Pavyzdžiui, garsiai viešojoje erdvėje nuskambėjusi nuomonės formuotojų – Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio – skyrybų drama tęsiasi iki šiol.
Nors jų santuoka dar nėra formaliai nutraukta, V. Siegel viešai pabrėžė, kad su šiuo vyru faktiškai yra išsiskyrusi, neveda bendro ūkio. Todėl neprisiims įsipareigojimų ar atsakomybės už jo veiksmus:
„Bet kokie L. Suodaičio su kredito įstaiga sudaryti sandoriai bus išimtinai asmeniniai, <...> nesukeliantys man jokių teisinių įsipareigojimų.“
Vis tik kyla klausimas, ar vienam paėmus paskolą, ją išmokėti net ir po skyrybų turės abu? Ekspertai paaiškino, kaip prieš santuoką, jos metu ir po skyrybų yra perskirstomos bendros ar asmeninės skolos.
Ar susituokus skolos tampa bendros?
Tarptautinės teisės įmonės „Sorainen“ ekspertė ir advokatė Jurgita Karvelė atkreipė dėmesį, kad reikia atskirti du dalykus, t. y. skolos bendrumą ir sutuoktinių turto bendrumą.
Kaip pavyzdį pašnekovė pasitelkė Joną ir Jonę. Jos aiškinimu, jeigu Jonas iki santuokos turėjo 1 tūkst. eurų skolą, tai po santuokos ta skola niekur nepersiskirsto ir toliau lieka jo asmenine skola.
Ji netampa ir negali tapti bendra, nes santuoka skolų nesubendrina, nurodė specialistė.
Tačiau esą verta pažymėti, kad, sutuoktiniams nepasirašius vedybinės sutarties, visos pajamos ir santuokos metu įgytas turtas tampa bendri.
Anot J. Karvelės, tai reiškia, kad Jonės atlyginimas tampa bendras su Jono. Jei ji uždirba 1 tūkst. eurų atlyginimą, tai grubiai laikoma, kad pusė to atlyginimo yra Jono, o ne Jonės pajamos.
„Jeigu Jonas turi 1 tūkst. eurų skolą ir kreditorius pradeda išieškojimą, jis jį gali nukreipti į bendrą Jono ir Jonės turtą.
Sakykime, antstolis pamato, kad Jonas asmeninio turto neturi, bet štai – jo žmona uždirba 1 tūkst. eurų. Ir antstolis gali nukreipti Jono asmeninę skolą į bendrą turtą, t. y. į Jonės darbo užmokestį“, – dėstė ekspertė.
Nesusituokusių porų skolos – bendros ar atskiros?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dėstytoja doc. dr. Jurgita Grigienė paantrino – skolos, įgytos iki santuokos, yra atskiros skolos, jei asmenys nevedė bendro ūkio.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu vis dažniau partneriai gyvena kartu, veda bendra ūkį ir įgyja įvairių įsipareigojimų iki santuokos sudarymo.
O tada, anot dėstytojos, iškyla papildomas klausimas – ar prisiimti įsipareigojimai gali būti pripažįstami kaip asmeniniai partnerio įsipareigojimai, ar jie turėtų būti laikomi bendrais?
„Visais atvejais partneriai, pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais, atsako bendrai. Tokios prievolės kiltų iš sandorių, susijusių su vaikų auklėjimu ir švietimu (pvz., skola už privačios mokyklos lankymą), šeimos namų ūkio priežiūra (pvz., komunaliniai mokesčiai, namo stogo remontas), bendro turto priežiūra (pvz., transporto priemonės draudimas).
Siekiant aiškumo, rekomenduotina sudaryti rašytinę jungtinės veiklos sutartį, kur būtų aptariami bendrų ir atskirų skolų klausimai“, – komentavo specialistė.
Turto ir skolų dalybos skyrybų metu
Skyrybų atveju, anot advokatės, jei žmogus turėjo asmeninę skolą, tačiau santuokos metu ji nebuvo išieškota ir partneriai nusprendė skirtis, ta skola po skyrybų ir toliau lieka asmenine jo skola.
Kalbėdama apie turto dalybas J. Karvelė priminė, kad jos gali vykti bendru sutarimu. Jei jo nėra, per pusę dalijamas būna bendras, t. y. visas santuokos metu užgyventas turtas. Išskyrus tą, kuris buvo gautas dovanų ar paveldėtas:
„Pavyzdžiui, jei Jonė paveldėjo ar dovanų gavo kažkokį turtą santuokos metu, jis jau bus asmeninis turtas, kuris nėra dalinamas. Asmeninis turtas taip pat yra iki santuokos įgytas turtas. Tačiau yra išimčių.“
Pašnekovė nurodė, kad, jei vienas iš sutuoktinių prieš santuoką pasiėmė butą su kreditu, o santuokos metu didžiąją dalį to kredito išmokėjo, vadinasi, kreditą mokėjo jau iš bendrų pinigų.
Tokiu atveju jau būtų pagrindas prašyti tokį turtą pripažinti bendru, net jei formaliai jis yra asmeninis.
Lygiai taip pat, pasak ekspertės, būtų ir tokiu atveju, jei prieš santuoką žmogus, pavyzdžiui, turėjo apgriuvusį, apleistą namą, o santuokos metu buvo padarytas esminis to turto pagerinimas. Kadangi būtų investuota daug bendrų sutuoktinių lėšų, toks turtas taip pat galėtų būti pripažintas bendru ir dalijamas.
J. Karvelė dar paminėjo neretai daromą klaidą, kai jaunai porai pinigų būstui duoda vieno iš sutuoktinių tėvai, tačiau to neįformina. Dėl ko skyrybų metu turtas padalijamas abiem po lygiai, nors į jį investavo tik viena pusė (jos tėvai).
Sutuoktinio skola nuo jūsų sąskaitos – kaip sustabdyti?
Vis tik advokatė neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kuomet žmonės pasinaudoja santuoka skoloms grąžinti. Pavyzdžiui, asmuo su skolomis susituokia, sutuoktinis grąžina jo skolas, o tada skolininkas išsiskiria ir taip lieka be skolų.
Tačiau specialistė pažymėjo, kad dažniausiai, kai jau prasideda skolos išieškojimo procesas, nebūna prieinama iki visiško skolų padengimo.
„Pavyzdžiui, Jonė pamato, kad iš jos algos norima nuskaičiuoti pinigų pagal Jono skolas. Praktikoje tokiu atveju dažniausiai pasirašoma vedybinė sutartis – ja yra panaikinamas bendro turto režimas ir kiekvieno pajamos tampa asmeninės.
Taigi, jeigu sutuoktiniai nesusipyko dėl skolų ir susitarė pasirašyti vedybinę sutartį, tas, kuris skolų neturi, gali būti ramus, kad jo turtas yra saugus. Jei sutuoktiniai susipyko, skolininkas nesirašo vedybinės sutarties, tada vienintelis būdas apsaugoti savo turtą – skyrybos“, – įvardijo J. Karvelė.
Vis tik J. Grigienė pažymėjo, kad net ir sudarius vedybų sutartį už bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais atsakys abu sutuoktiniai.
„Pavyzdžiui, sutuoktiniai sudarė vedybų sutartį. Namas, kuriame gyvena šeima, įgytas ir registruotas sutuoktinės vardu. Sutuoktinis asmeniškai sudaro sutartį su rangovais dėl namo stogo keitimo darbų. Sutuoktinis neatsiskaito su rangovais.
Rangovai teisme gali prisiteisti skolą iš abiejų sutuoktinių bendrai, nes stogo taisymo darbai buvo skirti šeimos interesams tenkinti“, – nurodė VDU dėstytoja.
Dėl to, anot pašnekovės, kiekvienu atveju svarbu tinkamai klasifikuoti sutuoktinių turtinės prievolės pobūdį, nes tai lemia iš kokio turto – sutuoktinio asmeninio turto, jo dalies bendrame sutuoktinių turte ar bendro sutuoktinių turto – turi būti vykdoma turtinė prievolė.
Kaip dalijami prasiskolinimai santuokos metu?
Advokatė išskyrė, kad sunkiausia būna tada, kai skolos susidaro santuokos metu: „Jei vienas iš sutuoktinių pasiima daug greitųjų paskolų santuokos metu, priperka buitinės technikos šeimai, dalį neaišku, kur panaudoja, gal ir pralošia, kyla klausimas – bendros tokios skolos ar ne?“
Jos aiškinimu, imant paskolą pas rimtą kreditorių, dažniausiai bus pareikalauta, kad ateitų abu sutuoktiniai ir, jei skola ir neimama bendrai, kad kitas sutuoktinis bent jau duotų sutikimą.
Imant paskolą internetu, anot ekspertės, aišku, pasirašo tik vienas asmuo, todėl ir skolos davėjas dažniausiai laiko, kad tai yra ne bendra, o asmeninė skola.
Vis tik pašnekovė pabrėžė, kad vieno sutuoktinio paimta skola gal tapti bendra, jei bus įrodyta, kad pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams. Jei panaudota šeimos poreikiams, vadinasi, kitas sutuoktinis apie tai žinojo ir su tuo sutiko. Todėl skola laikoma bendra.
„Dabar jau yra tokia teismų praktika, kad, jei paskolą paėmė tik vienas sutuoktinis, kreditorius turi įrodyti, jog skola buvo bendra ir tikrai šeimos poreikiams panaudota, kas nėra labai lengva. Anksčiau buvo blogiau – tą turėjo įrodinėti pats sutuoktinis, kuris nesiskolino. Tai labai liūdnų istorijų būdavo.
Pavyzdžiui, kai vyras prasiskolino su įmone, kuri buvo bendras sutuoktinių turtas, nors žmona ten nedalyvavo ir nieko nežinojo. Finale buvo pripažinta, kad skolos yra bendros, taigi ta sutuoktinė daug metų ir po skyrybų iš savo atlyginimo mokėjo to vyro įmonės skolas“, – pasakojo J. Karvelė.
Ekspertė pažymėjo – kai skola yra asmeninė, o turtas bendras, labai lengva panaikinti tą turto bendrumą pasirašant vedybinę sutartį. Tačiau skolos bendrumo, anot pašnekovės, jau nebepanaikinsi.
Ji pridūrė, kad ir skolos santuokos metu būtų atskiros, jei pora būtų pasirašiusi vedybų sutartį.
Ar prieš santuoką galima sužinoti apie partnerio skolas?
VDU specialistė neslėpė, kad, jeigu asmuo geranoriškai nepraneša partneriui apie savo įsiskolinimus, sužinoti apie jo skolas be jo žinios nėra galimybės:
„Lietuvoje nėra bendro registro, kuriame būtų kaupiama ir saugoma informacija apie fizinių asmenų skolas. Privačios skolų išieškojimo įmonės galėtų pateikti tik jiems žinomą informaciją, jei tai nepažeistų asmens duomenų apsaugos.“
Tačiau, J. Grigienės teigimu, jeigu partneris nori išsklaidyti abejones dėl savo turimų finansinių įsipareigojimų, jis gali asmeniškai prisijungti prie toliau nurodytų institucijų portalų ir savo antrai pusei pateikti informaciją apie šiuos savo finansinius įsipareigojimus, t. y.:
- administracines baudas ir skolas valstybės ar savivaldybių biudžetui (VMI svetainėje);
- valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolas („Sodros“ svetainėje);
- finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir kitą kreditingumo informaciją (Lietuvos banko svetainėje);
- pradėtas vykdomąsias bylas (antstolių vykdomųjų bylų portale);
- fiziniams asmenims iškeltas nemokumo bylas (nemokumo procesų portale).
Mano teta, kai istekejo uz netikusio vyro ruso, tai jam masina nupirko, tevu ir seneliu palikimus i ji sukiso, tas tai dirbo, tai ne, gere, ant sofos gulejo ir ede didziausiais kiekiais iki per 100kg eme svert, net nuzudyt ja bande girtas. Ji virs 5m.bande skirtis, kazin kiek pinigu sukiso, dar jis jai skolų pridare. Kiekvieno sutuoktinio skolos ir turi but tik jo, o ne dalinamos.
