skurdo lygis

Rugsėjo 12 dieną prasidėjo pirmoji, naujai išrinktos Rusijos Dūmos 8 šaukimo pirmoji sesija. Rinkimai, kurių metu buvo spaudžiama opozicija, papirkinėjami Kremliui ištikimi jėgos struktūrų darbuotojai ir pensininkai, terorozuojami žurnalistai, o daugelis jų tapo „užsienio agentais“. „Tokie metodai neabejotinai atnešė laukiamą rezultatą, nes partija „Vieningoji Rusija“, kurios reitingai jau du metus tendencingai krito, vis tiek sugebėjo gauti konstitucinę daugumą“, – neabejoja buvęs užsienio rei...

Valdžia giriasi, kad Lietuvoje jau mažėja skurstančiųjų. Po ketverius metus trukusios padėties blogėjimo, esą dabar jau mažiau skursta ne tik pensininkai, bet ir vaikai bei šeimos. Tačiau Prezidentūra sako, kad džiaugtis dar anksti ir iki gerovės valstybės dar labai labai toli. 79-erių metų Albinos senatvės pensija – 250 eurų. Dar 20 eurų „Sodra“ prideda našlės pensijos. Moteris neslepia: išgyventi iš tokių pinigų būtų labai sunku.

Visuomenėje fiksuojamą skurdo lygio mažėjimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sieja su prieš kelerius metus pradėtomis mokėti įvairiomis išmokomis ir imtomis indeksuoti pensijomis. Ministerijos teigimu, dėl šių pokyčių labiausiai išlošė daugiavaikės šeimos ir pensininkai. „Yra tendencija, kad visose grupėse Lietuvos visuomenėje skurdo rodikliai mažėja, visuomenė pradeda gyventi geriau“, – žurnalistams trečiadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

Per dvidešimt metų Lietuvai taip ir nepavyko išsikapanoti iš skurdo duobės. Jei prieš du dešimtmečius skaičiuota, kad skurdo kas šeštas šalies gyventojas, dabar – beveik kas ketvirtas. Ekonomistų manymu, dabartinių politikų veiksmų kovoti su skurdu neužtenka. 1999 metais Lietuvoje skurdo šeštadalis šalies gyventojų, rodė statistika. Tai daugiausiai kaimo žmonės, jaunos daugiavaikės šeimos, pensininkai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad skurdas Lietuvoje skirs istoriškai, nors vis dar negali pamatuoti, ar valdančiųjų ir Vyriausybės inicijuoti mokestiniai pakeitimai bei papildomos išmokos įvairioms visuomenės grupėms teigiamai atsilieps kovoje su skurdu.

Pagal apibrėžtį, skurdas yra būklė, kai trūksta materialinių, socialinių ir kultūrinių išteklių net mažiausiam visuomenei priimtam gyvenimo lygiui laiduoti. Jam matuoti nėra vieno rodiklio, nes būklė yra kompleksinė – priklauso nuo pajamų, išlaidų, pragyvenimo kaštų, paslaugų prieinamumo ir kt.

Profesinėms sąjungoms reikalaujant didinti minimalų atlyginimą, bet Vyriausybei dėl to entuziazmu netrykštant, išeitį iš padėties pasiūlė keli Seimo nariai, rašo „Lietuvos žinios“. Šakiuose minimali mėnesinė alga galėtų būti mažesnė nei Kaune. Didelę pridėtinę vertę sukuriančių ūkio šakų atstovų mažiausias galimas atlyginimas būtų didesnis nei žmonių, dirbančių ne tokiuose sėkminguose sektoriuose. Tokią galimybę Vyriausybei ir Trišalei tarybai siūlo grupė parlamento narių.