys „Bloomberg Markets“ paskelbė 20-ties 2014 metų stipriausių pasaulio bankų sąrašą, kuriame devintą vietą užima SEB bankas Švedijoje. SEB bankas taip pat išrinktas trečiuoju tarp stipriausių Europos bankų.

Lietuvos darbdaviai į jaunąją kartą dažnai linkę žiūrėti neigiamai. Jaunuosius – po 1990 metų gimusius – darbuotojus jie neretai laiko tinginiais bei save įsimylėjusiais svajotojais, kurie impulsyviai trokšta greitų rezultatų, tačiau jų siekdami dirbti nenori. Laikas šių stereotipų atsisakyti – tai pats geriausias būdas atskleisti vadinamosios Z kartos potencialą ir sukurti tvirtą ryšį su jaunais darbuotojais, kurie pasaulį mato visiškai kitaip nei prieš tai buvusios kartos.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta Baltijos šalių socialinių išmokų analizė parodė, kad beveik 3000 litų darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) gaunančio gyventojo, sergančio dvi savaites, pajamos labiausiai sumažėja Estijoje, mažiausiai - Latvijoje. Tuo tarpu didžiausias darbo užmokesčio ir bedarbio pašalpos skirtumas fiksuojamas Lietuvoje.

Būsto rinkos plėtra Lietuvoje išlieka tvari – „Swedbank“ ekonomistai teigia, jog didelis nekilnojamo turto sandorių skaičius nereiškia, kad rinkoje formuojasi burbulas. Aktyvumas būsto rinkoje išliks didelis, tačiau nebesitikima tokio spartaus augimo, koks buvo stebimas šių metų pradžioje. Paklausos augimą toliau daugiausiai lems augančios pajamos, mažėjantis nedarbas ir žemos palūkanų normos, o kainų augimui įsibėgti neleis pakankama ir auganti pasiūla.

„Swedbank“ duomenimis, per pirmuosius penkerius šių metų mėnesius telefoninio sukčiavimo atvejų užfiksuota 63 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 metais. Pastebimai traukėsi ir sukčių iš gyventojų išviliotos pinigų sumos. Šių metų pradžioje lyginant su 2013 m. pradžia, sukčių „laimikis“ sumenko daugiau nei 70 proc. Tikėtina, kad sukčiai keičia taktiką ir ruošiantis euro įvedimui padaugės su šia valiuta susijusio sukčiavimo atvejų.

Europos Komisijai teigiamai įvertinus Lietuvos pažangą, iki pilnos narystės euro zonoje liko tik keli formalumai – jau po pusmečio Lietuvoje atsiskaitinėsime ta pačia valiuta kaip ir dar 18 ES valstybių.

Šiandien Lietuvos įmonės ir organizacijos susiduria su Z karta – žmonėmis, kurie gimė po 1990 metų ir pradeda įsilieti į darbo rinką. Pasaulinės apklausos rodo, kad šie jauni žmonės per savo gyvenimą ketina pakeisti apie 20 darbdavių ir norėtų pasiekti karjeros aukštumas 5-iose įvairiose srityse – nuo reklamos ir IT programavimo iki architektūros ar medicinos.

„Swedbank“ tęsia naujo tipo padalinių plėtrą – gegužės mėnesį duris atvėrė dar 6 nauji padaliniai ir šiuo metu jų skaičius siekia 18. Tai sudaro 25 proc. viso banko klientų aptarnavimo tinklo. Naujo tipo padaliniuose ypatingas dėmesys yra skiriamas elektroninio raštingumo ugdymui ir praktiniams mokymams bei finansinėms konsultacijoms. Operacijos grynaisiais pinigais atliekamos tik naudojantis savitarnos įrenginiais.

Daugiausia lietuvių svajoja dirbti „Barclays“ Lietuvos filiale, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir SEB banke. Vilioja stabilumas, pagarba darbuotojui ir geros algos. Tiesa, net ir geidžiamiausi darbdaviai sunkokai randa kai kurių profesijų darbuotojų, kaip teigia specialistų paieškos portalo cvmarket.

Per pastaruosius metus Lietuvoje padaugėjo žmonių, galvojančių apie nuosavo būsto įsigijimą, ir sumažėjo būsto nuomos šalininkų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Šiandien tik 6 proc. gyventojų vertina nuomą kaip patrauklesnę ir pigesnę nuosavo būsto alternatyvą, palyginimui, pernai taip manė 14 proc. gyventojų. 27 proc. nuomininkų sako, kad jiems nuoma – tik laikinas sprendimas, kol sukaups lėšų nuosaviems namams, per metus taip manančių padaugėjo 7 proc. punktais.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Beveik visos Europos Sąjungos valstybės, išskyrus Švediją ir Didžiąją Britaniją, pasirašė susitarimą, kuriuo įkuriama bankų sąjunga. Pasak finansų ministro, bankų klientai nuo šiol galės jaustis saugiau, o bankininkai tikina, kad susitarimas leis pajusti ir naudą – bendrijos narėse visi galės atsiskaitinėti pigiau.

Šiandien investuojantieji akcijų rinkose galėtų jaustis it sūpuodamiesi hamake Bahamuose. Akcijų augimas tęsiasi penkerius metus. JAV rinkų svyravimus matuojantis VIX indeksas – labai žemas, ir tai rodo stabilų augimą. Išsivysčiusių šalių ekonomikos po truputį atsigauna, infliacija išlieka maža, didžiųjų šalių centriniai bankai vis dar linkę palaikyti skatinančią pinigų politiką ir net svarsto apie naujas ekonomikos augimo skatinimo priemones.

Lietuvos ekonominis gyvenimas po antrojo prezidento rinkimų turo vargiai ar pasikeis, teigia verslo atstovai. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, ekonomikai būtų saugiau, jei prezidentas nebūtų susijęs su valdančiaisiais, tuo tarpu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad išrinkus bet kurį kandidatą, ūkio situacija vargiai keistųsi.

Banko paslaugų įkainiai mažėti nelinkę, o kaskart, kai jie didėja, mes, klientai, negauname jokio paaiškinimo. Nebent dar vieną prierašą pire nuskaitytos sumos - „aptarnavimo mokestis“. Bankai tikina, kad įkainių dydžiai pagrįsti rinkos tendencijomis Lietuvoje. Visgi klientų tai neguodžia, tuo labiau, kad kaimyninėse šalyse dauguma įkainių mažesni arba jų iš viso nėra.

LRT.lt portalo kalbinti verslo, politikos ir ekonomikos ekspertai sako, kad pirmieji debatai staigmenų nepateikė. Dauguma kandidatų į prezidentus kartojo tas pačias žiniasklaidoje nuolat skelbiamas mintis, nuvalkiotus argumentus. Dažniausiai kalbėjo apie tai, kokios yra problemos, bet ne kaip jas spręsti. Kalbintiems ekspertams susidarė įspūdis, kad bent jau kol kas kandidatai rinkėjams nėra paruošę jokių siurprizų ar šviesių, įdomesnių minčių.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Dėl didėjančių atlyginimų kaimyninėse šalyse, emigracijos bei atsigaunančios ekonomikos verslas jaučia didelį spaudimą kelti algas Lietuvoje, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. Jo teigimu, darbdaviai neišvengiamai turės tai padaryti, nors vadovai, akcininkai, ypač smulkiose provincijos įmonėse, nėra nusiteikę didinti sąnaudų.

Lietuviai būtiniausioms reikmėms išleidžia beveik pusę savo pajamų, o vien maistui skiria kone ketvirtį piniginės turinio. Tokias tendencijas atskleidė antrą kartą atliktas Baltijos šalių sostinių namų ūkių pagrindinių išlaidų tyrimas. Paaiškėjo, kad keturių asmenų šeima, turinti nuosavą butą senos statybos name Vilniuje ir gaunanti vidutines 4 102 litų per mėnesį pajamas, maistui, būstui bei transportui išleidžia apie 1 789 litus. Būtent maistui tenka didžioji šios sumos dalis – 996 litai.

Baltijos valstybių ekonomika ir toliau augs sparčiau už kitų Europos Sąjungos šalių ekonomiką, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą jis sakė, kad nors ,,Swedbank“ mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, tačiau nemano, jog Rusijos ekonomikos stangacija yra pagrindinis Lietuvos įmonių iššūkis. Šių ir 2015 metų BVP augimo prognozė mažinama tik keliomis dešimtosiomis procentinio punkto iki 3,3 ir 4,0 proc.

,,Neapibrėžtumas ir rizika pasaulyje padidėjo, nors nėra labai didelė, – pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis teigė, kad Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos išlieka didelė, tačiau jei ES didesnių sankcijų netaikys, ypač didelio poveikio mūsų šalies ekonomikai įvykiai Ukrainoje ir dėl to Rusijai taikomos sankcijos neturės.

Keliauti smagu ir viską suplanavus iki smulkmenų, ir ekspromtu. Visgi, jei kelionės maršrutą nuspręsite palikti griežtai neapibrėžtą, kelionės finansus derėtų susiplanuoti tiksliai ir iš anksto. Pageidaujantiems didesnio efekto taupant, rekomenduojama pradėti išlaidų planą dėlioti dar likus pusmečiui iki kelionės. Grynieji – ne prioritetas Nors grynieji ilgą laiką keliaujantiems į užsienį buvo neatsiejama kelionės dalis, finansų ekspertai nerekomenduoja jų vežtis daug.

Lietuviai ir latviai maistui, būstui bei transportui išleidžia beveik pusę savo pajamų, o estai – tik trečdalį. Tokias tendencijas atskleidė antrą kartą atliktas Baltijos šalių sostinių namų ūkių pagrindinių išlaidų tyrimas. Jo duomenimis, palyginus trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkius, būtiniausioms išlaidoms – maistui, būstui ir transportui - daugiausia pinigų išleidžia Rygos gyventojai. ,,Šiemet vertinome ne tik išlaidas maistui, kaip praėjusiais metais, bet ir būstui bei transportui.

Norėdamas užtikrinti efektyvesnį klientų aptarnavimą, „Swedbank“ planuoja sujungti lizingo ir automobilių nuomos paslaugas teikiančias dukterines įmones. Numatoma, kad dar šiemet bendrovės „Swedbank autoparko valdymas“ turtą, sutartinius įsipareigojimus ir teises perims „Swedbank lizingas“. „Siekiame sutelkti visas lizingo ir automobilių veiklos nuomos paslaugas vienose rankose.

„Swedbank“ užsakymu atlikta interneto banko naudotojų apklausa parodė, kad netekę galimybės naudotis elektronine bankininkyste gyventojai patirtų ir rūpesčių dėl laiko sąnaudų, ir finansinių nuostolių. 60 proc. besinaudojančiųjų elektronine bankininkyste nurodė, jog negalėdami naudotis interneto banku, turėtų skirti daugiau laiko visiems mokėjimams ir pavedimams atlikti. Beveik 40 proc. pažymėjo, kad tektų išleisti daugiau pinigų už mokėjimus ir pavedimus.

Lietuvos praradimai dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto, preliminariais duomenimis, gali siekti beveik 3,5 mlrd. litų, prognozuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas socialdemokratas Bronius Bradauskas. Ekonomikos ekspertų teigimu, jei padėtis konflikto zonoje neaštrės, poveikis mūsų šalies ekonomikai bus nedidelis, tačiau Vyriausybė turi įvertinti ir juodojo scenarijaus riziką.

Nors pastaruosius trejus metus Lietuvoje parduodamų naujų automobilių skaičius beveik nesikeičia ir kasmet jų nuperkama apie 14 tūkst., automobilių lizingo rinka pastebimai auga. 2012 m. automobilių lizingo rinka Lietuvoje augo 7 procentais, praėjusiais metais – beveik 20 procentų. „2012 metais mūsų bendrovė suteikė 162 milijonų litų finansavimą automobiliams įsigyti, o praėjusiais metais lizingo sutarčių sudarėme už dar didesnę – daugiau nei 200 milijonų litų sumą.

Naująja „Swedbank“ Lietuvoje vadybos pirmininke ir administracijos vadove paskirta Dovilė Grigienė teigia, kad svarbiausia šiuo metu bankui prisiderinti prie kintančių klientų poreikių ir pasiruošti, kad euro įvedimas Lietuvoje būtų kuo sklandesnis. „Matome didelių pokyčių klientų elgsenoje ir įpročiuose”, – žurnalistams penktadienį sakė D. Grigienė. Pasak jos, net 98 proc. operacijų atliekama elektroninėje erdvėje.

Praėjusiais metais baigėsi maždaug penkerius metus trukusi stagnacija būsto rinkoje – sandorių skaičius sparčiai augo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Didesnį aktyvumą iš dalies lėmė gerėjantys gyventojų lūkesčiai dėl šeimos pajamų bei mažesnis nerimas dėl ekonominės aplinkos. Tačiau didžiausios įtakos gyventojų sprendimui įsigyti būstą greičiausiai turėjo padidėjęs būsto įperkamumas bei išaugęs nuomos pajamingumas.

Gyvename ne taip ir blogai – kas antra šeima Lietuvoje turi iš ko nuolat atsidėti santaupų, rodo sausio mėnesį „Swedbank“ atliktas tyrimas. Tačiau, sukaupę rekordines sumas santaupų, susitvarkyti su jomis ar gauti naudos nesugebame. Net 80 proc. taupančiųjų santaupas laiko arba grynaisiais namuose, arba banko einamojoje sąskaitoje, kur pinigų vertė ne tik, kad neauga, bet dar ir mažėja.

Savo uošvį Joną Lašinį prezidento rinkimuose užregistravęs Mindaugas Filipavičius prisipažino, kad rinkti parašus už kandidatą kol kas sekasi sunkokai. „Ne visi žmonės suvokia, kad tai yra 100 proc. rimta“, – šypsojosi M. Filipavičius. Visus reikalingus dokumentus pridavę ir 11,5 tūkst. litų užstatą sumokėję pretendentai iki kovo 27 dienos privalo surinkti 20 tūkst. jų palaikančių balsavimo teisę turinčių asmenų parašų.

Gyventojams, apsisprendusiems kaupiant maksimaliai nuosavomis lėšomis prisidėti prie senatvės pensijos, kovo mėnesį „Sodra“ perves pirmąsias padidintas įmokas. Jas sudarys trys sudėtinės dalys – papildoma dalyvio ir skatinamoji valstybės įmokos bei bazinė Sodros įmoka. Šiuo metu maksimaliai kaupia ir ateityje gaus didesnę pensiją daugiau nei 400 tūkst. pensijų kaupimo dalyvių, 38 proc.

Svajonės užsidirbti svetur genamų lietuvių sugrįžus gali laukti staigmena banke. Iš užsienietiško atlyginimo svetur neskurstančių, nors ir prabangoje nesimaudančių, bet į Lietuvą parvažiavusių ir turtingais pasijutusių emigrantų užmojus greitai atšaldo ekonominės krizės pamokas išmokę bankai. Svetur nugarą lenkiančiajam netgi ne už minimalų atlyginimą tėvynėje už paskolą nusipirkti būstą gali būti misija neįmanoma.

Karolis Birgilas Šiuo metu Ukrainoje vykstantys neramumai tik sustiprina neigiamą investuotojų sentimentą visoms besivystančioms rinkoms, kuriose politinės problemos dažniausiai tampa valiutų, obligacijų ir akcijų rinkų nuosmukio priežastimi.

Kovo 4 d., naktį iš pirmadienio į antradienį, bus atliekami informacinių sistemų profilaktiniai darbai, todėl nuo 1.00 val. iki 3 val. galimi trumpalaikiai sutrikimai atsiskaitant „MasterCard“ mokėjimo kortelėmis užsienyje ir Lietuvoje esančiose prekybos vietose, kuriose įrengti banko „Swedbank“ elektroniniai kortelių skaitytuvai. Taip pat minėtu metu gali būti sutrikimų atsiskaitant „MasterCard“ kortelėmis interneto parduotuvėse.

Ukrainos grivina sparčiai silpnėja ir balansuoja ties 5 metų žemuma JAV dolerio atžvilgiu. Investuotojai baiminasi, kad šalis greitu metu nebevykdys savo finansinių įsipareigojimų ir bankrutuos. Jų nenuramina net prezidento Viktoro Janukovyčiaus išsiderėta 15 mlrd. dolerių (38 mlrd. litų) pagalba iš Rusijos. Krizė Ukrainos ekonomikoje trunka mažiausiai 3 metus, o jos priežastys prasidėjo dar seniau.

Būstui įsigyti praėjusiais metais Lietuvos gyventojai šalies bankuose pasiskolino daugiau nei 2 mlrd. litų, tai yra, 34 proc. daugiau nei 2012 m. Daugiausia būsto paskolų sutarčių pasirašė didmiesčių gyventojai, vidutinė paskolos suma siekė apie 155 tūkst. litų, o vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis buvo 21 metai, rodo „Swedbank“ duomenys. „Žmonės vis optimistiškiau vertina ir savo darbo vietos, pajamų stabilumą, ir visos šalies ekonomikos situaciją.

Paaiškėjo 2013 m. Baltijos šalių bankų sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai. Latvijoje ir Estijoje 2013 m. geriausiai klientus aptarnaujantis bankas išliko „Danske Bank”. Lietuvoje lyderio poziciją “Danske Bank” užleido pirmą kartą į reitingo lentelės pirmąją vietą įkopusiam bankui “Finasta”. Bendras visų bankų aptarnavimo kokybės vidurkis Lietuvoje yra aukščiausias, jis siekia 85%. Latvija 2013 metais nukrito į antrąją vietą, surinkusi 82 %. Estija, lygina...

Vasario mėnesį Anykščiuose veiklą pradėjo „SPA Vilnius–Anykščiai“ gydomasis ir sveikatingumo centras, kuriam „Swedbank“ suteikė 2,9 mln. litų vertės finansavimą. Tai pirmasis toks sveikatingumo ir poilsio paslaugų kompleksas visoje Aukštaitijoje. Statybos darbai buvo pradėti 2013 metais, viso projekto vertė siekė 15 mln. litų. „Su „SPA Vilnius“ grupe sėkmingai bendradarbiaujame jau gerą dešimtmetį.

„Swedbank“ Lietuvoje komunikacijos vadovas Kęstutis Vanagas pasakojo, kad socialinė atsakomybė – tai gyvenimo būdas, kuris padeda visuomenei. „Swedbank“ užsakyto tyrimo rezultatai parodė, kad net 66 proc. apklaustųjų išreiškė savo nuomonę, kas jiems svarbu, jog įmonės būtų socialiai atsakingos. „Per Nepriklausomybės laikotarpį subrendo karta, kuriai rūpi, kaip elgiasi verslas“, - sakė K. Vanagas.

Atsainus požiūris į kredito istoriją gali kainuoti tiek, kiek naujas automobilis ar būsto remontas. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų skaičiavimais, gyventojo, turinčio blogą asmeninį kredito reitingą, per visą laikotarpį sumokamos būsto paskolos palūkanos gali būti net iki 40 tūkst. litų didesnės nei išsaugojusio gerą kredito istoriją.

Lietuvos namų ūkių vartojimas sudaro daugiau nei 60 proc. BVP ir turi didelės įtakos šalies ekonomikai. Tai svarbus šalies gyventojų materialinės gerovės rodiklis, o jo augimas ar mažėjimas yra susijęs su gerėjančiu arba prastėjančiu gyvenimo lygiu. Krizės metais dėl išaugusio nedarbo lygio, sumažėjusių atlyginimų, smukusių nekilnojamojo turto kainų bei išaugusio finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykio namų ūkių išlaidos susitraukė penktadaliu.

 Sukčiai prisitaiko prie šalies ekonomikos realijų – į gyventojų namus užsukę ir bankų atstovais prisistatę sukčiai siūlo išsikeisti namuose laikomas santaupas į eurus. „Swedbank“ įspėja netikėti tokiais „kurjeriais“ ir jokiu būdu nepatikėti jiems savo pinigų. „Jei sulaukėte pasiūlymo geresniu kursu pakeisti litus ar juos suregistruoti, nurašant banknoto serijos numerį, galite būti visiškai tikri – jūs bendraujate su apsimetėliu.

 Pernai Lietuvoje nedarbo lygis sumažėjo iki 11,8 proc. ir buvo mažesnis nei euro zonoje, kur net 12,1 proc. darbo jėgos negalėjo susirasti darbo. Progresas akivaizdus – dar prieš trejus metus nedarbas Lietuvoje siekė apie 18 proc. Tačiau tolimesnio proveržio kuriant darbo vietas ir mažinant nedarbą šalyje bus nedaug. Užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad dėl technologinio proveržio ir kompiuterizacijos, darbo vietų mažės ne tik pramonės, bet ir daugelyje paslaugų sektorių.

Pastarąsias savaites viso pasaulio investuotojų dėmesį prikaustė įvykiai besivystančių šalių rinkose. Priverstos ieškoti skubių priemonių, kaip sumažinti nacionalinės valiutos kurso kritimą ir suvaldyti kylančią infliaciją, viena po kitos Turkija, Indija, Brazilija bei Pietų Afrikos Respublika (PAR) paskelbė didinančios bazines palūkanų normas. Indijos centrinis bankas palūkanų normas padidino nuo 6,75 iki 7 proc., PAR – nuo 5 iki 5,5 proc., Brazilija – nuo 10 iki 10,5 procento.