Po kelių mėnesių paaiškėjo: grąžinti to, ką pasiskolino, žmonės nebeišgali, o kai kurie patenka po antstolių padidinamuoju stiklu. Antstoliai skaičiuoja, kad skolų pernai grąžino kone trečdaliu daugiau.
Buities ir elektronikos parduotuvėje Vilniuje besilankanti Edita sako, kad prekėms nesiskolina. Jai pritaria ir vilnietė Glorija.
„Turiu laptopą galingą. Tris tūkstančius sumokėjau, sutaupiau, nusipirkau be jokio lizingo“, – sako Glorija.
Ir pašnekovė iškart paaiškina, kodėl, pavyzdžiui, neėmė paskolos.
„Mano mama taip viską ir perka. Kiekvienais metais naują telefoną ant lizingo – nė vienas neišmokėtas. Tiktai skolinasi iš šeimos. – Tai skolos kaupiasi netgi? – Ji nespėja išmokėt, nes ji naują nuperka. Perka, perka ir ji tiesiog užmiršta, kad jai mokėt reikia“, – pasakoja Glorija.
„Creditinfo Lietuva“ pastebi, kad vartojimo paskolų bumas kilo praėjusių metų vasarą. Dažniausiai į skolą žmonės ima buities techniką, elektroniką ir baldus.
„Rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuotas apie 30 procentų – per metus tiek paaugo. Mes matome ir labai panašų augimą domėjimosi dėl vartojimo kreditų – ne kiekvieną kartą, kai žmogus kreipiasi, jam yra pasiūlomas vartojimo kreditas“, – teigia „Creditinfo Lietuvos“ atstovė Jekaterina Rojaka.
Kylančioms kainoms ir būsto paskolų palūkanoms trypiant gyventojų pajamas, neilgai truko, kol atsirito ir blogos naujienos – grąžinti pasiskolintas sumas kai kam tampa sudėtinga.
„Šiandien mes matome, kad maždaug nuo lapkričio mėnesio vartojimo paskolas, ir ne tik vartojimo paskolas, bet ir įsipareigojimai pradėjo būti nebevykdomi laiku. Tai yra fiksuojami įsiskolinimai“, – tvirtina J. Rojaka.
Jeigu kreditoriui ir skolininkui susitarti nepavyksta, skolų išieškojimo imasi antstoliai. Antstolių rūmai skaičiuoja, kad per 2022 metus dešimtadaliu išaugo antstoliams teikiamų prašymų skaičius, o išieškota pinigų suma didėjo daugiau nei trečdaliu.
Štai į viešus prieinamus sąrašus patenka skolininkai. Antstoliai konstatuoja: grįžta priešpandeminė situacija.
„Daugelis turėjo tas pandemines atostogas. Ir mokesčių administratoriai, ir kreditoriai skolininkams taikė tam tikras nuolaidas, siekė patys susitarti, sudaryti mokėjimo grafikus ir panašius dalykus“, – sako Antstolių rūmų atstovė Asta Stanišauskaitė.
Tad gali būti, kad šiemet gražintų sumų ir prašymų antstoliams dar padaugės.
„Jeigu lygintume 2022 metų duomenis apie naujus pateiktus reikalavimus, tai jų yra 4 procentais mažiau vis dar negu buvo 2019 metais“, – kalba A. Stanišauskaitė.
Tačiau kreditingumo stebėtojai atkreipia dėmesį, kad net ir 2019 metais mažėjo skolininkų skaičius, tad yra kitų priežasčių, kodėl žmonės klimpsta į skolas.
„Pernai, kai labai smarkiai pradėjo kilti kainos ir padidėjo infliacija, namų ūkiai, vartotojai, gyventojai pradėjo dažniau kreiptis dėl vartojimo paskolų“, – tvirtina J. Rojaka.
Specialistai nieko gero nežada: daliai gyventojų klimpstant į skolas, atotrūkis tarp daug ir mažai uždirbančiųjų tik didės.
