aistė adomavičienė

Nepaisant po COVID-19 pandemijos atsigavusios ekonomikos ir pamažu mažėjančios karo Ukrainoje sukeltos infliacijos, pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka viena aukščiausių Europoje – pagal daugelį rodiklių užimame pirmąsias vietas. Pasak ekspertų, pajamų nelygybė Lietuvoje daro neigiamą įtaką kitoms socialinėms problemoms – skurdo rizikai, demokratijai, taip pat ir visos šalies ekonominiam gyvenimui. Eurostat duomenimis, 20 proc.

Užimtumo tarnyboje bent pusę metų registruoti gyventojai, kurie būdami bedarbiais gauna socialinę pašalpą iš savivaldybės, pradėję dirbti dar 12 mėnesių gali gauti visą arba dalį buvusios pašalpos. Taigi tokie asmenys vienus metus gali gauti ir atlyginimą, ir pašalpą.

Lietuvoje apie 14 proc. darbingo amžiaus žmonių turi įvairių skolų, todėl yra priversti turėti reikalų su antstoliais. Ekspertų manymu, tai užprogramuoja skurdą ir mažina motyvaciją legaliai dirbti, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto galimybę mažinti išskaitas iš skolininkų atlyginimų. Viena iš idėjų yra uždrausti išskaityti skolas iš darbo pajamų, kurios neviršija minimalios mėnesio algos, išskyrus alimentus ar išskaitas už padarytą žalą sveikatai.

Neseniai atlikta apklausa parodė, kad 12 procentų Lietuvos gyventojų trūko pinigų maistui, o 23 procentams – lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams. Ar lietuvių finansinės galimybės tik blogės, o gal kaip tik gyvensime sočiau? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir „INVL Asset Management“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Nors užsienyje maistas jau pinga, Lietuvoje tendencijos priešingos – maisto produktai toliau brangsta. Rekordiškos ir parduotuvių lentynose pasirodžiusių šviežių agurkų kainos – už kilogramą 9 eurai. Kainų stebėtojai ir ekonomistai tik skėsčioja rankomis – lietuviška kainodara tarptautiniams dėsniams kažkodėl nepaklūsta. O Lietuvos bankas jau puse lūpų prakalbo apie maisto kainų tyrimo rezultatus.

Viena 25 metų moteris su neseniai gimusiu vaikeliu pabėgo iš smurtinių santykių užsienio šalyje ir sugrįžo į Lietuvą. Bet čia net 2–3 mėnesius turėjo verstis kaip išmanė, nes negavo jokios paramos. Jauna moteris paprasčiausiai nežinojo apie galiojančius įstatymus ir kitus reikalavimus, o dėl per didelio atstumo iki savivaldybės administracijos nenuvažiavo pasikonsultuoti su Socialinės paramos skyriumi.

Piniginę socialinę paramą gaunantys gyventojai Lietuvoje gali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti. Bet tai tik gražus burtažodis. Iš esmės pašalpas arba kompensacijas už šilumą gaunantys žmonės gali būti paprašyti atidirbti, nors tuo metu, kai tai daro, nėra draudžiami socialiniu draudimu, jiems nesikaupia stažas.

Kurie maisto produktai pabrango daugiausiai? Kaip maisto kainų brangimas atsiliepia labiausiai skurstantiems gyventojams? Ar artimiausiu metu sulauksime maisto kainų kritimo ar dar vieno šuolio? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja kainų lyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Rekordiškai pakilusios energetikos, maisto ir būtinų prekių kainos į skurdo spąstus įstumia vis daugiau žmonių. Apie 200 skurstančių lietuvių jau rikiuojasi eilėse gauti maisto prekių krepšelius su konservais, kruopomis, kitais lėtai gendančiais produktais. Pasak nepasiturinčiuosius gelbstinčių organizacijų, neišgalinčių nusipirkti net būtiniausio maisto ir susimokėti už brangstančius energetinius išteklius, ateina vis daugiau. O ties absoliutaus skurdo riba gyvena beveik 4 procentai lietuvių.