Pagrindinė to priežastis – mažas žinomumas, nepakankamas finansinis raštingumas. Tikimasi, kad įsiskolinimų bei skolų valdymo problemas bent iš dalies padės spręsti skolų konsultantai.
Pastarieji turėjo pradėti darbą nuo kitų metų, tačiau 2026–2028 metų biudžete finansavimo šiai paslaugai teikti bent kol kas nenumatyta, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Problema – per dideli mokesčiai ir konsultantų trūkumas?
„Skolų atostogos“ sumanytos, siekiant į darbo rinką sugrąžinti ilgalaikius bedarbius, vengiančius dirbti oficialiai dėl turimų skolų, suteikti jiems galimybę atsitiesti ir gauti pagalbą. Tačiau kol kas matome, kad ši galimybė labai lėtai skinasi kelią – per metus iš kiek daugiau nei 200 tūkst. skolininkų, „skolų atostogomis“ pasinaudojo vos 460 asmenų, tai yra tik 0,2 proc. skolininkų.
Antra vertus, gera žinia ta, kad didžioji dauguma pasinaudojusių „skolų atostogomis“ nepriklausomai nuo skolos tipo – pradeda dirbti ir lieka darbo rinkoje net ir joms pasibaigus“, – pirmuosius „skolų atostogų“ metus apibendrina Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė.
Tinklui priklausančios organizacijos dirba su skurdą patiriančiais žmonėmis. Šioje grupėje esantys skolininkai, A. Adomavičienės teigimu, „skolų atostogomis“ nesinaudoja, nes nežino apie tokią galimybę, taip pat ir dėl finansinio raštingumo stokos.
„Šiems gyventojams trūksta žinių apie finansų ir skolų valdymą. Šiuo metu visoje Lietuvoje turime vos keletą specialistų, kurie savarankiškai per kurį laiką įgijo žinių, praktikos ir šiuo metu teikia konsultacijas dėl skolų valdymo.
Atsižvelgiant į didžiulį tokių paslaugų poreikį konsultacijos dėl skolų valdymo buvo įtrauktos į socialinių paslaugų katalogą, nuo kitų metų turėtų būti pradėti ruošti specialistai, o nuo 2027-ųjų jie turėtų pradėti dirbti. Deja, šiuo metu 2026–2028 metų biudžete tam nenumatyta lėšų“, – aiškina A. Adomavičienė.
„Skolų atostogomis“ gali pasinaudoti Užimtumo tarnyboje registruoti skolų turintys žmonės, kurie nedirbo bent pusę metų ir įsidarbino. Jomis galima pasinaudoti ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus.
Kita problema, apsunkinanti mažų skolų grąžinimą – neproporcingai didelis antstolių atlygis, neretai viršijantis skolos dydį. Šių metų lapkričio mėnesio duomenimis, skolos iki 1 tūkst. eurų sudarė apie 1,8 mlrd. eurų, iš jų bendra skolos suma sudarė beveik 0,6 mlrd. eurų, o atlygis antstoliams dukart didesnę – net 1,26 mlrd. eurų.
Tuo metu didesnių skolų atveju, antstolių atlygis tesudarė 4–14 proc. nuo visų skolų.
„Taigi mažiausias skolas turintys žmonės sumoka neproporcingai didelį atlygį už antstolių darbą, lyginant su pačia skolos suma“, – sako A. Adomavičienė.
Viena dažniausiai įvardijamų problemų, esą skolininkai vengia dirbti oficialiai. Tačiau yra ir kita pusė – darbdaviai vengia įdarbinti skolininkus, ypač, jei jie skolų turi daug.
Šiuo metu, jei įdarbinamas daug skolų turintis žmogus, darbdavys įpareigotas pats pervesti skirtingiems antstoliams išskaičiuotą sumą. Taigi papildoma administracinė našta tenka darbdaviui.
„Raginame ieškoti sprendimų, kad darbdavys galėtų pervesti į vieną sąskaitą arba nuo žmogaus sąskaitos automatiškai būtų nuskaitoma tam tikra suma.
Mes nesakome, kad skolų nereikia grąžinti, tačiau kalbame apie tai, kad sistema turi būti aiški, suprantama ir žmogiška, skolininkai turėtų motyvacijos dirbti, o darbdaviai – juos įdarbinti“, – tvirtina Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė.
Išsiskiria alimentų skolos
Lietuvos antstolių rūmai (LAR) skaičiuoja, kad bendra gyventojų skolų suma šalyje per metus išaugo 92 mln. eurų ir šiuo metu siekia 3,659 mlrd. eurų. Skolų koncentracija skirtingose savivaldybėse skiriasi 3–4 kartus.
LAR nerimą kelianti tendencija – kad daugiausiai pradelstų skolų susikaupė rečiau apgyvendintuose periferijos regionuose, ypač pasienyje su Rusija ir Baltarusija.
„Skolų mastas Lietuvoje išlieka labai didelis. Vidutinės kreditoriams negrąžintų skolų sumos taip pat didėja. Tad finansinė našta sunkėja ne tik skolininkams, bet ir kreditoriams“, – sako LAR prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis.
Tarp visų skolų rūšių bene labiausiai išsiskiria alimentų skolos. Nors šios rūšies procesų skaičius per metus sumažėjo beveik 4 proc., bendra skolų suma ūgtelėjo beveik 28 mln. eurų, arba 19,3 proc. Vaikams laiku nesumokėtų alimentų skola šiuo metu siekia 204,5 mln. eurų.
„Pradelstų alimentų problemos gilėja, tėvai vis labiau įsiskolina savo vaikams. Daugelis jų sąmoningai slepia pajamas, dirba neoficialiai, perrašo turtą giminaičiams, kad tik išvengtų prievolės išlaikyti savo vaikus.
Nors vengimas mokėti alimentus yra nusikaltimas, dažnas alimentų skolininkas apie tai nesusimąsto ir tvirtina negalintis mokėti vaiko motinai, nes ji pinigus išleisianti savo reikmėms“, – sako antstolė, LAR prezidiumo narė Asta Stanišauskaitė
