swedbank

Trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo iki 8,3 proc. ir buvo net 1,1 procentinio punkto mažesnis nei antrąjį ketvirtį. Neakyla akis galėtų pasidžiaugti, tačiau iš tiesų ši statistika turėtų kelti nerimą. Per šį laikotarpį pirmą kartą per ketverius metus užimtumas Lietuvoje sumažėjo. O nedarbo mažėjimo priežastys yra labai liūdnos – emigracija ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Ši tendencija tęsis ir toliau, o išeičių gali likti vis mažiau.

Ar daug pažįstate verslininkų, kurie nenorėtų savo verslo plėtros? Aš, tiesą sakant, nė vieno. Ambicijų augti turi visi, net ir vieno žmogaus mikroįmonės. Tačiau konkrečių veiksmų nutaria imtis sąlyginai nedaug. Kaip rodo neseniai „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos verslo apklausa, verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja tik kas antra šalies įmonė.

Premjeras žada išspręsti šešėlinės būsto nuomos rinkos problemą ir išaiškinti nelegaliai pajamas gaunančius bei mokesčių nemokančius asmenis. „Kalbant apie pajamas, kurios generuojamos iš nuomos, pagal galiojančius įstatymus visos jos turi būti apmokestinamos pajamų mokesčiais. Kiek žinau, mokesčių inspekcija tokią informaciją renka.

Lietuvos ekonomika sėkmingai išlaikė išbandymus, susijusius su Rusijos sankcijomis ir jos ekonomikos lėtėjimu – BVP augimas trečiąjį šių metų ketvirtį jau paspartėjo ir dar labiau įsibėgės kitais metais. „Swedbank“ prognozuoja, kad kitais metais BVP augimas sieks 3,3 procento, o daugiausiai įtakos tam turės ir toliau sparčiai augantis gyventojų vartojimas. Tačiau išorinė aplinka išlieka įtempta, ir kai kurie rodikliai signalizuoja apie išsikvepiantį Lietuvos konkurencingumą.

Artimiausiu metu numatoma atnaujinti gyventojų ir metrikacijos paslaugų informacines sistemas. Tikimasi, kad žmonėms bus lengviau įregistruoti dokumentus. „Nuo Naujųjų metų Registrų centras visiškai perima gyventojų registro tvarkymą ir atsižvelgiant į poreikius bei žinant, kokie iššūkiai laukia ateityje, buvo nuspręsta modernizuoti patį registrą, keisti jo struktūrą, kuri įgalintų modernių elektroninių paslaugų kūrimą.

 Šį pavasarį sėkmingai perviliojęs dalį didžiųjų bankų klientų, specializuotas paskolų bankas „Bigbank“ siekia atsiriekti dar didesnę vartojimo paskolų rinkos dalį. Šią savaitę visiems Lietuvoje veikiančių bankų klientams pateikęs 9 proc. palūkanų vartojimo paskoloms pasiūlymą, bankas tikisi metus pabaigti su 7 proc. rinkos dalimi.

Suomija planuoja dabartinę pašalpų sistemą pakeisti besąlyginėmis bazinėmis pajamomis. Jeigu naujasis modelis bus patvirtintas, tai sukels revoliuciją Suomijos socialinės rūpybos sferoje. Anot projekto, kuris bus pristatytas 2016-ųjų lapkritį, kiekvieną mėnesį Suomijos pilietis iš valdžios gaus 800 eurų. Ši suma nebus apmokestinama. Šie pinigai pakeistų visas galiojančias šalyje socialines išmokas.

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad būti apsidraudusiam yra svarbu, tačiau tokių, kurie naudojasi draudimu, yra gerokai mažiau. 4 iš 10 lietuvių neturi jokio savanoriškai įsigyto draudimo. Tiesa, panašios tendencijos vyrauja ir Latvijoje bei Estijoje.

Šeštadienį, spalio 31-ąją, minėta Pasaulinė taupymo diena skatina aktyviau kalbėti apie lietuvių taupymo įpročius. Nors pastaruosius keletą metų šalies ekonominė aplinka gerėja, o gyventojų pajamos auga, vis dėlto kas penkta šeima Lietuvoje gyvena neturėdama jokių santaupų. Gal visgi dėl vangiai kaupiamo finansinio rezervo kalti ne maži atlyginimai, o mūsų požiūris į taupymą? Jei sutinkate su šia nuomone, kviečiu prisiminti keletą svarbių tvaraus pinigų valdymo taisyklių.

Valdžioje esantys politikai, dažnai yra kaltinami, kad jie veikia populistiškai, nekuria Lietuvos ateities, o tik gyvena nuo rinkimų iki rinkimų. Likus metams iki rinkimų paduodami liaudžiai duonos ir žaidimų, šiltuose postuose jie sėdi ir dešimtmečiai. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiniame tinkle rašo, kad demokratinėse valstybėse tobulą mokesčių sistemą sukurti sudėtinga.

 Lenkijos opozicinei konservatyviajai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sekmadienį triuškinamai nugalėjus valdančiąją centristinę Piliečių platformą (PO), Lietuvos ir Lenkijos ekonominis bendradarbiavimas neturėtų keistis, teigia ekonomistai. „Aš manau, kad apskritai (Lietuvos ir Lenkijos - BNS) bendradarbiavimas turėtų būti šiek tiek intensyvesnis, taigi ekonomikos srityje taip pat.

Lietuvos komerciniai bankai šia savaitę skaičiavo savo pelnus ir pajamas per devynis šių metų mėnesius. Tada didieji bankai šiais metais negalėjo pasigirti augančiai pelnais. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Statys Kropas tikino, didžiausią įtaką komercinių bankų pelnams turėjo valiutos keitimo operacijų pajamų praradimas ir tarptautinių pavedimų įkainių pokyčiais. „Didieji bankai deklaruoja, kad tai susiję su euro įvedimu ir tarptautiniais pavedimais, kurie buvo labai brangūs.

Statistika rodo, kad kiekvieną mėnesį bankomatuose išsigryninę pinigus pasiimti juos pamiršta iki 60 klientų. Banko specialistai ragina bankomate rastų banknotų neimti ‒ per 15 sekundžių pinigai automatiškai bus įtraukti atgal į bankomatą. Jei pinigai visgi paimami ir nepristatomi į banką, tai prilyginama vagystei.

Buvęs bankininkas, vadybininkas ir verslininkas Arūnas Šikšta traukiasi iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos. „Sprendimą žinau, esu su juo kalbėjęs. Jis kol kas formaliai neįvykęs, bet, matyt, artimiausiu metu įvyks. Asmeninės aplinkybės jo šiuo metu nelabai leidžia šias pareigas eiti. Bet šiaip mes esame labai dėkingi už tai, kokių per pusmetį jis padėjo padaryti darbų, ir Ekonomikos komitete“, - BNS patvirtino Liberalų frakcijos seniūnas Vilniaus taryboje Vincas Jurgutis.

Lietuvoje darbo pajamų apmokestinimas – vienas tarp didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau Seimo nariams ribų nėra. Socialdemokratai nelaužo savo tradicijų, ir kaip prieš kiekvienus rinkimus Seime bando prastumti progresinių mokesčių idėją. Seimo narys Algirdas Sysas siūlo tris - 15, 25 ir 40 proc. - gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Pajamoms, kurios per metus nesiektų 14 tūkst. eurų parlamentaras siūlo taikyti 15 proc. mokesčio tarifą, nuo 14 tūkst. iki 36 tūkst. eurų - 25 proc.

Vienas Lietuvos bankininkystės lyderių bankas „Swedbank“ šiemet per devynis mėnesius uždirbo 59 mln. eurų grynojo pelno - 30 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Tam didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir didėjusios išlaidos atidėjiniams. „Veiklos rezultatai atspindi finansinio sektoriaus aplinką ‒ jiems įtakos turėjo vis dar rekordinėse žemumose esančios palūkanų normos ir smarkiai susitraukusios pajamos iš tarptautinių pavedimų ir valiutos keitimo operacijų.

Lietuvoje augant tinklinių parduotuvių skaičiui, smulkusis verslas išlieka svarbiu vietos ekonomikos varikliu – ypač šalies regionuose. „Swedbank“ atliktos apklausos duomenimis, pas smulkiuosius vietos gamintojus ir prekybininkus nuolat, tai yra bent kartą per savaitę, apsiperka dauguma mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių. Didmiesčiuose, priešingai nei regionuose, daugelis pas smulkiuosius apsiperka gerokai rečiau.

2017-ųjų vasarą, kol bus rekonstruojamas Vilniaus oro uosto kilimo takas, daugelis skrydžių bus vykdoma per Kauną. Prognozuojama, kad per 35 dienas Kauno oro uostas priims daugiau nei 360 tūkst. papildomų keleivių. Rekonstrukcijos darbai Vilniaus oro uoste vyks nuo liepos 14 iki rugpjūčio 18 dienos. Šiuo laikotarpiu daugelis Vilniaus oro uosto skrydžių bus vykdomi per Kauną. „Pagal dabartinius duomenis turistų srautai Kaune nėra dideli.

Sparčiai stiprėjanti šalies ekonomika, išaugęs gyventojų socialinis mobilumas ir žiniasklaidos plačiai išreklamuotos verslo naujokų sėkmės istorijos sukūrė tai, ko nepavyko pasiekti tikslinėmis skatinimo priemonėmis. Tai yra, suteikė stiprų impulsą verslumo Lietuvoje proveržiui. 33 kasdien – tiek naujų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių buvo sukuriama Lietuvoje pernai metais.

 Lietuva prarado Europos Sąjungos rinkos dalį, kurią buvo išsikovojusi iki 2013-ųjų metų. Tiesa, pirmąjį šių metų pusmetį investicijų augimas šalyje buvo spartus, tačiau jis gali būti nepakankamas norint šią rinkos dalį vėl padidinti. Nors šiuo metu įmonės ne tik turi daug priežasčių ir realių galimybių investicijoms didinti, visgi „Swedbank“ ekonomistai mato nemažai neapibrėžtumo dėl tolimesnio investicijų augimo.

Nors pinigai nėra pats svarbiausias dalykas gyvenime, daugelis, ko gero, neatsisakytų galimybės savo kišenę kas mėnesį papildyti keliomis papildomomis eurų kupiūromis. Ypač jei šios pajamos nereikalauja ilgų viršvalandžių biure. Papildomo uždarbio potencialas slypi ir daugumoje daiktų, kuriuos mes turime, tačiau ne visuomet naudojame, ir netgi mūsų pomėgiuose. Racionaliai įvertinę galimybes jais dalintis, galime savo finansus papildyti apčiuopiama suma ar bent jau sumažinti savo išlaidas.

 Vienas Lietuvos bankų lyderių „Swedbank“ siekia, kad gamybą nutraukusiai ir milijoninės paskolos negrąžinančiai keraminių plytelių gamintojai „Dvarčionių keramika“ būtų iškelta bankroto byla. Bankas prašymą dar liepos mėnesį pateikė Vilniaus apygardos teismui, tačiau jo nagrinėjimas sustabdytas, teismui jau antrą kartą iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą. Bankas pastarąjį teismo sprendimą apskundė.

Ką ir kaip kalbėti darbo susitikimo metu ir ko jokiu būdu nesakyti? Kaip išsisukti nuo suktų klausimų ir ką atsakyti, jei darbdavys rimtu veidu paklaus „ką pasiimtumėte į negyvenamą salą ir kodėl“? Dažnai ruošiantis darbo pokalbiui apgalvojame šimtus smulkmenų ir surepetuojame dešimtis atsakymų, tikėdami, kad toks pasiruošimas padės sublizgėti kandidatų minioje. Visgi vienas pagrindinių raktų į sėkmę atrankos pokalbyje yra nuoširdumas ‒ tai galioja ir kandidatui, ir darbdaviui.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ pristatė investuotojų lūkesčius šiam politiniam sezonui. Svarbiausias jų – naujo socialinio modelio priėmimas. „Pasenęs, nelankstus darbo santykių reglamentavimas yra vienas didžiausių Lietuvos investicinio klimato trūkumų.

Galima pasidžiaugti, kad Lietuva pasaulio konkurencingumo indekse iš 41-os palypėjo į 36-ą vietą, tačiau pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti mes užimame 123 vietą iš 140 pasaulio valstybių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užregistravo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame pateiktos numatomos kitų metų „Sodros“ pajamos ir išlaidos. Prognozuojama, kad einamųjų metų pajamos bus 95,5 mln. Eur mažesnės nei einamųjų metų išlaidos, tačiau einamųjų metų rezultatas, lyginant su ankstesniais metais, pagerės 48 procentais.

Kiekvienais metais iš Lietuvos emigruoja tūkstančiai lietuvių, kurie ieško geresnio gyvenimo svetur. Šiuo metu nebegalime pasigirti, kad mūsų yra trys milijonai, tačiau mūsų dideliu valstybinis aparatas pritaikytas net ne trims milijonams gyventojų, o keturiems.

Kaip pigiai pasiskolinti? Tokį klausimą, dirbant smulkiojo verslo finansavimo srityje, tenka girdėti dažnai. Universalų receptą atrasti būtų sunku, tačiau įmonėms patarčiau pirmiausia atlikti finansavimo priemonių rinkos analizę, ir į susitikimą su potencialiu kreditoriumi nusinešti ne tik idėją, bet ir konkrečius atsakymus ‒ kam panaudosite skolintas lėšas ir kaip jas planuojate grąžinti. Tuomet galėsite tikėtis gauti reikalingą kreditavimą ir suderėti dar palankesnes skolinimosi sąlygas.

Nerimstant kalboms apie minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimą iki 437 eurų jau kitais metais, ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė atvirai: „tokį makabrišką planą galėjo sugalvoti tik gerai infiltruotas ir užmaskuotas visuomenės priešas“. Socialiniame tinkle vyriausias Swedbank ekonomistas Nerijus Mačiulis dėsto, kad jeigu kitais metais MMA būtų padidintas iki 437 eurų, net 61 tūkstantis kvalifikuotų viešojo sektoriaus darbuotojų – kai kurie slaugytojai, mokytojai ir auklėtojai, gaisrinink...

Paaiškėjus apie „Danske Bank“ ir „Swedbank“ pasirašytą mažmeninės bankininkystės perleidimo sutartį, klientai nerimauja, kokių pokyčių gali sulaukti. Tuo tarpu Bankų klientų asociacija yra susirūpinusi dėl tolimesnės Lietuvos bankų rinkos ateities ir jos artėjimo prie monopolijos. Į Lietuvos bankų klientų asociaciją jau kreipiasi „Danske Bank“ klientai su nerimu, kaip bus su jų paskolomis.

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ sprendimas parduoti mažmeninės bankininkystės verslą Lietuvoje turės neigiamos įtakos rinkai, teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Pasak Stasio Kropo, jį galėjo paskatinti griežtėjantis bankų veiklos reguliavimas. Tuo metu asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys mano, jog dėl sandorio rinkoje dar labiau padidės koncentracija.

„Danske Bank” pasirašė sutartis su „Swedbank” padaliniais Lietuvoje ir Latvijoje dėl mažmeninės bankininkystės verslo pardavimo. Sandoris apima banko mažmeninės bankininkystės klientų sąskaitas, indėlius, paskolas, mokėjimo korteles ir vertybinius popierius. Artimiausiu metu dokumentai bus perduoti Konkurencijos tarybai, kurios leidimas yra būtinas sandorio įvykdymui, bei atitinkamai institucijai Latvijoje.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad klientai aktyviai naudojasi galimybe gauti draudimo išmokas už finansinius nuostolius, susijusius su įvairiomis įsigytomis ilgalaikio vartojimo prekėmis. Per pirmuosius 8 šių metų mėnesius „Swedbank“ kredito korteles turintys gyventojai gavo daugiau nei 8,5 tūkst. eurų pirkinių draudimo išmokų. Dažniausiai žmonės kompensacijas gaudavo, kai būdavo sugadinami ar sudaužomi išmanieji telefonai.

Ne paslaptis, kad viešojoje erdvėje išsakomos nuomonės apie gyvybės draudimą Lietuvoje dažniausiai yra nepalankios šiai paslaugai. Iš lūpų į lūpas perduodamos nesėkmės istorijos apie nedžiuginančius investuotų gyventojų mokamų įmokų rezultatus, didelius mokesčius ir dar didesnes baudas už ketinimą keisti paslaugos teikėją. Geroji žinia yra ta, kad situacija netrukus keisis.

Pastaruosius keletą metų Lietuvos miestuose aktyviai kuriasi nedideli verslai – išskirtinį asortimentą siūlančios krautuvėlės, kavinės, šeimų valdomi restoranai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė šalies gyventojus ragina palaikyti šių mažųjų verslininkų iniciatyvas, nes apsipirkimo pas smulkiuosius prekybininkus nauda yra dviguba – ir vietos bendruomenei, ir patiems pirkėjams.

Lietuvos mokyklų auklėtiniai neįgyja pakankamai finansinio raštingumo įgūdžių, reikalingų savarankiškam gyvenimui, mano šalies mokyklose dirbantys ekonomikos mokytojai. Remiantis „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta apklausa, daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų pedagogų mano, jog su pinigų valdymu vaikai turėtų susipažinti nuo pirmos klasės (nuo 7 metų). Ketvirtadalis (26 proc.) respondentų pasisako už finansinio raštingumo ugdymą nuo 12 metų, o penktadalis (20 proc.

AVON žengė į naują tiesioginės prekybos erą skaitmeninėje erdvėje, atsižvelgdama į vis didėjančią internetinės prekybos rinką. Nuo šiol kosmetikos pasaulio naujovės, kvepalai, dekoratyvinė kosmetika, kūno ir veido priežiūros gaminiai, aksesuarai, vyrams ir vaikams skirtos linijos bus pasiekiami 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Pagal statistiką interneto vartotojų skaičius didėja kiekvieną dieną – nuo 2008 jų padaugėjo net 35%. Lietuvoje 205 tūkst.

Visi smulkūs verslai pradedami nuo klausimo ‒ kopijuoti, perimti idėją, adaptuoti ar kurti savo? Panašiai svarsto dažnas verslo naujokas, ieškodamas savo sėkmės kelio pradžios. Statistika rodo, jog sėkmingiausi verslai būna tie, kurie nekuria rinkoje neegzistuojančių produktų ir nekopijuoja jau pasiteisinusių sprendimų, bet juos pakoreguoja ir patobulina – daro kitaip nei visi ir tai daro gerai. Toks požiūris leidžia patekti net į tas rinkas, kurios, atrodo, perpildytos ir seniai padalytos.

Lietuvoje pastebimai mažėja terminuotųjų indėlių populiarumas, nes vis daugiau pinigų tiesiog laikoma sąskaitose. Bankai kol kas nedrįsta pasvarstyti apie terminuotųjų indėlių išnykimą, tačiau kalba apie šio produkto transformaciją, nors ir nemano, kad dėl mažėjančio terminuotųjų indėlių populiarumo ši paslauga ilgainiui iš viso išnyktų, kaip išnyko vienos nakties indėlių paslauga ar palūkanos už indėlius iki metų.

Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų (28 proc.) sako nuolat, tai yra bent kartą per savaitę, perkantys iš smulkiųjų šalies verslininkų. Niekada to nedarantys sako tik kas dešimtas (12 proc.), o likusi dalis – perka, bet rečiau nei kartą per savaitę. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Pirkėjų pritraukimas yra vienas opiausių šios dienos klausimų smulkiajam Lietuvos verslui.

Rusijai taikant importuojamų prekių embargą per pirmąjį pusmetį Lietuvos eksportas smuko labiausiai iš Europos sąjungos šalių. Lyginant su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu eksportas į ES ir kitas šalis sumažėjo 4 procentais.

Nusprendę imti vartojimo paskolą, gyventojai pirmiausia kreipiasi į savo, vadinamąjį „namų“, banką, nesidomi alternatyvomis ir kartais dėl to permoka. Tokie duomenys paaiškėjo specializuotam paskolų bankui „Bigbank“ atlikus klientų, kurių paskolos banko paskelbtos akcijos metu buvo refinansuotos, apklausą. Pasak banko vadovo Rolando Norvilo, šį pavasarį „Bigbank“ didžiųjų bankų klientams pasiūlius 9 proc. vartojimo paskolų palūkanas, pavyko pervilioti nemažai bankų klientų.

Kai kurie komerciniai bankai gyventojus ir toliau spaudžia į kampą, šįkart dėl neigiamų palūkanų. Būsto paskolas pasiėmę klientai sulaukė laiškų iš banko su siūlymu pasikeisti paskolos sutartį. Tarp pakeitimų netikėtai atsirado ir viena banko vingrybė. „Euriborui“ persiritus į neigiamą pusę, komercinis bankas šį dydį siūlo skaičiuoti kaip nulinį. Klientų interesus ginanti asociacija tvirtina, kad bankai gelbėja savo kailį neatsižvelgdami į klientus.

Kelerius metus prieš krizę didžiulėmis palūkanomis, vienu metu siekusiomis net iki 10 proc., džiaugęsi komerciniai bankai pastaraisiais mėnesiais nebežino ką daryti. „Euriborui“ nusiritus į neregėtas žemumas, o dabar persiritus į neigiamą pusę, jie turi primokėti žmonėms, kurie yra paėmę iš jų būsto ar kitas paskolas.

Protestuodami prieš komercinių bankų sprendimus apmokestinti vis daugiau paslaugų, „darbiečiai“ surengė protesto akcijas prie trijų pagrindinių šalies bankų – SEB, „Swedbank“ ir DNB – būstinių Vilniuje. Anot partijos pirmininko Valentino Mazuronio, protestuoti darbiečiai nusprendė, nematydami galimybių susitarti su bankų atstovais dėl žalingų klientams sprendimų.

Protestuodami prieš komercinių bankų sprendimus apmokestinti vis daugiau paslaugų, „darbiečiai“ rengia protesto akcijas prie trijų pagrindinių šalies bankų - SEB, „Swedbank“ ir DNB - būstinių Vilniuje. Anot partijos pirmininko Valentino Mazuronio, protestuoti darbiečiai nusprendė, nematydami galimybių susitarti su bankų atstovais dėl žalingų klientams sprendimų.

Sekmadienį vyksiančiame referendume dėl atnaujintų finansinės pagalbos sąlygų Graikijos gyventojai turėtų nepalaikyti šalies premjero ir balsuoti už taupymą bei reformas, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, priešingu atveju tarptautinė bendruomenė taptų fiasko pasibaigusio ekonominio eksperimento liudininke, o pačiai Graikijai galbūt prireiktų humanitarinės pagalbos.

 „Swedbank“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį augo sumos, kurias Lietuvos gyventojai skolinosi vartojimo reikmėms. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, vidutinė tokios paskolos suma išaugo beveik 100 eurų ir siekė 2,4 tūkst. eurų. Iš viso per tris pirmuosius šių metų mėnesius „Swedbank“ šalies gyventojams vartojimo reikmėms paskolino beveik 25 mln. eurų. Beveik 60 proc. vartojimo kredito sutarčių buvo sudaryta internetu.

Didžiausiam Lietuvoje SEB bankui pranešus, kad jis ima mokėti nulines palūkanas už visus terminuotus indėlius eurais, tą patį jau padarius ir DNB bei „Swedbankui“, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ atstovas Kęstutis Kupšys „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad bankai nebėra ta vieta, kur būtų galima pelningai laikyti pinigus. Šiuo metu, anot jo, labiau apsimoka pradėti verslus ar investuoti į save nei taupyti.