skolos

Glazerių šeimos valdomas „Manchester United“ klubas toliau klimpsta skolose, praneša BBC. Atskleista, jog anglų klubo skolos siekia ne 700 milijonų, kaip manyta anksčiau, o 1,1 milijardą svarų sterlingų. Tai dar labiau paaštrino gandus apie klubo pardavimą ir apie menką Glazerių galimybę išlaikyti „Man. United“ savo rankose. Taip pat neaišku, kiek pinigų bus suteikta serui Alexui Fergusonui šią vasarą, esant tokiai finansinei situacijai.

Verslininku prisistatantis Darius Katinas, atrodo, turi rimtų bėdelių.Batus prie skrybėlių derinantis tipas, pasirodo, vis dar neišbrenda iš skolų peklos. Tačiau dabar pasigirdo pletkų, kad Katinukui gali būti iškelta net baudžiamoji byla! Ar tai reiškia, kad verslininkui gresia kalėjimas? Pletkininkai loja, kad skolų neatgaunantys kreditoriai, neva, įtaria baisias finansines machinacijas ir ketina kreiptis į prokurorus.

Vyriausybei pervedus Šiaulių miestui daugiau nei 17 mln. litų kompensuoti praėjusių metų negautas pajamas, miestui pavyks atsiskaityti su paslaugų teikėjais ir didesnę pinigų sumą skirti biudžetininkų atlyginimams. Miesto tarybos nariai pritarė pateiktam sprendimo projektui. Vyriausybė rekomendavo pinigus skirti kreditoriniams įsiskolinimams padengti ir atlyginimams išmokėti. Darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms skirti – beveik 8 mln. litų.

Bankrutuojantį vengriškų restoranų „Csarda“ savininką Darių Katiną užgulė nauji nemalonumai, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Prieš mažiau nei mėnesį bendrovė „Creditum Vilnius“ pranešė, kad bendrovės „Vengrijos restoranai“, valdančios „Csarda“ restoranų tinklą, vadovas ir savininkas D. Katinas piktybiškai vengia mokėti skolas. Verslininko skolos esą beveik pasiekė 100 tūkst. litų.

Sąžiningi verslo santykiai Lietuvoje baigia išeiti iš mados. Būti skolingam už darbą, prekes ar paslaugas, nevykdyti sutartinių įsipareigojimų darosi ne gėda, bet įprastu kasdieniu reiškiniu ir net konkurenciniu pranašumu. Tam, kad išliktų rinkoje, kai kurie verslininkais save vadinantys asmenys imasi ekstremalių, kriminalinių metodų.

Pramogų pasaulio užkulisiuose jau senokai pliurpiama, kad šviesios atminties dainininko Arvydo Lukoševičiaus-Obuolio sūnus ir buvęs grupės “N.E.O.” dainuotojas Tadas Lukoševičius mėgsta palėbauti. Neva dėl to jis ir buvo išspirtas iš berniukų grupės. Tačiau dabar kalbama, kad bernelis pasiekė dugną… Buvusį dainininką slegia šimtatūkstantinės skolos, savo sielvartą jis malšina lėbaudamas, o kai kurie draugai apskritai su juo nebenori bendrauti.

Apie Tito Blėdžio bankrotus, skolas, teismus ir nėščią buvusią žmoną prirašyta daugybė straipsnių! Šįkart mus pasiekė gandas apie kažkada aukštuomenei priklausiusio Tito laisvalaikį! Anksčiau elito vakarėliuose ir prašmatniuose renginiuose dalyvaudavęs vyrukas juose lankosi vis rečiau. Nežinia ar dėl pinigų stygiaus, ar dėl kitų priežasčių… Žinoma, galime apsimesti, kad vyrukui ten nebeįdomu.

Statybų verslo banginį – Panevėžio statybos trestą (PST) – į finansinę duobę klampina miesto Savivaldybę apraizgęs korupcijos voratinklis. Bendrovei už Šv. Juozapo globos namuose atliktus statybos darbus skolinga likusi Savivaldybė delsia atsiskaityti kilus abejonėms, ar buvęs kyšininkavimu įtariamas jos vadovas teisėtai užsakė statybininkų paslaugas. Sumokėti bendrovei daugiau nei pusę milijono litų prieš porą metų Šv.

Šiuo metu Alytaus apskrityje yra 111 įmonių, kurioms vykdomos bankroto procedūros, didžioji dalis jų Alytuje - net 68. Kaip sakė bankroto procedūras vykdančios bendrovės „Orinata” direktorius Edmundas Rauktys, bankrutuojančių įmonių šalyje, Dzūkijoje - irgi, daugėja, o ilgėjančiai jų darbuotojų eilei išmokų iš Garantinio fondo tenka laukti daugiau nei metus. Spaudžia paimtos paskolos. Dabar šalyje yra 2 tūkst.

Finansų įstaiga "General Financing" Vilniaus policijos komisariatui pateikė pareiškimą dėl skolų išieškojimo bendrovės "Skolų suderinimo grupė" vadovo Rimanto Persinevičiaus nederamo elgesio su finansų įstaigos skolų išieškojimo specialistu. Anot "General Financing" pranešimo, antradienį apie 17.30 val. R. Persinevičius, būdamas neblaivus, grasino, o vėliau ir užpuolė "General Financing" tiesioginio bendravimo skolų išieškotoją. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija, įtariamasis sulaikytas.

Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus verslas neapsieina be skandalų, todėl priversti įsikišti prokurorai. Kokį pavyzdį uostamiesčio verslininkams gali demonstruoti solidų veikėją vaizduojantis miesto vadovas, kai jo paties valdomos įmonės yra atsidūrusios tarp skolinininkų. Neseniai skolas superkanti Vilniaus bendrovė „Inkaso“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Per vasarį įmonių pradelsti įsiskolinimai išaugo 145 mln. litų ir siekė 3,3 mlrd. litų, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Vasarį įmonių pradelstos skolos didėjo lėčiau nei sausį, kuomet įsiskolinimų augimas sudarė 200 mln. litų. Per vasarį verslas padengė virš 80 mln. litų pradelstų įsipareigojimų, arba beveik tiek pat kaip ir per sausio mėnesį. Pradelstų skolų augimo rodiklis kiek mažesnis ir atsižvelgiant į tai, kad vasaris – trumpesnis mėnuo nei sausis.

Per 2010 metų sausio ir vasario mėnesius antstoliams pateikta 13 proc. mažiau reikalavimų priverstinai vykdyti išieškotojų naudai priimtus sprendimus negu per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Anot Antstolių rūmų, išieškoti pateikiamų skolų skaičius 2009 metais pasiekė piką ir nuo šių metų pradžios mažėja.

Vasarį buvo įregistruoti 1479 įmonių turto areštai – tai beveik tiek pat, kiek ir sausį, kai buvo užfiksuoti 1481 tokie atvejai, teigia kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. „Palyginus verslo turto areštų ir pradelstų skolų statistiką, ryškėja paradoksali tendencija, kad vis dar didėjant įmonių įsiskolinimams, mažėja joms įregistruojamų turto areštų skaičius.

Šiaulių miesto savivaldybė infrastruktūros darbams bei skoloms atiduoti 2010 metais skiria 13,81 mln. litų. Šiek tiek daugiau nei trečdalis sumos - 5,5 mln. litų - skirta skoloms padengti, likusieji taupiai padalyti miestui tvarkyti ir prižiūrėti. Iš viso rangovams savivaldybė skolinga per 12 mln. litų. Bene labiausiai šiemet nukentės gatvių tvarkymas - pernai tam skirti penki milijonai, šiemet - vos pusketvirto. Didžiausia suma - beveik 400 tūkst. litų - skirta kapinėms prižiūrėti.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, sausį įmonių pradelsti įsiskolinimai išaugo 200 mln. litų ir siekė 3,2 mlrd. litų. Per pirmąjį šių metų mėnesį verslas padengė 91 mln. litų pradelstų įsiskolinimų, tai yra beveik 61 mln. litų mažiau, nei pernai gruodį. Sausį buvo įregistruoti 1 481 įmonių turto areštas arba 484 atvejais mažiau nei praėjusių metų gruodį.

Nekilnojamojo turto (NT) krizė Dubajuje nesumažino arabų polinkio kurti didingų planų. Vis dar skolingi dešimtis milijardų, milijardus jie dabar žada skirti investicijoms į oro uostą. Kartą jau paslydo Praėjusių metų lapkritį išryškėjo tikrieji emyrato Dubajaus troškimo būti pasaulio turtuolių poilsio bei pramogų traukos traukos centru padariniai.

Ir “elitas” turi skolų! Ir ne šiaip skolų, o tokių “galingų”, kad bankai susigrąžinti pinigus net per teismus bando!  Nes, reikia suprasti, kad geruoju nesugebėjo… Paaiškėjo, kad skolos prismaugė buvusius sutuoktinius Violetą Repčenkaitę ir Titą Blėdį!!! Pranešama, kad ieškinius dėl milžiniškų skolų iškėlė net keli šalies komerciniai bankai.

Pilietinės demokratijos partija (PDP), vadovaujama buvusio parlamentaro Algimanto Matulevičiaus, UAB "Naujamiesčio būstas" turės sumokėti per 1 tūkst. 700 litų dėl įsiskolinimo už suteiktas komunalines paslaugas, paskelbė teismas. Kaip praneša Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, pirmadienį buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo UAB "Naujamiesčio būstas" ieškinį atsakovui PDP dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, praėjusių metų gruodį įmonių pradelsti įsiskolinimai buvo mažesni nei 12 mėnesių vidurkis – skolų portfelis padidėjo 140 mln. litų, kuomet vidutiniškai 2009-aisiais kas mėnesį augdavo po 180 mln. litų. Gruodį verslas iš viso turėjo 3 mlrd. litų pradelstų įsiskolinimų. Taip pat praėjusių metų paskutinį mėnesį įmonės padengė virš 153 mln. litų, tai rekordinis skaičius, palyginus su praėjusių 12 mėnesių vidutiniškai padengiama suma, kuri siekė 100 mln. litų.

Euro zonos valstybių laukia nelengvi metai. Sunkiai begalinčios atgauti kvapą po ekonomikos krizės jos turės gelbėti savo nacionalinius biudžetus ir finansus. Po dvejų metų ekonomikos nuosmukio ir masinio bankų žlugimo euro zona Naujuosius pasitiko paskendusi skolose.

"Naujųjų metų proga skaičiuosime ne turtą, o skolas", - konstatavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius. Savivaldybės skolos įvairioms įmonėms jau gerokai perkopė 117 milijonų litų. Skolas ruošiamasi padalyti į tris dalis ir grąžinti per trejus metus. Tačiau neaišku, ar po metų skolos nepadvigubės.

Savivaldybės vis labiau klimpsta į skolas. Jas slegia ne tik ekonominiu pakilimu paimti kreditai, bet ir sunkmečiu nesurenkamos pajamos. Vyriausybė savivaldą ragina dar labiau taupyti, o Seimo audito komitetas ragina griežtinti savivaldybių skolinimosi kontrolę. Vilniaus savivaldybė – viena labiausiai prasiskolinusių Lietuvoje. Ją slegia ne tik iš bankų paimti daugiau nei 200 mln. litų paskolų, bet ir skolos paslaugų tiekėjams, kelininkams, savivaldybių įmonėms.

Šiaulių miesto savivaldybės skolos per šiuos metus perkopė daugiau nei šimtą milijonų litų. Pirmą kartą dėl skolų Savivaldybė sulaukė antstolių. Juos pasitelkusi viena statybos bendrovė atgavo 100 tūkstančių litų skolą. Pasak "Šiaulių krašto", gruodžio 1 dieną bendra Savivaldybės skola sudarė 117,5 mln. litų. Iš jų 57,1 mln. litų - bankų paskolos. Skolos, pradelstos mokėti daugiau kaip 45 dienas, sudaro 23,3 mln. litų.

Pablogėjus šalies ekonominei situacijai žmonių, negalinčių grąžinti savo skolų, vis daugėja, kaip ir atidėjimų bankuose. Nagrinėjant nelaimingas įsiskolinusių žmonių situacijas dažniausiai pamirštama, kokia buvo skolinimosi nauda. Tūkstančiai žmonių naudojasi daiktais, kurių įsigyti be skolinimosi tiesiog būtų neturėję galimybės. Šios naudos kaina yra akivaizdi, ir nors ji nėra maža (tiek palūkanų, tiek rizikos prasme), tačiau buvo aiški ir sutarta iš anksto.

Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos nariai trečiadienį sutiko, jog Kauno valstybiniam dramos teatrui iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondo būtų paskirta 50 tūkst. litų. Tie pinigai padės Kultūros ministerijai pavaldžiai įstaigai likviduoti dalį įsiskolinimų patalpų remontą atliekančiai rangovinei organizacijai. Šiemet dėl krizės ypač stringa jau keletą metų besitęsiančio remonto darbų teatre finansavimas.

Alytaus rajono daugiabučių namų savininkų bendrija „Žembrė“ apima keturis Talokių kaimo daugiabučius namus. Po kiekvienu pastatu dar 2001-aisiais Alytaus rajono savivaldybė įrengė katilines ir jas pajungė.  Sistemos papildymui įtaisyti vandens skaitikliai, per kuriuos į butus buvo tiekiamas pašildytas vanduo. Už šią paslaugą gyventojai mokėjo pagal savo bute įrengtus skaitiklius, o kas jų neturėjo, - pagal buto gyventojų skaičių.

Vyriausybė siūlo daugiau funkcijų perduoti notarams, sumažinti teismų darbo krūvius ir administracinę naštą, pagerinti teisinių paslaugų prieinamumą bei įgyvendinti vieno langelio valstybės paslaugoms principą. Pataisius įstatymą skolintojui bus paprasčiau išieškoti skolas iš skolininko, nevykdančio savo prievolių. Asmuo, siekiantis išieškoti jam priklausančias pinigų sumas, galės kreiptis ne į teismą, o tiesiai į notarą.

Panevėžio apskrities viršininkui Viktorui Trofimovui nerimą kelia informacija, kad Panevėžio apskrities vaikų globos namų ir pensionatų veikla gali sutrikti dėl įvairių savivaldybių įsiskolinimų. Kaip paaiškėjo, savivaldybės yra įsiskolinusios vaikų globos namams ir pensionatams per 300 tūkst. litų, iš jų didžiausia, net 150 tūkst. litų, skola slegia Panevėžio miesto savivaldybės vadovų pečius. Biržų rajono savivaldybės skola siekia 22 tūkst.

Per šių metų lapkričio mėnesį gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo daugiau nei 54 mln. litų ir siekia 1,2 mlrd. litų, skelbia kreditų biuras „Creditinfo“. Lapkritį gyventojų pradelsti įsiskolinimai augo lėčiau nei spalį, kuomet skolos didėjo 79 mln. litų. „Lapkritį vėl galime įžvelgti teigiamas tendencijas – gyventojų pradelstos skolos augo lėčiausiai per pastaruosius keturis mėnesius.