antstoliai

Konkurencijos taryba kreipsis į antstolius dėl priverstinio baudų išieškojimo iš 11 nekilnojamojo turto (NT) agentūrų, kurios nesumokėjo joms skirtų baudų ir nepateikė finansinių garantijų. Dvi bendrovės – „Apus turtas“ ir „Inreal“ – garantijas pateikė, todėl dėl jų į anstolius nebus kreipiamasi.

Lietuvoje iš nemokių žmonių atimtas turtas būna išvaržomas elektroninėje erdvėje. Joje užsiregistravus galima mėginti įsigyti įvairų kilnojamą ar nekilnojamą turtą už neįprastai mažą kainą, pasiūlius didžiausią. Pavyzdžiui, šiuo metu galima rasti žemės sklypų ar automobilių, kurių pradinė kaina – vos pora šimtų eurų. Antstolių ar nemokumo administratorių varžytynės, nuomos konkursai, Turto banko, savivaldybių ir kiti aukcionai vyksta tam skirtoje interneto svetainėje.

Vilnietė prieš šventes sulaukė nemalonios dovanos – praėjus kone dešimtmečiui, ją pasiekė pranešimas apie įsiskolinimą darželiui, nors dukrai jau 16 metų. Vilniaus miesto savivaldybės atstovas teigia, kad skola išieškoma teisėtai, o teisininkė patarė, kaip elgtis tokiu atveju. Vilnietė Diana (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) vis dar negali patikėti, kad po tiek laiko ją pasiekė žinia apie įsiskolinimą, nors vaikas darželio nebelanko jau kone 10 metų.

Po vestuvių vietoje naujo šeimyninio gyvenimo pradžios vyrą prispaudė žmonos skolos. Jis skundžiasi, kad iš savo algos turi apmokėti skolas, apie kurias nieko nežinojo, todėl nesutinka jų mokėti. Tačiau antstoliai tikina, kad atlyginimas yra bendra nuosavybė, todėl sutuoktiniai turi padengti vienas kito skolas, nebent sudarys vedybinę sutartį. Socialiniame tinkle „Facebook“ neseniai vyras skundėsi, kad po vestuvių jį iš karto čiupo antstoliai.

Vilniuje, centrinėje miesto dalyje, kaip manoma, jaunas vyras akmeniu ir šaligatvio plyta išdaužė stiklo paketus trijose antstolių patalpose. „Mes manome, kad tas pats asmuo įvykdė visus išpuolius“ – BNS sekmadienį sakė Lietuvos antstolių rūmų atstovė Dora Petkauskaitė.

Kartais būna taip, kad apie baudas už greičio viršijimą sužinai tik laikydamasis vairavimo egzaminą, o jas sumokėjęs po poros mėnesių sąskaitoje randi daugiau nei 100 eurų minusą, nes, pasirodo, pinigus išieškojo antstoliai.  Į portalo tv3.lt redakciją kreipęsis vyriškis skundėsi, kad policija nebesiunčia laiškų apie baudas už greičio viršijimą, mat apie jas sužinojo tik gerokai po termino.

Vyresniems gyventojams turintiems skolų vos pavyksta išgyventi. Dalį pensijos tenka atseikėti antstoliams, tad ne visiems užtenka pinigų maistui, komunalinėms išlaidoms ar vaistams. Tuo metu antstoliai pažymi, kad pensininkai retai kaupia skolas, tačiau jeigu jų turi iš pensijos atskaičiuoja nuo 20 iki 50 proc. Portalo tv3.lt skaitytoja Irena (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) skundėsi, kad iš jos mamos pensijos antstoliai atskaičiuoja dalį pinigų.

Teisingumo ministerijos atlikta analizė atskleidžia, kad nuo 2021 m. įsigaliojusi naujoji antstolių parinkimo tvarka visiškai pasiteisino. Jau antrus metus vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams automatiniu būdu paskirsto Antstolių informacinė sistema, o visi vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš to paties skolininko pateikiami vykdyti tam pačiam antstoliui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Per 2022 m. pirmąjį pusmetį antstoliai privatiems asmenims ir valstybės institucijoms sugrąžino 99,5 mln. eurų skolų. Tai 34 proc. daugiau, negu 2021 m. sausio–birželio mėnesiais. Nuo šių metų pradžios iki liepos 1 d. antstolių kontorose užbaigta 118 tūkst. vykdomųjų bylų, iš kurių 60 proc. įvykdyta visa apimtimi. Šiais atvejais kreditoriai atgavo visas reikalautas skolas, praneša Antstolių rūmai. Pirmą kartą per pastaruosius kelerius metus naujų skolų kreivė pradeda kopti aukštyn.

Svajonių būstą radusiai panevėžiečių porai teko nusivilti. Parduodamas būstas buvo areštuotas, todėl jo nupirkti nepavyko. Pirkėjai kaltina brokerius, kad pardavinėjo areštuotą ir parduotą namą. Šie tikina, kad darė viską, kad namą pavyktų pirkėjams įsigyti nepaisant skolų. Tuo metu NT specialistai ir teisininkai skaičiavo, kad tokiais atvejais galima patirti didelių nuostolių, tad reikėtų ir patiems pirkėjams pabandyti patikrinti parduodamo būsto informaciją.

Šiuo metu tūkstančiai žmonių Lietuvoje neturi darbo. Ne visi jie prašo galbūt priklausančių išmokų – kaip pažymi ekonomistai, kad dalis jų dirba nelegaliai, nes turi skolų. Šie žmonės vengia oficialių pajamų, todėl  valstybė esą turėtų padėti skolininkas padengti skolas. Tuo metu antstoliai teigia, kad skolininkų mažėja, o skolų išieškojimas tampa paprastesnis. Šiuo metu, Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra beveik 200 tūkst. bedarbių.

Advokatams, notarams ir antstoliams nuo sausio nebereikės privalomai tikrintis sveikatos, nusprendė Seimas. Parlamentas ketvirtadienį priėmė pataisas, kuriomis atsisakyta šiuo metu įstatyme įtvirtintų sveikatos reikalavimų asmenims, siekiantiems tapti advokatais, notarais ir antstoliais bei šią veiklą jau vykdantiems asmenims. Atitinkamai atsisakyta ir periodinių kas penkerius metus vykdomų privalomų sveikatos patikrinimų.

Seimui antradienį planuojama pateikti pataisas, kad notarai ir antstoliai į pensiją išeitų penkeriais metais anksčiau – nuo 65-erių. Pataisų iniciatorius Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako taip norintis užtikrinti didesnę notarų ir antstolių kaitą.

Būna ir taip – gyveni, planuoji naujus pirkinius, o vieną dieną sužinai, kad turi sumokėti šimtus eurų už jaunystėje padarytus nusižengimus. Nors, regis, nuobaudos už nusižengimus gyventojus turėtų pasiekti per ne daugiau nei dvejus metus, antstoliai aiškina, kad toks senaties terminas skolininkams gali ir negalioti. Antstoliai įspėja, kad net ir prieš kelias dešimtis metų įgytos skolos niekur nedingsta ir baudas vis vien anksčiau ar vėliau teks sumokėti.

Vilnietei pensininkei skolos ramybės neduoda jau 17 metų. Be to, kas mėnesį skola nemažėja, bet auga. Iš mažos pensijos pragyventi sunku, tačiau antstoliai tikina, kad skolos bėgant metams niekur nedingsta. Tad reikėtų ieškoti išeičių  – galbūt parduoti nereikalingą turtą arba kreiptis pagalbos į vaikus ar kitus artimuosius. Skaitytoja Rasa pasakojo, kad iš jos mamos pensijos antstoliai jau 17 metų atskaičiuoja skolą.

Mirus artimam žmogui tenka rūpinti ne tik laidotuvėmis, bet ir palikimu. Tačiau ne visada pavyksta sklandžiai susitvarkyti turtinius reikalus. Štai vilnietė susidūrė su problemomis, kai paaiškėjo, kad paveldėtas namas areštuotas. Viktorija socialiniame tinkle draugams pasakojo, kad susitvarkyti dokumentus po tėčio mirties nebuvo taip paprasta, kaip atrodė pačioje pradžioje. „Mirus tėčiui, mes su broliu turto atsisakėme, jis turėjo atitekti mūsų mamai.

Beveik nepažįstamo žmogaus žodžiu ir skolos rašteliu pasitikėjusi vilnietė Elena džiaugiasi atgavusi pinigus, tačiau teigia, kad daugiau pinigų nebeskolins. Teisininkai taip pat perspėja gyventojus nesudarinėti skolų sutarčių žodžiu. Anot jų, skolinant pinigus būtina tai užfiksuoti rašytine sutartimi. Vilnietė Elena pasakojo, kad porą kartų buvo išsikvietusi santechniką, kuris taisė gedimus vonioje. „Už atliktus darbus aš jam sumokėjau.

Nuo sausio 4 dienos atsiras galimybė skolų išieškojimą vykdyti nuotoliniu būdu, ketvirtadienį pranešė Teisingumo ministerija. Nauja tvarka pateikti antstoliams vykdomuosius dokumentus išieškant pinigų sumas (tame tarpe alimentų išieškojimo bei išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto) priimta siekiant daugiau vykdymo veiksmų atlikti nuotoliniu būdu, taip pat palengvinti skolininko padėtį – priverstinis išieškojimas jam taps pigesniu ir paprastesniu.

Antstoliams įsiskolinęs vaikinas tikina, kad jie areštavo banko sąskaitą ir jis neturi iš ko nusipirkti pavalgyti. Tuo metu antstoliai tvirtina, kad nepalieka skolininkų be cento, tačiau šie turi bendradarbiauti su antstoliais, pateikti būtinus dokumentus ir duomenis apie gaunamas lėšas. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Arnas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Vaikinas skundėsi, kad antstoliai areštavo jo sąskaitą ir jis nebeturi iš ko net pavalgyti nusipirkti.

Pritaikius naująsias elektronines priemones antstolių veiksmus bus galima sekti elektroniniu būdu, informacija apie skolas žmones pasieks greičiau ir bus skaidresnė, trečiadienį pranešė Teisingumo ministerija.  Anot ministerijos, nuo šiol bylose dalyvaujantys asmenys galės visą aktualią informaciją apie antstolių priimtus sprendimus ir jų eiliškumą sužinoti nuotoliniu būdu. Tai bus galima padaryti interneto svetainėje www.antstoliai.

Siekiant, kad gyvenimas po karantino kuo greičiau grįžtų į įprastas vėžes, gyventojams ne tik teikiama įvairi parama – turintiems išieškomų skolų užtikrinama teisė visą gautą paramą pasilikti savo reikmėms. Tačiau labai svarbu žinoti, kad antstolis nežino, kokia jūsų gautų pajamų kilmė, todėl norint, kad parama liktų gavėjui, būtina apie ją antstoliui pranešti.

Seimas uždraudė antstoliams išieškoti skolas iš lėšų, kurias  įmonės ir gyventojai gaus kaip valstybės ar savivaldybių paramą dėl per koronaviruso krizę patirtų nuostolių. Taip pat skolų nebus galima išieškoti ir iš kitų išmokų ar kompensacijų, skirtų dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino.   Už tokias Civilinio proceso kodekso pataisas antradienį balsavo 100 Seimo narių, o susilaikė trys.

Kaune makabriškas išpuolis. Net keli mieste dirbantys antstoliai prie savo kontorų rado sustatytus iš kapinių pavogtus kryžius. Pareigūnams teko surinkti penkis sunkius betoninius kryžius, kurie, kaip liudija užrašai stovėjo ant vokiečių karių kapų. Sulaikius nusikaltėlį aiškėja, kad kryžius vyras parsigabeno beveik 100 kilometrų iš Suvalkijos ir išdėliojo skirtingose Kauno vietose.

Darbdaviai ir skolingi asmenys jau kreipiasi į Lietuvos antstolių rūmus su klausimais, kaip karantino laikotarpiu keisis skolų išieškojimas iš atlyginimų, teigiama pranešime žiniasklaidai. Jame pranešama tokia žinia darbdaviams: Vyriausybės sprendimas laikinai stabdyti dalies skolų valstybei išieškojimą iš darbo užmokesčio nesukuria darbdaviams jokių papildomų pareigų. Antstolių pateikti patvarkymai dėl skolų išieškojimo iš atlyginimo turėtų būti vykdomi įprasta tvarka.

Šią savaitę įsigaliojo nauja tvarka antstoliams, turinti sumažinti išieškojimo išlaidas. Pataisas inicijavusi Teisingumo ministerija teigia, kad išieškojimo procesas atpigs ir bus skaidresnis. Anot ministerijos pranešimo, su nauja tvarka atsisakyta papildomų vykdymo išlaidų, todėl antstoliai nebegalės piktnaudžiauti ir atlikti perteklinius ir ekonomiškai nepagrįstus vykdymo veiksmus. Maksimalus vykdymo išlaidų dydis proceso šalims bus žinomas iš anksto.

Sutuoktiniui penkerius metus vengus mokėti alimentus vaikams iš pirmosios santuokos, naujoji vyro žmona kreipėsi į žiniasklaidą, prašydama padėti kovoje su tariama antstolių neteisybe. Tačiau ir antstoliai, ir teisininkai vieningai sutaria, kad graudžios istorijos kaltininkas – pats vyras, nustojęs rūpintis savo vaikais, kaip numato įstatymai.

Antstoliais pasipiktinę gyventojai pagalbos šaukiasi, kur tik gali – „Sodroje“, ministerijoje arba kreipiasi į Seimą. Visą pensiją nuskaičiuojančių ar už vokų siuntimą milžiniškų sumų reikalaujančių antstolių „aukso amžius“ baigėsi – nauji Teisingumo ministerijos paruošti įkainiai nebeleis išieškoti nepagrįstai didelių sumų. Kiek anksčiau Kėdainių dienraštis „Rinkos aikštė“ aprašė istoriją, kai iš pensininko antstoliai nuskaitė visą jo pensiją.

Priėmus pataisas, skolų išieškojimo sumą, kurią pasiimdavo antstoliai, sumažėjo keliais šimtais eurais, sako teisingumo ministras E. Jankevičius. Manoma, kad tai padės gyventojams dar giliau neįklimpti į skolas, o skaudų pajamų praradimą pajus tik nesąžiningi antstoliai. Teisingumas ministras Elvinas Jankevičius Seimo posėdžių salėje pristatė pokyčius antstolių funkcionavimo srityje.  Sumažins šešėlį  Teisingumo ministerija sumažino išskaitų dydžius nuo 50 iki 30 proc.

Į „TV Pagalbą“ paskambino Henrika. Jauną moterį ištiko neeilinė bėda. Jos mama savo vienturtę dukrą ne tik krausto iš namų, bet ir norėdama pagreitinti procesą pasikvietė antstolį ir policiją. Kas nutiko, kad tikra motina meta vienturtę dukrą iš namų kaip nusikaltėlę? Henrika mano, kad motiną išvyti ją iš namų įkalbėjo giminaičiai, o kad dukra nepavogtų daiktų, kurie jai nepriklauso, mama iškvietė antstolius. „Ji parašė visą testamentą savo sesei ir pasakė, kad ji mane žiūrės, o tu varyk.

Aušta antstolių aukso amžiaus pabaiga. Skolų išieškotojų apetitą pasišovusi sumažinti Teisingumo ministerija keičia skolų išieškojimo tvarką ir mažina antstolių įkainius. Kovotojai su skurdu šią iniciatyvą vertina teigiamai, mat tai galimai ištrauks bent dalį skurstančių žmonių iš pragaištingų prasiskolinimo spąstų. Tuo metu antstoliai aiškina, kad jų paslaugų kainos išsipučia ne iš noro pasipinigauti, o dėl neapibrėžtumo, kiek antstolis turi stengtis norint skolą išieškoti. Įlipote į autobusą.

Teisingumo ministerija baigė rengti naują Sprendimų vykdymo instrukcijos projektą, kuriame numatyti mažesni ir skaidresni skolų išieškojimo įkainiai. „Siekiant atpiginti išieškojimo procesą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą padaryti aiškesnį bei suprantamesnį, naujame teisės akto projekte iš esmės peržiūrėta antstolių vykdymo išlaidų struktūra.

2018 m. antstoliams pateikta 241,4 tūkst. reikalavimų išieškoti įvairias skolas. Palyginti su 2017 m. duomenimis, tai yra 14,5 tūkst., arba 6 proc. reikalavimų mažiau. Naujų reikalavimų išieškoti mažiausias – iki 60 eurų – skolas pernai pateikta 67,8 tūkst., arba 11 proc. mažiau, rašoma pranešime spaudai. „Akivaizdžiai sumažėjęs poreikis priverstinėmis priemonėmis išieškoti pačias mažiausias skolas yra labai geras ženklas.

Dešimtis tūkstančių eurų per mėnesį uždirbantiems antstoliams valdžia ruošia naują apynasrį. Rudenį Seimui nubalsavus, kad antstoliai patys nebegalės nusistatyti savo įkainių, Teisingumo ministerija ketina naikinti ir galimybę antstoliams plėšti pinigus už neva patiriamas papildomas išlaidas, pavyzdžiui, tiesiog dokumento surašymą. Antstoliai aiškina, kad tokie svarstymai nepagrįsti.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius norėtų panaikinti vadinamąsias papildomas antstolių išlaidas. „Tokia praktika leidžia beveik nevaržomai piktnaudžiauti antstoliams, ir, mano nuomone, daugelis jų tuo naudojasi“, – interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė ministras. Jis taip pat užsiminė, kad laikas pradėti diskutuoti ir dėl notarų pelno. Pernai jau buvo priimtos įstatymų pataisos, kuriomis sumažintos antstolių išskaitos, sudarytos sąlygos mažinti antstolių ir notarų atlyginimus.

Nuo šeštadienio įsigalioja Civilinio proceso kodekso pataisos dėl mažesnių sumų, kurias antstoliai gali išskaičiuoti iš skolininkų. Iki šiol iš skolininko, kuris uždirba minimalią mėnesio algą (apie 361 eurą atskaičius mokesčius) ir turi dvi skolas, buvo išskaitoma 50 proc., taigi jam likdavo 180,50 euro. Tai yra kur kas mažiau nei minimalių poreikių dydis, jis šiemet yra 245 eurai.

Seimas pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui pažaboti nevaldomą antstolių ir notarų apetitą. Parlamentarai vieningai pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis ketinama sumažinti antstolių ir notarų įkainius. Po pateikimo už įstatymų pataisas dėl notarų įkainių 83 Seimo nariai balsavo už, 1 – prieš, 7 susilaikė, o dėl antstolių įkainių – 86 Seimo nariai balsavo už, 7 susilaikė. Kad pataisos įsigaliotų, Seimo nariai balsuos dar du kartus. Prie šių klausimų Seimas grįš spalio 16 dieną.

Antstolių nevaldomam apetitui ateina galas. Jau po kelių savaičių Seime žadama svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis antstolių įkainiai būtų gerokai sumažinti ir tam prieštarauti patys antstoliai negalėtų. Pasak žmogaus teisių gynėjų, į antstolių nemalonę yra patekusi kas antra-trečia šeima šalyje. Patys antstoliai atkerta, kad nemokamų pietų nebūna. Netikėta liga, sužlugęs verslas, bedarbystė – galiausiai didėjančios sąskaitos ir skolos. Taip vilnietė Dalia gyveno porą metų.

Savaitgalį Lietuvą apskriejo makabriška žinia – būstą Druskininkuose iš varžytinių nusipirkęs vilnietis jame rado lavoną. Kūnas, policijos teigimu, priklausė nuo 2016 metų ieškomam būsto savininkui. Kadangi antstoliai negalėjo patekti į būstą, šis to nežinant buvo parduotas su savininko kūnu. Sekmadienį Alytaus policija paskelbė, kad Vilniuje gyvenantis vyras varžytinių metu įsigijęs Druskininkų rajono savivaldybėje esantį butą jame rado 1950 m. gimusio vyriškio lavoną.

Vairuotojai privalo būti atidūs ne tik gatvėse, bet ir automobilių stovėjimo aikštelėse. Kai kurie net neįtardami apie padarytą nusižengimą sulaukia antstolių laiškų dėl nesumokėto automobilio stovėjimo. Grasinama teismu bei turto areštu.  Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė (vardas, pavardė redakcijai žinimi). Mergina pasakoja, sulaukusi skolų išieškojimo įmonės laiško. Neva ji skolinga 22,70 Eur. Suma susidarė vilnietei nesumokėjus už automobilio stovėjimą. „Įdomi situacija.

Turite nedidelių skolų? Galite lengviau atsikvėpti – gali būti, kad niekas jų iš jūsų skaudžiai neišmušinės. Anstoliai nebelups didelių pinigų už mažų skolų išieškojimą. Jei esate įsiskolinęs iki 100-o eurų ir pakliuvote į išieškotojo rankas, antstolis jūsų skola pasirūpins už dyką, paims tik kompensaciją už išlaidas. Nors pokyčiais siekiama žmones paskatinti geranoriškai bendradarbiauti su antstoliais, nevisi tiki naujos tvarkos sėkme. Mat abejojama, ar antstoliai noriai dirbs nemokamai.

Už nedidelių skolų išieškojimą antstolis negaus atlygio, penktadienį sutarta teisingumo ministrės Mildos Vainiutės ir Antstolių rūmų pirmininkės Ingos Karalienės susitikime. „Procedūros kainuos gerokai mažiau, nes nelieka atlygio. (...) Atlygis yra viena iš sudedamųjų vykdymo išlaidų dalių, yra procedūros, už kurias reikia mokėti, jei namoka valstybė, turi susimokėti pats skolingas žmogus“, – BNS sakė Antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė.

Penkių vaikų mama Ingrida nežino, kaip kitaip apibūdinti savo situaciją tik kaip „pati kalta“. Moteris įklimpusi į skolas, todėl dabar trisdešimt procentų savo minimalios algos ji turi atiduoti antstoliams. Sumokėjus mokesčius, Ingridai lieka pragyvenimui 100 eurų. Kad ir kaip nenorėtų, daugiavaikė mama pasiruošusi emigruoti ir palikti savo vaikus Lietuvoje, kad pagaliau išbristų iš skolų. „Auginau ir auginu savo penkis vaikus pati viena.

Teisingumo ministerija parengė Antstolių įstatymo pakeitimus, apribojančius teistų asmenų galimybes tapti antstoliais. Kaip ketvirtadienį pranešė ministerija, Vyriausybei pateiktos pataisos, pagal kurias antstoliais ir jų padėjėjais negalėtų tarpti asmenys, nuteisti už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nepaisant to, ar teistumas buvo išnykęs arba panaikintas. Taip pat už kitus nusikaltimus nuteisti asmenys šių pareigų negalėtų užimti, jei nuo bausmės dienos nepraėjo bent penkeri metai.

 Nuo praėjusio trečiadienio paralyžiuotas antstolių kontorų darbas: įdiegta naujoji antstolių informacinė sistema stringa, o senoji programa jau išjungta, rašo „Lietuvos rytas“. Antstoliai nebegali vykdyti savo funkcijų: pradėti išieškoti naujų skolų, areštuoti piniginių lėšų, o skolas grąžinusiems asmenims - panaikinti banko sąskaitų areštų. Iš jau areštuotų sąskaitų žmonės negali atgauti lėšų, kurioms areštas nėra taikomas: pašalpoms, pensijoms, darbo užmokesčiui.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis inicijuoja Civilinio proceso kodekso ir Antstolių įstatymo pakeitimus. Įgyvendinus siūlomas nuostatas pagerės ir pagreitės skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimas, bus sumažinta galimų antstolių piktnaudžiavimų rizika. „Svarbiausi siūlomų priemonių tikslai – apginti paprastų piliečių teises ir užtikrinti skaidresnį antstolių veiklos procesą.

Gediminas Stanišauskas Beveik 100 tūkst. eurų už skolos išieškojimą iš Kauno miesto savivaldybės uždirbusios antstolės Sonatos Vaicekauskienės elgesį svarstys ir Teisingumo ministerija, ir Antstolių rūmai. Garliavos istorijoje išgarsėjusi antstolė S.Vaicekauskienė vėl atsidūrė dėmesio centre. Už 8,5 mln. Lt skolos išieškojimą iš Kauno miesto savivaldybės ji atsiriekė 342 tūkst. Lt atlygį.

Antstolių rūmai siūlosi prisidėti prie to, kad rinkimai taptų skaidresni. Antstoliai, siūlo jie, galėtų stebėti rinkimus kiekvienoje apylinkėje ir teisiškai fiksuoti, kas joje vyksta, o jų užfiksuoti įrodymai vėliau taptų argumentu įrodinėjant galimus pažeidimus.

Siūloma numatyti didesnę neišieškomą pinigų sumą tiems skolininkams, kurie išlaiko nepilnamečius vaikus. Tai numatančias Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narė Agnė Zuokienė.

Šiau­lie­tis Aud­rius, prieš ke­le­tą mė­ne­sių in­ter­ne­tu pa­siė­męs pu­sant­ro šim­to li­tų pa­sko­lą, da­bar tu­ri pro­ble­mų su tei­sė­sau­ga. Sko­lą grei­tų­jų var­to­ji­mo kre­di­tų bend­ro­vei grą­žin­ti pa­mir­šęs vy­ras jai ir išieš­ko­ji­mo pro­ce­są vyk­dan­čiam ant­sto­liui tu­rės pa­klo­ti be­veik pu­sant­ro tūks­tan­čio li­tų. Grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vės pro­ble­mos ne­ma­to, tuo tar­pu ant­sto­liai įspė­ja: už­mirš­ta sko­la ga­li išaug­ti de­šim­te­rio­pai.