Vienas gyventojas papasakojo netikėtai gavęs laišką iš antstolių. Pasirodo, tai – įmonės klaida, dėl kurios jo paskolos grąžinimo tikimybė drastiškai sumažėjo ir šiuo metu siekia vos 0,2 proc.
Tokių atvejų – ne vienas
Socialiniame tinkle „Facebook“ asmuo, norėjęs likti anonimu, papasakojo, kad prieš maždaug pusantrų metų nutraukė sutartį su telekomunikacijų bendrove „Tele2“ ir visiškai su jais atsiskaitė.
„Šiais metais atėjo laiškas iš antstolių, kad į juos kreipėsi „Tele2“ ir esu skolingas 280 eurų. Susisiekiau su „Tele2“, užklausiau, kaip čia kas. Atsakė, kad mato, jog esu atsiskaitęs, ir per klaidą kreipėsi į antstolius. Anuliavo bylą.
Dabar pateikiau paraišką būsto paskolai gauti, bet ją atmetė, nes kredito istorijoje išliko įrašas, jog buvau skolingas „Tele2“ ir nieko neišieškojo iš manęs“, – rašė jis.
Be viso to asmuo dar pridūrė, kad „Mano Creditinfo“ nurodyta 99,8 proc. tikimybė, jog jis paskolos negrąžins: „Kaip elgtis tokiu atveju?“
Įrašas socialiniame tinkle sukėlė stiprias internautų reakcijas. Vieni juokėsi iš situacijos absurdiškumo, kiti ėmė dalintis panašiomis patirtimis.
„Va čia stipru. Žmogus sąžiningai viską pasidarai ir ups – klaidelė. Sorry (liet. atsiprašau), netyčia antstoliams padavėm“, – rašė viena kaunietė.
„Aš irgi turėjau panašią situaciją, tik buvo sutarta, kad grąžinsiu trimis dalimis. Antstolius gavau po 4 metų nuo visiško atsiskaitymo. Įrašas dar dabar kabo“, – tikino kitas komentatorius.
Nemažai buvo ir tokių, kurie pasakojo pranešę įstaigoms apie klaidą, tad įrašas apie nebūtą įsiskolinimą sėkmingai buvo panaikintas.
„Yra buvę, kad mato paskolą, kurios šiaip nėra. Irgi klaidelė... Bet buvo paskambinta į „Creditinfo“ ir įmonę, kuri ale suteikė paskolą, ir panaikino viską“, – patirtimi dalinosi moteris.
Pirmas žingsnis – susisiekti su įmone
Lietuvos bankų asociacija teigė apgailestaujanti dėl šios nemalonios situacijos ir pabrėžė, kad tokiais atvejais pirmiausia reikėtų kreiptis į neteisingą informaciją pateikusią bendrovę, kad ji patikslintų duomenis.
Tv3.lt redakcijai susisiekus su „Tele2“, viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė atsakė tą patį.
Jos teigimu, klientas, susidūręs su tokia situacija, turėtų susisiekti su „Tele2“, kad būtų galima įsigilinti į konkretų įvykį.
„Įvertinus aplinkybes ir nustačius, kad įsivėlė klaida arba yra kitų objektyvių priežasčių, operatorius gali oficialiai kreiptis į kreditų biurą tam, kad įrašas apie buvusį įsiskolinimą butų panaikintas iš informacinės sistemos“, – nurodė atstovė.
Panaikinti klaidingi duomenys įtakos nebeturi
„Creditinfo“ atstovė Aušrinė Motiejūnienė taip pat apgailestavo dėl susiklosčiusios situacijos ir neslėpė, kad, deja, tokių klaidų dėl žmogiškojo faktoriaus pasitaiko.
Jos aiškinimu, jei „Mano Creditinfo“ sistemoje yra klaidinga informacija apie fizinio asmens duomenis, pirmiausia reiktų kreiptis į kreditorių dėl esamų duomenų patikslinimo.
Kai kreditorius juos atnaujina ir pateikia juos „Creditinfo“, jie atsinaujina ir sistemoje, taigi atitinkamai perskaičiuojamas ir fizinio asmens kredito reitingas.
O buvę neteisingi duomenys, anot pašnekovės, niekaip neatsispindi asmens kredito istorijoje ir neturi jokios įtakos reitingui.
„Svarbu žinoti, kad kreditų biuras neturi teisės pakeisti duomenų be juos pateikusios finansų ar kitos įstaigos leidimo. Todėl, jei fizinis asmuo kreipiasi į „Mano Creditinfo“, mes pirmiausia imamės pagrįstų veiksmų duomenis patikrinti – oficialiai paprašome duomenis pateikusios įstaigos patvirtinti jų tikslumą.
Paaiškėjus, kad duomenys neteisingi, šie duomenys kredito biure bus nedelsiant koreguojami ir jau kitą dieną bus matoma patikslinta informacija. Jei po patikrinimo paaiškės, kad duomenys teisingi, šiais duomenimis toliau bus disponuojama ir jie bus saugomi“, – dėstė A. Motiejūnienė.
Kiek laiko išlieka neigiama kredito istorija?
„Creditinfo“ atstovė atkreipė dėmesį, kad asmenų reitingui (tikimybei vėluoti atsiskaityti per artimiausius 12 mėn.), neigiami faktoriai (skolos) turi įtakos 5 metus po paskutinės skolos apmokėjimo datos.
Anot pašnekovės, svarbu paminėti, kad reitingas kinta palaipsniui, t. y. jis tolygiai po truputį gerėja.
„O „Creditinfo“ reitingas yra kredito biuro subjektyvi ekspertinė nuomonė. Kreditoriai vertindami kreditingumą remiasi savo algoritmais bei įvairiais šaltiniais ir jų duomenimis.
Taigi, kredito reitingas gali būti naudojamas kaip šaltinis vertinant asmens kreditingumą, tačiau jis tėra rekomendacinio pobūdžio“, – komentavo A. Motiejūnienė.
Ką daryti kilus neaiškumų dėl rizikos vertinimo?
„Creditinfo“ atstovė primena, kad sprendimą apie skolinimą fiziniam asmeniui priima finansų ar kita įstaiga.
Ji įvardijo, kad, siekiant turėti gerą reitingą, rekomenduojama neturėti skolų. Arba, jei jos visgi atsirado – kuo greičiau jas padengti.
Tokiu atveju, anot A. Motiejūnienės, reitingas pradeda gerėti nuo skolos apmokėjimo ir praėjus tam tikram laikui buvusi skola iš viso nebeturi įtakos reitingui.
Lietuvos bankų asociacija nurodė, kad jai priklausančios kredito įstaigos vartotojo kreditingumą kiekvienu atveju atlieka individualiai:
„Tam gali būti pasitelkiamos ir trečiųjų šalių duomenų bazės. Konkrečią kredito rizikos vertinimo metodologiją, kurią sudaro daug dedamųjų, kiekviena įstaiga nustato savarankiškai ir šie duomenys yra konfidencialūs.“
Kilus neaiškumams dėl vertinimo rezultatų, asociacija rekomenduoja pirmiausia juos aptarti su savo banku ar kredito unija, kadangi kiekviena situacija yra individuali.
