Kaip teigiamą šio sandorio pusę S.Kropas įvardija tai, kad „Danske Bank“, parduodamas verslą „Swedbank“, iš esmės užtikrina, kad jo įsipareigojimai klientams toliau bus vykdomi.
„Tai tikrai nėra optimistinė žinia rinkai, aš asmeniškai taip pat pergyvenu, kad yra priimtas toks verslo sprendimas. „Danske Bank“ buvo kiek kitoks, jis įnešdavo tam tikro kolorito, buvo orientuotas į inovatyvias technologijas, vykdė socialines programas. Rinkos dalyvių sumažėjimas yra blogas ženklas“, - BNS sakė S.Kropas.
Anot jo, toks „Danske Bank“ sprendimas yra perspėjimo signalas Lietuvos institucijoms, kurios turėtų įvertinti savo veiklą.
„Kalbant apie naujus investuotojus, bankininkystės rinkoje šiuo metu yra sausra. Valdžios institucijoms reikėtų labai atsargiai ir jautriai reaguoti, palaikant kontaktus su esamais investuotojais, kuriuos mes dabar dažnai įvariais būdais, spaudoje ir kitur, mėgstame juos pavanoti, tad jų apetitas ir noras tęsti šią veiklą ir turėti tas investicijas, dingsta. Ta investuotojų sausra gali toliau tęstis ir dėl to kentės klientai“, - tvirtino S.Kropas.
Jis pripažino, kad „Danske Bank“ sprendimui atsisakyti mažmeninio verslo galėjo turėti ir nesiliaujančios diskusijos dėl bankų paslaugų mokesčių bei ketinimai dar labiau griežtinti jų veiklą.
„Visos šios diskusijos, pasiūlymai dėl veiklos reguliavimo, atsiduria ant bankų vadovybės stalų Kopenhagoje ir Stokholme. Matyt jiems per daug laiko reikia skirti šiai rizikai valdyti, todėl buvo nutarta geriau jos visiškai neturėti. Tuo labiau, kad bankinės veiklos grąža Skandinavijoje yra didesnė nei Baltijos šalyse, o mažmeninės bankininkystės grąža yra dar mažesnė, nors ši sritis šiuo metu reikalauja didelių investicijų, pavyzdžiui, į IT projektus“, - sakė Lietuvos bankų asociacijos vadovas.
Jo teigimu, griežtinama bankų veikla, reguliuojami paslaugų tarifai gali sudaryti tokias sąlygas, kai mažmeninės bankininkystės verslą bus pajėgūs plėtoti tik didieji rinkos žaidėjai.
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys taip pat teigė, jog dėl planuojamo „Danske Bank“ ir „Swedbank“ sandorio koncentracija mažmeninės bankininkystės rinkoje dar labiau padidės.
„Mus kaip vartotojų atstovus neramina, ar nebus taip, kad „Danske Bank“ klientai, kurie dabar turi kažkokias geras sąlygas savo banke, įgyvendinus sandorį, jų neteks ir taip pajus neigiamą šio „susiliejimo“ įtaką savo kišenei“, - BNS sakė K.Kupšys.
Jo teigimu, gal būt galima pasidžiaugti tuo, kad „Danske Bank“ iš viso nenusprendė trauktis iš Lietuvos rinkos, tačiau ir šis banko sprendimas vartotojams yra dar vienas „susirūpinimo signalas“.
„Bankų, kurie norėtų dirbti mūsų nedidelėje rinkoje, vis labiau mažėja. Spėju, kad mūsų rinka yra gerokai per maža, kad bankai joje galėtų uždirbti savo akcininkų nustatomus pelnus, Tie finansiniai motyvai tam tikru momentu ir lemia sprendimus dėl padalinių tinklo ir mažmeninių klientų išlaikymo sąnaudų“, - tvirtino K.Kupšys.
Tačiau, anot jo, klasikiniams bankams skiriant mažiau dėmesio mažmeniniams klientams, pastarieji atranda kitų mokėjimų, taupymo bei kreditavimo galimybių.
„Lietuvoje jau galima naudotis elektroninių pinigų įstaigomis, tokiomis kaip „Paysera“, apmokėti sąskaitas „Perlo“ terminaluose, naudotis tarpusavio skolinimo sistemomis ir taip apeiti tradicinę bankų sistemą. Todėl viltis, susijusias su klientų gerbūviu, aš siečiau su alternatyviomis, nebankinėmis sistemomis“, - teigė K.Kupšys.
Antra pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupė „Danske Bank“ trečiadienį pranešė pasirašiusi sutartį su „Swedbank” dėl mažmeninės bankininkystės verslo Lietuvoje ir Latvijoje - klientų sąskaitų, indėlių, paskolų, mokėjimo kortelių ir vertybinių popierių pardavimo.
Šiomis paslaugomis naudojasi apie 120 tūkst. privačių „Danske Bank“ klientų Lietuvoje ir apie 7 tūkst. Latvijoje. Perleidžiamas paskolų portfelis Lietuvoje yra apie 525 mln. eurų, Latvijoje – apie 116 mln. eurų.
Prašymas dėl leidimo sandoriui netrukus bus pateiktas Lietuvos ir Latvijos Konkurencijos taryboms, jį planuojama užbaigti 2016 metų pirmąjį ketvirtį.
Šių metų pradžioje „Danske Bank” pristatė savo planus Baltijos šalyse koncentruotis į verslo ir privačios bankininkystės klientų aptarnavimą, tuo pat metu palaipsniui išeinant iš mažmeninės bankininkystės.
