skolos

Jei susituokiama be vedybų sutarties, turtas ir pajamos tampa bendri. Tokiais atvejais skaudžios gali būti ne tik turto, bet ir skolų dalybos, kai vieno iš partnerių paimtą kreditą tenka grąžinti abiem. Gali būti ir taip, kad prieš santuoką prasiskolinusio asmens skolos nuskaičiuojamos ne nuo jo, o jo sutuoktinio pajamų. Pavyzdžiui, garsiai viešojoje erdvėje nuskambėjusi nuomonės formuotojų – Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio – skyrybų drama tęsiasi iki šiol.

Paveldėjimo gavimas dažnai asocijuojasi su geresne finansine padėtimi. Vis tik taip būna toli gražu ne visada – kartais gali tekti mokėti didelius mokesčius ar dešimtis tūkstančių siekiančias velionių skolas. Specialisčių teigimu, paveldėjus turtą iš tėvų mokesčiai grėstų tik siekiant jį parduoti. Paveldėjus turtą iš draugų ar tolimesnių giminių gali tekti susimokėti du kartus.

Lietuvos krepšinio lyga (LKL) pradėjo 31-ąjį savo gyvavimo sezoną. Po vienerias rungtynes sužaidė visos dvylika komandų, kurios pasak buvusio krepšininko, sporto vadybininko, o dabar Vilniaus miesto tarybos nario Lino Kvedaravičiaus, sezonui įsibėgėjus turėtų suskilti į tris aiškias lentelės dalis – lyderių, vidutiniokų ir autsaiderių ketvertus. Visas stipriausios šalies krepšinio diviziono rungtynes galite patogiai stebėti jums patogiu metu „Go3“ televizijoje.

Lietuvių įsiskolinimai antstoliams jau pasiekė 4 milijardus eurų, o tokių skolininkų – 200 tūkst. žmonių. Antstoliams pavyksta išieškoti mažiau nei dešimtadalį tokių skolų, nes lietuviai slapstosi užsienyje, yra bedarbiai ar dirba nelegaliai. Tokiems skolininkams Socialinių reikalų ir darbo ministerija siūlo mažinti išskaičiuojamas iš uždarbio sumas. Tačiau įmonėms už nelegalius darbuotojus grasina baudomis iki 1 milijono eurų.

Gyventojai skundžiasi, kad skolos jiems neleidžia pragyventi, pinigų vos užtenka būtinosioms išlaidoms. Žmonės norėtų, kad antstoliai jiems paliktų daugiau pinigų pragyvenimui, mažiau skaičiuotų administracinių mokesčių. Tuo metu antstoliai pataria kuo greičiau grąžinti skolas ir skaičiuoja, kad skolininkams pragyvenimui palieka bent 354 eurus, o dažniausiai ir daugiau.

Norėdama paskatinti įsiskolinusius bedarbius dirbti legaliai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo sumažinti išskaitas iš darbo užmokesčio skolininkams, tačiau kartu siekia stipriai sugriežtinti baudas darbdaviams už nelegalų įdarbinimą. Kitaip tariant, bandoma pasiekti, kad skolininkai nebūtų spiriami į kampą dirbti nelegaliai, o darbdaviai nebūtų suinteresuoti tuo pasinaudoti.  Nelegaliai darbuotojus darbinantys juridiniai asmenys būtų baudžiami 2,5 proc.

Rekordiškai augančios paskolų palūkanos keičia tautiečių elgesį. Žmonės rečiau skolinasi būstui, tačiau dažniau naudojasi vartojimo paskolomis. Pasak kelių didžiausių komercinių Lietuvos bankų, per pirmąjį šių metų pusmetį remontui, automobiliui ar kelionėms paskolų išduota iki ketvirtadalio daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Iš užsienio į Lietuvą sugrįžęs Linas nusprendė Panevėžyje atidaryti savo verslą. Dirba kirpėju-barzdaskučiu.

Šių metų pirmąjį pusmetį antstoliai kreditoriams sugrąžino 139 mln. eurų – 28 proc. daugiau nei 2022 metų sausio-birželio mėnesiais. Didžioji dalis – 111,3 mln. eurų – sugrąžinta privatiems asmenims ir įmonėms, 27,7 mln. eurų sugrąžinta valstybės institucijoms, pranešė Lietuvos antstolių rūmai. „Pasibaigus pandemijos sukeltiems staigiems svyravimams, bendras naujų skolų srautas pastaruoju metu išlieka stabilus“, – teigiama pranešime.

Siekiant paskatinti įsiskolinusius gyventojus dirbti legaliai,  siūloma tris kartus mažinti skolų išskaičiavimo dydį iš minimalios algos, o įsidarbinusius ilgalaikius bedarbius pirmus metus ketinama apskritai atleisti nuo skolų mokėjimo. Apie tai šeštadienį pranešė LRT radijas.   „Jeigu žmogus ilgą laiką nedirbęs, bet jeigu pradeda dirbti, pirmus metus jam nebūtų išskaitų, o paskui jos būtų mažesnės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo mažinti skolų išskaitas iš darbo užmokesčio, diferencijuoti išskaitymo tarifus, kad nedirbantys skolininkai galėtų grįžti į darbo rinką, o jų kreditoriams atsirastų galimybė atgauti skolas. Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis, 2023 m. balandžio mėnesį Lietuvoje iš viso buvo beveik 207 tūkst. antstoliams perduotų skolininkų. Jų įsiskolinimai įvairiems kreditoriams viršijo 4 mlrd. eurų ir siekė 6 proc. šalies BVP.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pasirašė įstatymo projektą dėl šalies skolos „lubų“ padidinimo, kurį Kongresas priėmė po kelias savaites trukusių ginčų, ir taip išvengė katastrofiško įsipareigojimų nevykdymo, pranešė Baltieji rūmai. J. Bidenas pasirašė 2023 metų Fiskalinės atsakomybės įstatymą, kuriuo sustabdomas vadinamųjų skolos „lubų“ nustatymas, tam, kad būtų galima atnaujinti skolinimąsi ir apmokėti sąskaitas, taip išvengiant įsipareigojimų nevykdymo.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen pirmadienį pažymėjo, jog tarp JAV prezidento Joe Bideno ir respublikonų lyderių pozicijų dėl vyriausybės skolos ribų padidinimo egzistuoja „didelis atotrūkis“. Pareigūnė išsakė komentarus duodama interviu kanalui CNBC likus dienai iki J. Bideno susitikimo su Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy ir Senato respublikonų lyderiu Mitchu McConnellu Baltuosiuose rūmuose kartu su aukščiausiais Kongreso demokratais.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen sekmadienį perspėjo, kad jei Kongresas nesuskubs padidinti vyriausybės skolos lubų, kils „finansinis ir ekonominis chaosas“.  Respublikonai spaudžia prezidentą Joe Bideną sutikti su išlaidų mažinimu mainais už nacionalinio skolinimosi limito panaikinimą, tačiau J. Yellen tvirtina, kad skolos padidinimas yra JAV įstatymų leidėjų pareiga.

Lietuviai vis labiau klimpsta į skolas. Pernai vasarą trečdaliu padaugėjo žmonių, gavusių vartojimo paskolų, ir jomis susidomėjusių žmonių. Po kelių mėnesių paaiškėjo: grąžinti to, ką pasiskolino, žmonės nebeišgali, o kai kurie patenka po antstolių padidinamuoju stiklu. Antstoliai skaičiuoja, kad skolų pernai grąžino kone trečdaliu daugiau. Buities ir elektronikos parduotuvėje Vilniuje besilankanti Edita sako, kad prekėms nesiskolina. Jai pritaria ir vilnietė Glorija.

Grąžinti skolas vėluoja daugiau nei 200 tūkstančių lietuvių, nuo rudens skaičius paaugo net dešimtadaliu. Dalį tautiečių skolininkais pavertė aukštos energetikos kainos, tačiau daug žmonių nevengia greitųjų kreditų. Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovė, ekonomistė Jekaterina Rojaka sako, kad žmonės nevengia pirkti ateities sąskaita, neįvertindami galimų rizikų.

Ina, netekusi kojos, iš protezą jai gaminusios įmonės sulaukė grasinimų ir šantažo. Algis už netinkamą protezą „liko skolingas“ 1300 eurų. Aldona daugiau nei metus leido neįgaliojo vežimėlyje, nes galūnės gamintojas, nieko nepaaiškinęs, savo „kūrinį“ atsiėmė.

Lietuvoje apie 14 procentų darbingo amžiaus žmonių turi įvairių skolų, todėl yra priversti turėti reikalų su antstoliais. Ekspertų manymu, tai užprogramuoja skurdą ir mažina motyvaciją legaliai dirbti, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto galimybę mažinti išskaitas, viršijančias minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iš skolininkų algų.

Lietuvoje apie 14 proc. darbingo amžiaus žmonių turi įvairių skolų, todėl yra priversti turėti reikalų su antstoliais. Ekspertų manymu, tai užprogramuoja skurdą ir mažina motyvaciją legaliai dirbti, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto galimybę mažinti išskaitas iš skolininkų atlyginimų.

Specialistai skaičiuoja, kad šiuo metu skolininkų Lietuvoje daugėja. Tai siejama tiek su infliacija, tiek su griežtesniais skolų išieškojimo terminais, pasibaigus pandemijai. Taip pat skolų specialistai pastebi, kad gyventojai patys lengvabūdiškai paskolina savo pinigus ir vėliau jų neatgauna. Skolų valdymo ir registravimo internetinės platformos „Eskolos“ vadovė Erika Kimbartaitė-Zabarauskienė pastebėjo, kad skolininkų skaičius Lietuvoje išaugo.

Su pajamų trūkumu padengti reguliarias kasdienio gyvenimo išlaidas bent kartą per pastaruosius metus susidūrė 35 proc. šalies gyventojų. Tuo metu kas dešimtas gyventojas su tokiais sunkumais susidūrė 3 ir daugiau kartų per metus. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Nors 35 proc.

Lietuvos gyventojų skolų suma siekia 364,8 mln. eurų – beveik 6,8 mln. eurų daugiau nei šių metų pradžioje, rodo naujausia kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. „Creditinfo Lietuvos“ generalinis direktorius Aurimas Kačinskas teigė, kad žmonių įsiskolinimo padidėjimą galima sieti su išaugusiomis elektros, dujų bei šilumos kainomis.

Dukra sako, kad tėvas iš jos reikalauja neįsivaizduojamo dydžio finansinės paramos. Asta „TV Pagalbos“ studijoje pasakojo, kad su savo vaikais gyvendama pas tėvą nuolatos patirdavo smurtą ir užgauliojimus. Esą dabar tėvas reikalauja iš jos tūkstančių eurų ir nori išmesti ją iš savo namų. „Aš jau esu iš jo išėjusi, nebegaliu ten gyventi, nes jis gali bet kada palipęs į antrą aukštą smurtauti“, – pasakojo Asta. Visas dukros kalbas tėvas pavadino paprasčiausiu melu.

Energetinių išteklių brangimas praėjusiais metais lėmė ir komunalinių paslaugų kainų augimą. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šią žiemą išaugusių komunalinių sąskaitų apmokėjimą vertina kaip iššūkį, rodo reprezentatyvi visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Sausio pabaigoje vykdytos apklausos duomenimis, 44 proc.

2013 m. vasario viduryje Lietuvoje tvyrojo daug nerimo ir nežinios. Šv. Valentino romantiką tuomet spėriai išsklaidė žinios apie galimą Ūkio banko bankrotą. Gandai netrukus virto realybe, o banko griūtis vienaip ar kitaip palietė dažną lietuvį.   Likus kelioms dienoms iki oficialaus Ūkio banko bankroto paskelbimo, prie banko filialų visoje Lietuvoje nusidriekė sovietmetį primenančios eilės – žmonės skubėjo atsiimti savo indėlius.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvoje būsto paskolų palūkanos santykinai didesnės nei kitose šalyse, nes beveik visi gyventojai renkasi kintamas palūkanas. Tuo metu Europos šalyse, pasak jos, 58 proc. žmonių renkasi fiksuotas palūkanas.

Po ilgų draugystės su Aldona metų vyriškis esą tik dabar prisipažino, kad priklauso nusikalstamai grupuotei. Moteris tikina, kad šis ėmė jai grasinti ir bando užtildyti. Norėdama išsivaduoti iš pavojingų pančių, Aldona išsikvietė „TV Pagalbos“ gelbėtoją Žilviną Žitkų. Aldona sakė, kad per savo gerą širdį ir patiklumą prisivirė tiek košės, kad be „TV Pagalbos“ jau niekaip neišsiverstų. Moteris turi automobilį, kuris iš tiesų nėra jos – tik dokumentuose nurodyta, kad ji jo savininkė.

Praėjusiais metais dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo areštuojamo turto kiekis mažėjo, tačiau tarp areštuotų objektų pateko ne ką mažiau originalūs ir neįprasti turtai. Laikini disponavimo turtu faktai fiksuojami pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojo Registrų centro prižiūrimame Turto arešto aktų registre, skelbia naujienų portalas „Made In Vilnius“. 2022 metais Turto arešto aktų registre iš viso įregistruota beveik 35 tūkst. naujų turto arešto faktų.

Santykius su sūnumi panoręs išsiaiškinti tėvas kreipėsi į „TV Pagalbą“. Tėvas dirbo pas savo sūnų ir sūnus, pasak tėvo, liko jam skolingas. Tokie tėvo kaltinimai jauną vyrą ne juokais įsiutino, tad šis pagrasino ištrinti tėvo numerį iš telefono. Tėvo ir sūnaus darbinių santykių istoriją narpliojo gelbėtoja Rūta Filejeva.  Petras pasakoja, kad jau prarado viltį pats susikalbėti ir sutvarkyti reikalus su jam brangiu žmogumi.

Po vestuvių vietoje naujo šeimyninio gyvenimo pradžios vyrą prispaudė žmonos skolos. Jis skundžiasi, kad iš savo algos turi apmokėti skolas, apie kurias nieko nežinojo, todėl nesutinka jų mokėti. Tačiau antstoliai tikina, kad atlyginimas yra bendra nuosavybė, todėl sutuoktiniai turi padengti vienas kito skolas, nebent sudarys vedybinę sutartį. Socialiniame tinkle „Facebook“ neseniai vyras skundėsi, kad po vestuvių jį iš karto čiupo antstoliai.

Prienų „Labas GAS“ komanda antrąkart šiemet pajaučia, ką reiškia draudimas registruoti žaidėjus. Pirmąkart taip nutiko dar tarpsezonio metu – liepą, tačiau Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) pranešė, jog nuo gruodžio 15 dienos „Labas GAS“ ir vėl negali registruoti naujokų. Taip nutiko dėl vienos neįvardijamos bylos ir įsiskolinimų grafiko nesilaikymo.

Kartais būna taip, kad apie baudas už greičio viršijimą sužinai tik laikydamasis vairavimo egzaminą, o jas sumokėjęs po poros mėnesių sąskaitoje randi daugiau nei 100 eurų minusą, nes, pasirodo, pinigus išieškojo antstoliai.  Į portalo tv3.lt redakciją kreipęsis vyriškis skundėsi, kad policija nebesiunčia laiškų apie baudas už greičio viršijimą, mat apie jas sužinojo tik gerokai po termino.

Pasaulis susiduria su „penktąja skolų krizės banga“, penktadienį perspėjo Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas, ragindamas sutelkti daugiau paramos krizės ištiktoms šalims. COVID-19 pandemija privertė daugelį šalių daugiau skolintis, o Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, jog daugelis jų jau susiduria su didelio įsiskolinimo pavojumi arba jis joms gresia dėl didėjančios pasaulinės infliacijos ir didėjančių palūkanų normų.

Lietuvos teismai teigia klimpstantys į milijonines skolas ir galintys sulaukti antstolių, o teismų veikla dėl nemokumo gali laikinai nutrūkti. Skola už teismo procesinių dokumentų pristatymą Lietuvos paštui jau siekia per 1 mln. eurų. Paštui nuo lapkričio branginant paslaugas, ji dar augs, rodo Teisėjų tarybos posėdžių dokumentai. „Kol kas paštas laukia. Mes žinių negavom, kad būtų skirtos papildomos lėšos.

Vyresniems gyventojams turintiems skolų vos pavyksta išgyventi. Dalį pensijos tenka atseikėti antstoliams, tad ne visiems užtenka pinigų maistui, komunalinėms išlaidoms ar vaistams. Tuo metu antstoliai pažymi, kad pensininkai retai kaupia skolas, tačiau jeigu jų turi iš pensijos atskaičiuoja nuo 20 iki 50 proc. Portalo tv3.lt skaitytoja Irena (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) skundėsi, kad iš jos mamos pensijos antstoliai atskaičiuoja dalį pinigų.

Augančios kainos smaugia vis daugiau tautiečių ir toliau didina skurdą. Pabrangus praktiškai viskam, žmonės skaičiuoja, ką gali nusipirkti ar už ką gali susimokėti, o už ką jau nebe. Paramos organizacijos pastebi, kad tenka padėti vis didesniam žmonių ratui. Tačiau didžiausias nerimas dėl ateities: karui Ukrainoje nesibaigiant, kainos dar šoks į viršų. Šilumos ir elektros tiekėjai spėja, kad per kelis mėnesius skolininkų dar padaugės.

Gargždų metalo konstrukcijų, laivų blokų bei vamzdynų gamybos, montavimo ir statybos paslaugų bendrovės „Litana ir Ko“ pajamos pernai siekė 59,5 mln. eurų ir buvo 22 proc. didesnės nei 2020 metais, kai gauta 48,8 mln. eurų. Įmonė patyrė 1 mln. eurų nuostolį, kai užpernai ji uždirbo 273 tūkst. eurų, rodo Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos.

Per 2022 m. pirmąjį pusmetį antstoliai privatiems asmenims ir valstybės institucijoms sugrąžino 99,5 mln. eurų skolų. Tai 34 proc. daugiau, negu 2021 m. sausio–birželio mėnesiais. Nuo šių metų pradžios iki liepos 1 d. antstolių kontorose užbaigta 118 tūkst. vykdomųjų bylų, iš kurių 60 proc. įvykdyta visa apimtimi. Šiais atvejais kreditoriai atgavo visas reikalautas skolas, praneša Antstolių rūmai. Pirmą kartą per pastaruosius kelerius metus naujų skolų kreivė pradeda kopti aukštyn.

Ukrainos finansų ministerija trečiadienį, liepos 20 dieną, privačių užsienio kreditorių paprašys atidėti skolų mokėjimą. Apie tai rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“, remdamasis informuotais šaltiniais. Pasak leidinio, Ukraina planuoja žengti pirmą žingsnį restruktūrizuodama savo valstybinę skolą užsieniui, nes vyriausybė nori sutaupyti kuo daugiau pinigų užsitęsusiam karui su Rusija.

Palangoje – svylančios padangos ir variklių griausimas  – Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynės, kuriose bus išsiaiškinti nauji „Aurum 1006 km“ lenktynių karaliai. Lenktynininkai turi įveikti 373 ratus. Lietuvoje daugėja skolininkų – rekordiškai išaugusios verslo ir gyventojų skolos siekia beveik 15 milijardų eurų. Šalies operacinėse chirurginių instrumentų, siūlų ir net paprasčiausių medicininių pirštinių stygius. Dėl priemonių trūkumo žeria priekaištus vieni kitiems.

Pastaruoju metu netyla kalbos apie Laimą Vaikulę. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, 68-erių žvaigždei vėl pasireiškė onkologija. Pranešama, kad atlikėja išskrido į JAV chemoterapijos. Taip pat pasirodė žinia ir apie moters skolas. Kaip praneša kelios žiniasklaidos priemonės, latvių dainininkė Laima Vaikule turi didžiulių skolų Latvijos valstybei.  „Ji nesąžiningai naudojasi savo šalimi ir nemoka mokesčių Latvijai“, – sakė šaltinis.

Vašingtonas svarsto, ar ir toliau leisti Maskvai mokėti užsienio skolas Rusijoje laikomais JAV doleriais, antradienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen. Baudžiamosios sankcijos, įvestos Rusijai po jos invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje, iš esmės atribojo Maskvą nuo tarptautinės finansų sistemos, tačiau atsiskaitymams už apyvartoje cirkuliuojančias obligacijų emisijas buvo padaryta išimtis.

Šią savaitę Maskvai atlikus privalomą mokėjimą tarptautiniams kreditoriams, sankcijų paveiktos Rusijos nemokumas tapo mažiau tikėtinas, nei buvo baimintasi. Visgi, atsakymų į virtinę klausimų kol kas nėra. Kodėl gegužės 4-oji buvo svarbi data? Tai buvo galutinis terminas, iki kurio Rusija privalėjo sumokėti beveik 650 mln. JAV dolerių jos tarptautinių skolinių vertybinių popierių turėtojams už dvi emisijas, kurių išpirkimas – 2022 ir 2042 metais.

Pernai antstoliai išieškojo ir kreditoriams sugrąžino per 166 mln. eurų skolų – 19 proc., arba 26,4 mln. eurų daugiau nei 2020 metais, trečiadienį skelbia Lietuvos antstolių rūmai. „Padidėjusi išieškotų skolų suma ir sumažėjęs naujų reikalavimų skaičius leidžia daryti išvadą, kad skolų krizės COVID-19 pandemija Lietuvoje bent jau kol kas nesukėlė,“ – pranešime teigė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.

Restoranų, barų, kirpyklų ir grožio salonų atstovai skaičiuoja per pirmuosius karantinus susikaupusias skolas ir net nenori galvoti apie trečiąjį karantiną. Anot jų, dalis verslų uždarymo nebepakeltų, nes jau dabar skęsta skolose. Tuo metu ekonomistai pastebi, kad pasiskolinę pinigų karantiną ištvertume, tačiau didėtų emigracija ir kainos. Šią savaitę Lietuvoje vėl pradėjo sparčiai augti naujai užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius, ketvirtadienį viršijęs 3 tūkst.

Šiuo metu tūkstančiai žmonių Lietuvoje neturi darbo. Ne visi jie prašo galbūt priklausančių išmokų – kaip pažymi ekonomistai, kad dalis jų dirba nelegaliai, nes turi skolų. Šie žmonės vengia oficialių pajamų, todėl  valstybė esą turėtų padėti skolininkas padengti skolas. Tuo metu antstoliai teigia, kad skolininkų mažėja, o skolų išieškojimas tampa paprastesnis. Šiuo metu, Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra beveik 200 tūkst. bedarbių.

Beveik visos pramonės įmonės susiduria su žaliavų trūkumu ir dėl to augančiais gamybos kaštais. Kad išliktų, jos kelia gaminamų prekių kainas. Tačiau specialistai pažymi, kad tai nuo bankrotų ir skolų įmonių gali ir neišgelbėti, nes netrukus reikės grąžinti atidėtas skolas. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pasakojo, kad daugelis Lietuvos verslų šiuo metu susiduria su ekonominiais sunkumais.

Daugiabučio gyventojo ir namo administratoriaus ginčas dėl lifto gedimo ir jo apmokėjimo tęsėsi keletą metų, kol galiausiai pasiekė teismą. Gyventojas buvo įpareigotas sumokėti už remontą, nors liftu ir nesinaudojo. Vis tik vyras tikina, kad net ir sumokėjęs pinigus jis vis dar gauna pranešimus apie skolą. Tuo metu „Mano būstas“ tvirtina, kad gyventojui kaupiasi skolos už kitas paslaugas.

Irma su vyru išsiskyrė prieš 23 metus, tačiau vis dar gauna sąskaitas iš jų bendro būsto, kuriame ji jau seniai nebegyvena. Moters buvęs vyras nesumoka laiku sąskaitų, todėl skolos už jas atėjo ir Irmai.  Moteris norėdama sutvarkyti šią situaciją kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalbą“, nes vyro po skyrybų dar nematė ir susitikti buvo nejauku.  „Aš ten negyvenu ir po tiek metų atėjo laiškas, kad reikia per pusę padengti skolą, kadangi abu esame to buto savininkai.

Valstybei už studijas skolingi apie 17,5 tūkst. asmenų, daugiausia – už paskolas, teiktas iki 2010 metų, dėl kai kurių skolininkų kasmet teismus pasiekia keli šimtai ieškinių. „Vieno asmens skolų dydžiai labai įvairūs – nuo keliolikos centų iki kelių tūkstančių eurų“, – BNS sakė Valstybinio studijų fondo vadovas Ernestas Jasaitis. Jo vadovaujamos įstaigos duomenimis, šiuo metu valstybės paskolų, teiktų iki 2010 metų, yra negrąžinę apie 7,8 tūkst. asmenų. Taip pat yra 7,5 tūkst.