antstoliai

Vieniša dviejų vaikų mama Ilona tikėjosi kurti naują gyvenimą nuosavame bute Vilniuje, tačiau dabar jos namų duris bet kada gali atverti antstoliai. Paaiškėjus, kad būstą jai pardavė įmonė, kuri pati jame šeimininkauti neturėjo teisės, moteris atsidūrė aklavietėje. Kol tikrieji savininkai siūlo tą patį butą nusipirkti dar kartą – jau už 135 tūkst. eurų, pinigus praradusi moteris iš pardavėjo išgirdo tai, kas tiesiog atima žadą.

Antradienį Seimui pateikti Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) ir kitų įstatymų pakeitimai. Jais siūloma savo vaikus vengiantiems išlaikyti tėvams taikyti naujas administracinio poveikio priemones. Seimas pakeitimus svarstys. Vaikus vengiantiems išlaikyti tėvams grėstų ne tik netekti vairuotojo pažymėjimo, bet ir kitų svarbių dokumentų – medžioklės bilieto, leidimo žvejoti ir laikyti ginklą.

Seimas svarstys galimybę daugiau negu metams atidėti naujų antstolių įkainių įsigaliojimą. Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti tai numatančias Civilinio proceso kodekso pataisas ir toliau jas svarstys birželio 2-ąją. Kaip teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, reikalingas bent minimalus pereinamasis laikas, per kurį paaiškėtų, kaip antstolius paveiks skolų išieškojimo reforma.

Ne visi savarankiškai dirbantys ar sveikatos draudimu valstybės lėšomis nedraudžiami gyventojai laiku moka visus mokesčius ir įmokas. Vis dėlto pareiga tą daryti niekur nedingsta. „Sodra“ pažymi, kad, jei institucijos laiku pinigų nesulaukia, tuomet gyventojo duomenys būna perduodami kredito įstaigoms, o vėliau – ir antstoliams.

Šiais metais planuojama peržiūrėti ir iš esmės perskaičiuoti antstolių paslaugų įkainius. Nors konkrečių jų dydžių kol kas nėra, jau dabar aišku, kad pokyčiai palies tūkstančius skolininkų.  O diskusijos dėl to, kas ir kiek už tai turės mokėti, kelia vis daugiau klausimų. Antstoliai įsitikinę, kad šių pokyčių reikėjo jau seniai. Tuo metu kiti specialistai juose pastebi ir rizikų.

Mažamečius auginanti pora sutrikusi, nes antstoliai užšaldė vyro, kuris yra šeimos išlaikytojas, banko sąskaitą. Aleksas sako, kad dabar vaikams negali net nupirkti duonos. Žmonės kreipėsi į „TV Pagalbą“ klausdami, ką jie padarė ne taip ir kodėl jie nebegali pasiimti jiems priklausančių pinigų. Nepavydėtiną šeimos situaciją aiškinosi „TV Pagalbos“ gelbėtoja Toma Arcišauskaitė-Lukošienė. Pensininkas pasakoja, kad savo sąskaitoje turėjo tokią sumą, iš kurios planavo įsigyti malkų žiemai.

Skolų turintys gyventojai pasakoja gyvenantys ant išlikimo ribos – anot jų, po išskaitymų antstoliai palieka tiek mažai pinigų, kad vos užtenka būtiniausioms išlaidoms. Tačiau ne visi žino, kad pragyvenimui paliekamą sumą galima prašyti padidinti.  Kelių tūkstančių skolą mėginantis išmokėti Giedrius pasakoja, kad kiekvieną mėnesį vos gavus atlyginimą jo sąskaitoje lieka tik 450 eurų – tiek pragyvenimui jam palieka antstoliai.

Nemažai gyventojų, kurie iki šiol kaupė pensiją II pakopos fonduose, sukauptą turtą planuoja atsiimti jau kitais metais. Tačiau daug kas gali nustebti, nes paprašę savo pinigų jų visai negaus arba gaus daug mažiau nei sumokėjo patys. Dabar antstoliai negali išieškoti skolų iš gyventojų turto pensijų fonde. Tačiau, vos tik žmogus paprašys jį išmokėti pinigais, visi jie gali būti pervesti ne į žmogaus, bet į antstolio sąskaitą.

Pernai įsigaliojusios „skolų atostogos“ kol kas sunkiai skinasi kelią skolų valdymo praktikoje. Per metus jomis pasinaudojo vos 460 skolininkų – tai tik 0,2 proc. nuo visų skolas turinčių asmenų. Pagrindinė to priežastis – mažas žinomumas, nepakankamas finansinis raštingumas. Tikimasi, kad įsiskolinimų bei skolų valdymo problemas bent iš dalies padės spręsti skolų konsultantai.

Niekuo neprasikaltę žmonės paprastai būna ramūs, kad jų nepradės persekioti policija, nereikės iš niekur nieko mokėti baudos ar pervesti pinigų antstoliams. Tačiau realybė kartais būna kitokia. Jei kas nors sugalvotų jus paduoti į teismą dėl išgalvotos skolos, neturėdamas jokių įrodymų, jam tą padaryti pavyktų. O galiausiai skolos išieškojimas būtų perduotas antstoliams. 2 tūkst.

Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus lietuviai vidutiniškai gauna 40 eurų siekiančias baudas, taigi jos vairuotojų negąsdina. Tačiau visai kitaip yra užsienyje, kur baudos už, pvz., greičio viršijimą, gali išaugti ir iki 14 tūkst. eurų. O po to gali tekti metų metus vargti su antstoliais.

Jau daugiau kaip pusmetį lietuviai gali išeiti skolų atostogų. Tačiau jomis skundžiasi vienišos motinos, mat jau beveik šimtas tėvų jas pasiėmė ir nebemoka alimentų. Šias atostogas peikia ir antstoliai, mat iš beveik 300 jas pasiėmusių asmenų nebegali išsimušinėti skolų. O šią naujovę pasiūliusi Socialinių reikalų ir darbo ministerija ją gina, mat atostogaujantys nuo skolų buvę bedarbiai ima dirbti legaliai ir mokėti valstybei mokesčius.

Kristina gyvena nuolatinėje įtampoje ir baimėje. Bet kurią dieną į jos namų duris gali pasibelsti antstoliai, pasiryžę paimti jos vaiką ir išvežti į užsienį. Moteris bijo perduoti dukrą jos tėvui, nes, kaip ji teigia, yra buvę atvejų, kai šis netinkamai elgėsi su mergaite – galimai seksualiai priekabiavo. Ar lietuvė iš tiesų tokia bejėgė prieš tarptautinę teisinę sistemą? Sugniuždytos mamos istorija – „TV Pagalbos“ studijoje.

Šių metų pirmąjį pusmetį antstoliai kreditoriams sugrąžino 149,4 mln. eurų – 22,3 mln. eurų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, pirmadienį pranešė Lietuvos antstolių rūmai. Aptariamu laikotarpiu antstolių kontorose buvo užbaigta 116,1 tūkst. skolų išieškojimo bylų – 11 proc. mažiau nei pernai.  Privatūs kreditoriai atgavo 16 proc. mažiau skolų, o  išieškojimai valstybės naudai augo 8 proc. padidėjo – nuo 1 mln. iki beveik 3 mln. eurų.

Nuo kitų metų liepos padedant skolų administravimo reformą Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) galės automatiškai nurašyti lėšas iš skolininkų sąskaitų ir taip padengti skolas valstybei – dažniausiai įvairias baudas.   VMI sako, kad nauja tvarka įsiskolinusiems gyventojams bus gerokai palankesnė.

Gauta bauda išaugo 5 kartus: štai kada pavyks susigrąžinti nuskaičiuotus pinigus Antstoliai nuskaičiavo pinigus, nors apie baudą nežinojote? Štai kada atgausite/grąžins

Įsivaizduokite – nutraukiate sutartį dėl interneto, susimokate gana nemažą nutraukimo mokestį, tačiau įmonė toliau jums siunčia sąskaitas, kol galiausiai antstoliai nuskaičiuoja iš jūsų neva prisikaupusias skolas. Rietave gyvenanti Brigita (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad dar 2020 m. su „Tele2“ sudarė sutartį dėl interneto, kuri vėliau prieš moters valią buvo pratęsta.

Nemažai žmonių yra įsitikinę, kad, jeigu jų būste gyvenantis nuomininkas nemoka nuomos, jį galima laisvai iš savo būsto išvaryti. Tačiau už tokį elgesį būtų nubaustas tik pats savininkas. Nemokius ir išsikraustyti nesutinkančius gyventojus, kitaip – skvoterius, gali iškraustyti tik antstoliai teismo sprendimu. O jo laukti gali tekti ilgai, kol jums priklausančiuose namuose svetimas žmogus gyvena tiesiog už dyką.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi buvęs policijos pareigūnas iš Širvintų. „Jeigu galite, padėkite, nes gali atsitikti taip, kad mes abu su žmona tuoj atsidursime gatvėje“, – su tokiu pagalbos prašymu į TV3 televizijos laidos kūrybinę grupę kreipėsi širvintiškis Vilius, turintis didelių problemų su antstoliais. Nepavydėtina šeimos situacija domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva.

Lietuvoje ruošiamasi didinti anstolių vykdomųjų bylų administravimo išlaidas, kurias turi padengti skolininkai. Tai numatantis teisingumo ministro įsakymo projektas registruotas šią savaitę. Šiuo įsakymu yra siekiama pakeisti skolų išieškojimo taisykles, atsižvelgiant į tai, kad pernai pakeitus skolininkų išskaitų iš darbo užmokesčio dydžius sumažėjo antstolių pajamos.

Buvęs Druskininkų savivaldybės tarybos narys, verslininkas, sveikos gyvensenos specialistės, sporto trenerės ir nuomonės formuotojos Indrės Burlinskaitės sutuoktinis Liudas Vaisieta savivaldybei turės grąžinti 13,1 tūkst. eurų. Tokį sprendimą „čekiukų“ civilinėje byloje pirmadienį paskelbė Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai.

Su skolomis tenka susidurti nemažai daliai gyventojų, tik vieni jas grąžinti sugeba, o kiti to padaryti nenori ar tiesiog negali. Klimpstant į vis didesnes skolas tampa sunkiau grįžti į normalų gyvenimą. Vis tik tokiems asmenims yra suteikiama galimybė viską pradėti iš naujo skelbiant asmeninį bankrotą. Kaunietis Edvinas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) pasakojo, kad bendrai turi skolų, kurių suma siekia apie 40 tūkst. eurų, o iš jų maždaug 15 tūkst.

Trečiadienį Ministrų kabinetas Seimui pateikė galutinę išvadą dėl parlamentarų siūlymų 2025-2027 metų valstybės biudžeto projektui. Finansų ministerija biudžeto projektui pritarė iš dalies – pagal parlamentarų siūlymus pritarta asignavimų Seimo kanceliarijai ir Teisingumo ministerijai didinimui virš 700 tūkst. eurų. Kaip rašoma Vyriausybės nutarime, pritarta premjero Sauliaus Skvernelio pasiūlymui padidinti Seimo kanceliarijai 2025 m. numatomus skirti asignavimus 250 tūkst. eurų.

Pakeistas skolų išieškojimo reguliavimas tik apsunkino procesą, o paskatos skolininkus gražinti į legalią darbo rinką nebuvo sėkmingos, teigia Lietuvos antstolių rūmai. Jų atstovų teigimu, dažnai gyventojai piktnaudžiauja palengvintomis skolų grąžinimo sąlygomis, pavyzdžiui, mažesnėmis išskaitomis ir skolų atostogomis. „Pakeitimai visi nukreipti į pasekmes, be ne priežastis. Lengvindami skolininkų būklę galvojome, kad jie įsidarbins, grąžins savo skolas ir pasveiks nuo tos blogybės.

Per šią savaitę Vilniuje vykusias šaudynes žuvus advokatui, o antstoliui sužeidimų išvengus tik dėl greitos pareigūnų reakcijos, Lietuvos antstolių rūmai skelbia iš viso užfiksavę daugiau nei 200 incidentų, kai dėl teismų sprendimų įniršę skolininkai agresiją išliejo būtent ant antstolių, ir ragina visuomenę bei politikus atkreipti dėmesį į šio darbo keliamus pavojus.

„Vakarykštis įvykis buvo kažkokia kulminacija, kaip koks ugnikalnio išsiveržimas visam tam, kas jau vyksta ir kaip antstoliai visuomenėje yra apibūdinami“, – apie ketvirtadienį Vilniuje vykusias mirtinas šaudynes sako antstolis Jonas Petrikas, kuris yra ir Antstolių rūmų prezidiumo narys.

Nuo lapkričio įsigalios nauji reikalavimai dėl statinių sodų bendrijose, kurių galima rasti kone prie visų didesnių miestų. Savininkams susirūpinus sodų sklypuose pastatytų ar tebestatomų namų įteisinimu, prašymų šiuos statinius užfiksuoti, šį rudenį ypač dažnai sulaukia antstoliai. Jie teikia faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas.

Artimųjų mirtis dažnai būna ne tik skausminga, bet ir netikėta. Nutinka ir taip, kad turtą tenka dalintis be testamento, o artimieji nežino apie velionio įsipareigojimus ir turimas skolas. Labai tikėtina, kad prieš mirtį žmogus nebus apmokėjęs sąskaitos už  telefono ryšio paslaugas. Vienas gyventojas papasakojo, kad mirė jo brolis ir telekomunikacijų bendrovė, kuri velioniui teikė mobilųjį ir interneto ryšį, apie tai buvo iškart informuota.

Dovanos džiugina, tačiau ne visada jos atitenka gavėjui, ypač, jeigu jis skolingas antstoliams. Visas pinigines dovanas ar kitas įplaukas pasiima antstoliai padengti skolai. Tačiau gyventojus tokia tvarka pykdo. Štai vilnietis Aurimas pasakojo, kad turi skolų, antstoliai kiekvieną mėnesį atskaičiuoja tam tikrą sumą. „Pragyvenimui pinigų pakanka, be to, noriu kuo greičiau grąžinti skolą. Tačiau neseniai iš tėvų gavau piniginę dovaną. Jie pinigus pervedė man į sąskaitą.

Lietuvoje jau siūloma didinti baudas už greičio viršijimą, kadangi jos esą yra per mažos, taigi neefektyvios. Vairuotojų negąsdina 6, 15 ar 30 eurų baudos, tad jie ir toliau pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Vis tik prie tokios tvarkos pripratę lietuviai gali gauti skaudžią pamoką važinėdami užsienyje.

Lietuvos civilinis kodeksas numato, kad mama ir tėtis turi vienodas teises ir pareigas savo vaikams, įskaitant ir pareigą išlaikyti savo vaiką iki pilnametystės ar emancipacijos. Nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems asmenims, ar ne, jie privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Įtakos neturi ir tai, su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Nuo liepos 1 d. iš skolų turinčių žmonių atlyginimų antstoliai automatiškai išskaičiuos mažesnę dalį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko, iki šiol galioję išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai neatitiko skolininkų finansinių galimybių grąžinti skolas, tad skatino slėpti pajamas, dirbti nelegaliai. „Pavyzdžiui, minimalią algą uždirbančiam žmogui po antstolių išskaitymo pragyvenimui likdavo vos 15 eurų per dieną.

Jeigu jūsų nepasiektų informacija apie gautą baudą, o tada staiga antstoliai nuskaičiuotų daugiau nei 300 eurų, greičiausiai manytumėte, kad įvyko klaida. Vis tik gali būti, kad pinigų ir neatgautumėte dėl vienos paprastos smulkmenos. Specialistės aiškinimu, jei įrodytumėte, kad apie paskirtą baudą jūsų tikrai nepasiekė jokie pranešimai, atsirastų galimybė nuskaičiuotus pinigus atgauti.

Viena kambarį išsinuomojusi moteris vėliau nusprendė, jog dėl pasikeitusių aplinkybių, ji nori nutraukti nuomos sutartį. Nors ji net nebuvo atsiėmusi buto raktų, nuomotojas pradėjo reikalauti milžiniškų baudų, kurios nuomos sutartyje nebuvo numatomos. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti NT ekspertai teigia, jog nuomotojo galimai patirta žala privalo būti įrodyta, o kol tai padaryta nebus, nuomininkė gali būti rami.

Konkurencijos taryba pareiškė, kad Notariato ir Antstolių įstatymų pataisos gali riboti konkurenciją. Ji pasiūlė Vyriausybei bei Teisingumo ministerijai atsisakyti tokių nuostatų ir atlikti projektų poveikio konkurencijai vertinimą.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi moteris, kuri nori išsiskirti su girtaujančiu ir oficialiai niekur nedirbančiu vyru, tačiau šiai vis pritrūksta ryžto. Linas sako esąs pasimetęs, nes vos tik namuose kalba pasisuka apie skyrybas ir advokatus, Laima iškart pradeda išsisukinėti. Poros situacija domėjosi Renata Šakalytė ir Edgaras Navickas. Linas sako nesuprantantis, ar Laima iš tiesų nori skyrybų, ar tik taip reikalauja iš jo dėmesio.

Sulaukusi pensijos Akmenės gyventoja nusprendė išpildyti savo seną svajonę ir įsigyti „Peugeot“ kabrioletą. Tačiau moteris net nenutuokė, kad pirkinys taps didžiuliu galvos skausmu ir vargų pradžia. Apie tai ji papasakojo laidoje „Prieš srovę“. Buvusi fizikos mokytoja Irena Trušinskienė pasakojo, kad išsvajotąjį „Peugeot“ kabrioletą jai už 1700 eurų pardavė tuomet labai kultūringas ir patikimas atrodęs vyriškis. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad automobilis Lietuvoje neregistruotas.

Vaiko išlaikymas yra abiejų tėvų atsakomybė, tačiau nemaža dalis lietuvių savo atžaloms nemoka alimentų, o jų skolos – išieškomos antstolių. Dalis piktinasi, kad dėl infliacijos turi mokėti didesnę vaiko išlaikymo išmoką, nei buvo priteista. Yra ir tokių tėvų, iš kurių alimentų reikalauja 4 skirtingos moterys, nors pačios nemoka išlaikymo kitiems savo vaikams. Būna ir tokių, kurie vietoje oficialių alimentų vaikams duoda grynųjų ar vežasi atostogų.

Vyras šokiruotas – jo žmona pranešė, kad šeimą užgriuvo siaubingos skolos. Jau kitą dieną jie visi gali atsidurti gatvėje. Negana to – gresia netekti ir mažamečių vaikų, todėl šeimai padėti suskubo „TV Pagalbos“ gelbėtoja Rūta Filejeva. Tėvai su 3 mažamečiais vaikais gyvena mažame, bet labai jaukiame bute. Jis priklauso sutuoktinei, tačiau jau gretai antstolis skelbs buto varžytines. Kaip pasakojo moteris, bėdos prasidėjo prieš 9 metus, tada ji laukėsi pirmos dukrelės.

Namo pardavimas kartais gali atnešti ne pinigų, o atvirkščiai – didelių nuostolių. Ir tie nuostoliai, kuriuos antstolis ims nuskaičiuoti kaip skolą, gali būti visai nepagrįsti ar net netikri, nors teismas juos ir patvirtino. Socialiniame tinkle „Facebook“ vienas asmuo anonimiškai papasakojo, kad 73 metų amžiaus močiutė gavo iš antstolių net 40 tūkst. eurų skolą už neva nekokybiško namo pardavimą. „Ji turi neįgalumą, ką tik išoperuota koja – nevaikšto.

Jei susituokiama be vedybų sutarties, turtas ir pajamos tampa bendri. Tokiais atvejais skaudžios gali būti ne tik turto, bet ir skolų dalybos, kai vieno iš partnerių paimtą kreditą tenka grąžinti abiem. Gali būti ir taip, kad prieš santuoką prasiskolinusio asmens skolos nuskaičiuojamos ne nuo jo, o jo sutuoktinio pajamų. Pavyzdžiui, garsiai viešojoje erdvėje nuskambėjusi nuomonės formuotojų – Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio – skyrybų drama tęsiasi iki šiol.

Lietuvių įsiskolinimai antstoliams jau pasiekė 4 milijardus eurų, o tokių skolininkų – 200 tūkst. žmonių. Antstoliams pavyksta išieškoti mažiau nei dešimtadalį tokių skolų, nes lietuviai slapstosi užsienyje, yra bedarbiai ar dirba nelegaliai. Tokiems skolininkams Socialinių reikalų ir darbo ministerija siūlo mažinti išskaičiuojamas iš uždarbio sumas. Tačiau įmonėms už nelegalius darbuotojus grasina baudomis iki 1 milijono eurų.

Paėmus paskolą, ją išmokėti patartina laiku, mat neigiama kredito istorija gali sukelti sunkumų ateityje. Vis tik būna ir tokių atvejų, kuomet jokios skolos nėra, tačiau bankas neduoda paskolos dėl neigiamo kreditingumo. Vienas gyventojas papasakojo netikėtai gavęs laišką iš antstolių. Pasirodo, tai – įmonės klaida, dėl kurios jo paskolos grąžinimo tikimybė drastiškai sumažėjo ir šiuo metu siekia vos 0,2 proc.

Gyventojai skundžiasi, kad skolos jiems neleidžia pragyventi, pinigų vos užtenka būtinosioms išlaidoms. Žmonės norėtų, kad antstoliai jiems paliktų daugiau pinigų pragyvenimui, mažiau skaičiuotų administracinių mokesčių. Tuo metu antstoliai pataria kuo greičiau grąžinti skolas ir skaičiuoja, kad skolininkams pragyvenimui palieka bent 354 eurus, o dažniausiai ir daugiau.

Šių metų pirmąjį pusmetį antstoliai kreditoriams sugrąžino 139 mln. eurų – 28 proc. daugiau nei 2022 metų sausio-birželio mėnesiais. Didžioji dalis – 111,3 mln. eurų – sugrąžinta privatiems asmenims ir įmonėms, 27,7 mln. eurų sugrąžinta valstybės institucijoms, pranešė Lietuvos antstolių rūmai. „Pasibaigus pandemijos sukeltiems staigiems svyravimams, bendras naujų skolų srautas pastaruoju metu išlieka stabilus“, – teigiama pranešime.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo mažinti skolų išskaitas iš darbo užmokesčio, diferencijuoti išskaitymo tarifus, kad nedirbantys skolininkai galėtų grįžti į darbo rinką, o jų kreditoriams atsirastų galimybė atgauti skolas. Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis, 2023 m. balandžio mėnesį Lietuvoje iš viso buvo beveik 207 tūkst. antstoliams perduotų skolininkų. Jų įsiskolinimai įvairiems kreditoriams viršijo 4 mlrd. eurų ir siekė 6 proc. šalies BVP.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi vilniečių šeima, kurios gyvenimą griauna antstolių sprendimas. Žmonės sužinojo, kad į jų mažą butą Vilniuje atsikrausto gyventi nepažįstamas, narkotikus vartojantis žmogus. Situacija domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva. Tėvai gyvena mažame dviejų pereinamų kambarių bute, kurio pusė priklauso jų suaugusiai dukrai Gintarei. Kai tėvai sužinojo, kad jų dukra įklimpo į skolas greitųjų kreditų bendrovėms – jau buvo per vėlu.

Lietuviai vis labiau klimpsta į skolas. Pernai vasarą trečdaliu padaugėjo žmonių, gavusių vartojimo paskolų, ir jomis susidomėjusių žmonių. Po kelių mėnesių paaiškėjo: grąžinti to, ką pasiskolino, žmonės nebeišgali, o kai kurie patenka po antstolių padidinamuoju stiklu. Antstoliai skaičiuoja, kad skolų pernai grąžino kone trečdaliu daugiau. Buities ir elektronikos parduotuvėje Vilniuje besilankanti Edita sako, kad prekėms nesiskolina. Jai pritaria ir vilnietė Glorija.

Lietuvoje apie 14 procentų darbingo amžiaus žmonių turi įvairių skolų, todėl yra priversti turėti reikalų su antstoliais. Ekspertų manymu, tai užprogramuoja skurdą ir mažina motyvaciją legaliai dirbti, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto galimybę mažinti išskaitas, viršijančias minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iš skolininkų algų.