skolos

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka tikisi, kad 2012 metais sumažės iš Rusijos tiekiamų energijos išteklių kainos. Jis tai pareiškė, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, praneša BELTA. „Netgi rusai, formuodami biudžetą 2– 3 metams, atsižvelgia į tai, kad nafta, vadinasi, ir gamtinės dujos, atpigs. Norėčiau tikėtis, ir tai mano įsitikinimas, kad šiais metais kainų lygis yra aukščiausias“, – sakė A. Lukašenka.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas davė nurodymą atnaujinti elektros energijos tiekimą Baltarusijai, praneša „RIA Novosti“. Tai žurnalistams pareiškė Rusijos valstybės vadovo spaudos sekretorė Natalija Timakova. Pasak jos, šeštadienį D. Medvedevas telefonu kalbėjosi su Rusijos kuro ir energetikos kompleksą kuruojančiu vicepremjeru Igoriu Sečinu, kuris informavo, jog Baltarusija įvykdė savo įsipareigojimus ir sumokėjo už elektros energiją.

Per žiemą už šildymą įsiskolinę gyventojai skolas stengiasi grąžinti vasarą. Tačiau ne vienam iš jų tenka ir bylinėtis – dėl skolų kai kurie šilumos tiekėjai kasdien surašo po kelis ieškinius.

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude Trichet teigia, kad euro zonai užsidegė raudonas pavojaus signalas, nes iškilo grėsmė, kad skolų krizė gali užkrėsti bankus.„Aš manau, kad pavojaus signalas dega raudonai. Valdyba mano, kad didžiausią grėsmę Europos Sąjungos (ES) finansiniam stabilumui kelia sąveikos tarp skolų ir bankų“, - po Europos sisteminės rizikos valdybos susirinkimo sakė J. C. Trichet.

Švedijos URM spaudos, informacijos ir komunikacijų skyriaus vadovė Sesilija Julin (Cecilia Julin) naujienų agentūrai „BelaPAN“ pareiškė, kad Švedija griežtai smerkia jėgos naudojimą prieš taikius protesto akcijos Minske birželio 22 d. dalyvius. „Prieš Švedijos diplomatą taip pat buvo griebtasi smurto. Tai yra visiškai nepriimtina ir dar sykį parodo, kad Baltarusijos režimas negerbia fundamentalių demokratinių teisių ir laisvių“, - pažymėjo S. Julin.

Švedijos automobilių gamintoja „Saab“ teigia, kad neturi pakankamai pinigų savo darbuotojų atlyginimams, praneša BBC. „Saab“ savininkė „Swedish Automobile“ šiuo metu derasi su skolintojais ir bando gauti trumpalaikę paskolą, tačiau negali užtikrinti, kad tikrai tų lėšų gaus. Anksčiau šį mėnesį „Saab“ teigė, kad dvi Kinijos bendrovės ketina į „Saab“ investuoti 245 mln. eurų. Šiuo metu gamyba pagrindinėje „Saab“ gamykloje Švedijoje yra sustabdyta, nes bendrovė neatsiskaitė su tiekėjais.

Pasaulyje, kai lyginamas kapitalizmas su socializmu, Jungtinės Valstijos laikomos tarsi kapitalizmo pavyzdžiu. Ten valstybės nuosavybė yra nedidelė ir net jos buvimas dažnai laikomas nukrypimu nuo normos. Vyriausybė mažiau kišasi į ekonomiką negu kitose pažengusiose valstybėse ir pagrindinės socialinės programos, pvz., visuotinė sveikatos priežiūra, ten nėra taip įsitvirtinusios kaip kitur.

Rusijos kompanija „Inter RAO“ iki pirmadienio, birželio 27-osios, atidėjo elektros energijos tiekimo Baltarusijai nutraukimą. Tai pranešė oficialus kompanijos atstovas. Kaip anksčiau informavo interneto portalas „Telegraf“, Rusijos energetikai ketino nuo birželio 22-osios visiškai nutraukti elektros tiekimą Baltarusijai, kadangi oficialusis Minskas atsisako padengti dar nuo kovo mėnesio susidariusį įsiskolinimą.

Nepaisant finansinio ledynmečio, kai kurių valdininkų kišenės pilnėja. Valstybės politikų, pareigūnų, teisėjų bei tarnautojų atlyginimų įšalo metą žadėta tęsti ir kitąmet - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikimu tokį sprendimą netrukus turėtų palaiminti Seimas.

Su skolų krize kovojančios Portugalijos, pasak naujojo premjero Pedro Passos Coelho, laukia „dveji siaubingi metai“. Prieš grįždama prie ekonomikos augimo šalis turi nusiteikti giliai recesijai ir rekordiniam nedarbui, pareiškė vyriausybės vadovas laikraščiui „Financial Times“. Trečiadienį konservatorius P. Passos Coelho buvo paskirtas naujuoju Portugalijos ministru pirmininku.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ sumažino ilgalaikį Graikijos vyriausybės skolinimosi reitingą trimis padalomis nuo B iki CCC. Trumpalaikis šalies skolinimosi reitingas patvirtintas ties C lygiu. Agentūra prognozuoja, kad šalies ilgalaikis skolinimosi reitingas per artimiausius 12-18 mėnesių gali būti toliau mažinamas. Taigi Graikija pasauliniame „S&P“ reitinge užima žemesnes pozicijas nei Ekvadoras, Jamaika, Pakistanas ir Grenada, skelbia naujienų tarnyba RBC.

Birželis - pirmas mėnuo, kai laisviau atsipūsime nuo mokesčių naštos, apmokėdami gegužės mėnesio sąskaitas. Tam kartui atkrito mokestis už šilumą. Keli vasaros mėnesiai tikras išsigelbėjimas ir įsiskolinusiems už buto išlaikymą žmonėms. Daugelis tokių bėdžių skuba atsikratyti skolų uodegos, išaugusios per žiemą. Bet ne visiems ją pavyksta padengti. Kiti piliečiai, skurdo įstumti į kampą, visiškai nuleidžia rankas.

Ketvirtadienį Rusijos elektros energijos eksportuotoja „Inter RAO“ dėl skolų 200 megavatų sumažino elektros tiekimą Baltarusijai, praneša „RIA Novosti“. Baltarusijos valstybinis energetikos koncernas „Belenergo“ iki galutinio termino, t. y. birželio 8 d., nesumokėjo nuo praėjusių metų kovo susikaupusios 1,5 mlrd. JAV dolerių skolos. „Mūsų kolegos baltarusiai iki darbo dienos pabaigos nepervedė pinigų“, - sakė šaltinis.

Ekonomistas, politologas, Berklio universiteto Kalifornijoje profesorius, JAV demokratų partijos politikas, daugelio knygų autorius Robertas Reichas savo tinklaraštyje ir Londono dienraštyje „Financial Times“ mąsto apie Amerikos ekonomiką ir kodėl ji dar vis tik vos vos atsigauna. Tai turi pasekmių ir Europai. Problema, anot R. Reicho, „ glūdi ne pasiūloje. Bendrovių pelnas vis dar nemažas.

„SAAB" gamykla Švedijos Trollhättan mieste atnaujino gamybą po beveik dviejų mėnesių pertraukos. Konvejeris sustojo balandžio 6 dieną, nes dalių gamintojai sustabdė tiekimus dėl neapmokėtų sąskaitų. Pagaliau išsprendus problemas su Kinijos valdžia, „SAAB" sugebėjo gauti 30 mln. eurų avansą iš Kinijos kompanijos „Pang Da Automobile“. Šiuos pinigus kinai sumokėjo už 1300 automobilių Kinijos rinkai užsakymą. Papildomai „Pang Da„ sumokės 65 mln. eurų už 24 proc. „SAAB“ savininko „Spyker“ akcijų.

Lietuvos ekonominė padėtis šiandien blogesnė nei kaimyninės Baltarusijos. Tai rodo naujausia įtakingo tarptautinio verslo naujienų portalo „Business Insider“ sudarytas reitingas, kuriame šalys vertinamos pagal jų galimybes artimiausiu metu bankrutuoti, rašo „Respublika“. Kuo aukštesnė valstybės užimta vieta - tuo rizikingesnė jos ūkio padėtis, tuo didesnė tikimybė, kad per artimiausius 5 metus ji taps nemoki.

Krizės buvo ir bus, tačiau svarbu imtis prevencinių priemonių ir padidinti ekonomikų atsparumą sugebant išvengti blogiausio pasikartojus naujai krizei – tai buvo pagrindinė šių metų Europos ekonomikos forumo Briuselyje žinia. Į kasmetinį forumą susirinkę apie pusę tūkstančio verslo, akademinės bendruomenės ir valdžios atstovų iš visos Europos Sąjungos diskutavo apie visą pasaulį sukrėtusią ir, akivaizdu, kad vis dar nepasibaigusią ekonomikos krizę bei sugebėjimą atgauti jėgas.

Kaip pastebi įmonių kreditingumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, per paskutinį mėnesį (balandžio 20 - gegužės 20 d.) darbdavių įsiskolinimai „Sodrai“ sumažėjo nuo 504,6 iki 497,5 mln. Lt.  Einamosios skolos  per mėnesį susitraukė 3% - nuo 116,3 iki 112,7 mln. Lt. Pradėjo judėti ir bankrutavusių įmonių skolos. Pagal „Sodros“ viešinamus duomenis,  iš bendros 497,5 mln. Lt skolų „Sodrai“ sumos tik 112,7 mln. Lt (22,6%) sudaro „gyvų“ įmonių arba „einamosios“ skolos.

Klestint tarptautinei prekybai, pasaulio ekonomikos atsigavimo nesustabdė nei kylančios maisto kainos, euro zonos valstybių finansinės problemos, nei gamtos katastrofos Japonijoje. Tačiau ekspertai perspėja, kad pasaulio ekonomika dar nėra visiškai išsigydžiusi praūžusios krizės žaizdų ir tebeguli ligos patale. Anot „Nordea Bank Lietuva“ vyr.

Nors vakar EUR/USD kursas buvo pasiekęs septynių savaičių žemumas ties 1,4045, tačiau ilgai jose neišsilaikė ir dienos prekybos pabaigoje jis jau svyravo ties 1,4150. Pagrindinei Europos valiutai šiek tiek atsitiesti padėjo geresnės naujienos iš Europos Sąjungos finansų ministrų susirinkimo. Investuotojų nerimą dėl euro zonos skolos problemų sumažino vakar ES finansų ministrų pagaliau patvirtinta trijų metų, 78 mlrd. eurų vertės finansinė parama Portugalijai.

Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrai pritarė sprendimui skirti Portugalijai 78 mlrd. eurų (269 mlrd. Lt) paramą, praneša BBC. Du trečdalius šios sumos (52 mlrd. eurų (179,5 mlrd. Lt)) skirs ES, o vieną trečdalį (26 mlrd. eurų (89,5 mlrd. Lt) - Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Anksčiau Portugalijos finansų ministras Fernando Teixeira dos Santos skelbė, kad šiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 2 proc.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama įspėjo, kad jeigu nepadidins skolinimosi limito, Amerika rizikuoja suardyti pasaulio finansų sistemą, rašo „telegraph.co.uk“. JAV vis labiau artėja prie maksimaliai leistino 14,3 trln. JAV dolerių valstybės skolos limito viršijimo. Kongresas turi jį padidinti per artimiausias savaites, kad vyriausybė išvengtų finansinių įsipareigojimų nevykdymo.

Gyvename nuostabų laiką – tylų, gana ramų ir kartu absurdišką. Daug kuo primena sovietmetį – giliausią jo sąstingį. Ir beviltiškumo jausmas panašus – nematyti jokių prošvaisčių. Jei ne atviras vožtuvas į Europą, per kurį kasmet išsiveržia dešimtys tūkstančių emigrantų, padėtis šalyje būtų daug kritiškesnė nei sovietmečiu. Bet vožtuvas atviras, garas veržiasi, ir sistema sėkmingai atsikrato nereikalingų žmonių. O likusios Lietuvos idilė paremta tik kasmet Vyriausybės pasiskolinamais 7-8 mlrd.

Penktadienį JAV doleris sustiprėjo iki penkių savaičių aukštumų prieš pagrindines valiutas. Vien EUR/USD kursas per kelias savaites smuktelėjo daugiau nei 7,3% ir tai buvo pačios prasčiausios savaitės euro pozicijoms per vienerius metus. Praėjusios savaitės pabaigoje pagrindinės valiutų poros kursas dienos prekybą baigė svyruodamas ties 1,4110. Rinkos dalyviai šiuo metu labiausiai baiminasi galimos euro zonos skolų restruktūrizavimo galimybės.

Apie 85 proc. investuotojų visame pasaulyje prognozuoja, kad anksčiau ar vėliau Graikija neįstengs sumokėti savo skolų ir bus priversta paskelbti bankrotą, rodo „Bloomberg“ atliktos apklausos duomenys. Dauguma „Bloomberg Global Poll“ surengtos apklausos dalyvių analogišką situaciją prognozuoja ir Airijai bei Portugalijai, kurios gavo tarptautinę finansinę paramą vėliau nei Graikija. Prognozė visoms trims šalims ženkliai pabloginta nuo šių metų sausio.

Balandžio pabaigoje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė sąrašą skolininkų, kurie nepateikė nekilnojamojo turto (NT) mokesčio deklaracijų ir galimai nesumokėjo šio mokesčio. Jau per pusantros savaitės nuo sąrašo paviešinimo jame neliko dešimtadalio įmonių.

Balandį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo 83 mln. Lt ir siekė 2,31 mlrd. Lt. Per praėjusį mėnesį gyventojai padengė 52 mln. litų pradelstų įsiskolinimų, skelbia „Creditinfo Lietuva“. Per balandžio mėnesį naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių pradelstų skolų, skaičius išaugo beveik 17,6 tūkst. Per šių metų keturis mėnesius, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių pradelstų skolų, skaičius padidėjo beveik dešimtadaliu.

Graikija tikisi gauti iš tarptautinių kreditorių naują finansinės paramos paketą - beveik 60 mlrd. eurų (207 mlrd. Lt), praneša JAV verslo žiniasklaida, remdamasi gerai informuotu šaltiniu Graikijos vyriausybėje. Pasak šaltinio, parama Atėnams gali būti skirta jau kitą mėnesį. Kaip praneša JAV žiniasklaida, kaip užstatą Graikija gali pasiūlyti įvairių valstybės aktyvų.

Didžiosios Britanijos iždo kancleris George'as Osborne'as teigia nenorintis, kad Didžioji Britanija prisidėtų prie tolesnio finansinio Graikijos gelbėjimo.Taip kancleris kalbėjo po penktadienį vykusio Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Graikijos ministrų neoficialaus susitikimo Liuksemburge, skirto aptarti Graikijos, Portugalijos ir Airijos finansinę padėtį. Prieš metus Graikijai buvo suteikta 110 mlrd. eurų (380 mlrd.

Šalta žiema ne tik išgąsdino didelėmis sąskaitomis už šildymą, bet įklampino kai kuriuos panevėžiečius į dar gilesnį skolų liūną. Šilumos tiekėjai abejoja, ar pavyks jas visas susigrąžinti iki kito šildymo sezono pradžios. Komunalines paslaugas teikiančios įmonės požymių, kad krizė baigiasi ir gyventojų kišenės pilnėja, nemato. Mat gyventojų skolos joms ne tik nemažėja, bet ir auga. „Panevėžio energijos“ bendrovei gegužės 1-ąją viso miesto vartotojai buvo skolingi 14,36 mln. litų.

Vilniaus miesto skolos siekia beveik milijardą litų, sostinės meras Artūras Zuokas sako, kad dėl didelių skolų kalčiausia nacionalinė mokesčių politika. „Pirmadienį Finansų departamentas pateikė tikslius apskaičiavimus, kurie, aišku, nedžiugina. Šių metų balandžio 1 dienos duomenimis, Vilniaus miesto visi kreditoriniai įsipareigojimai, paskolos, pradelsti mokėjimai daugiau negu 45 dienos arba mokėjimai, kurie turi būti einamieji mokėjimai, sudaro 916 mln. litų.

Dar vienos bankų krizės Jungtinėse Valstijose artimiausiu metu nebus, nerimo kelia skolų krizė Europoje, teigia Jungtinių Valstijų milijardierius ir investuotojas Warrenas Buffetas.

Ikimokyklinėse įstaigose kovoti su skolininkais – tas pats, kas galynėtis su vėjo malūnais. Palikę nemažas skolas, tėvai savo atžalas bando perkelti į kitą ikimokyklinę įstaigą, o darželių vadovai priversti gaišti laiką ir kreiptis į teismus, eikvoti kantrybę ir savo pinigus. Prašymams lieka kurti Prašymai ir raginimai susimokėti piktybinių skolininkų dažniausiai neveikia.

Islandija, kuri buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto slenksčio, o pernai pavasarį nukentėjo dar ir nuo Eyjafo ugnikalnio išsiveržimo, Europai pateikė naują akibrokštą. Visuotiniame referendume jos rinkėjai pasakė „ne“ Altingo (parlamento) pakartotiniam sprendimui atiduoti skolas Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams. Į ES pretenduojanti šalis atsidūrė labai nepatogioje padėtyje.

Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų vyriausybės žada paduoti Islandiją į teismą, kad atgautų 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd. Lt), kuriuos prarado, kai subyrėjo šalies bankininkystės sistema, praneša BBC. Sekmadienį Islandijoje vyko referendumas dėl planų grąžinti visas skolas banko „Icesave“ britų ir olandų indėlininkams, kurie patyrė nuostolių žlugus šalies bankininkystės sistemai. Preliminarūs referendumo rezultatai parodė, kad 57 proc. islandų planams nepritaria, o 43 proc. šią idėją palaiko.

Londono futbolo klubo „Chelsea“ savininko Romano Abramovičiaus svajonės paversti komandą Europos užkariautojais kaina greitai pasieks 1 mlrd. svarų sterlingų (apie 4 mlrd. litų), skelbia thisislondon.co.uk. Rusų oligarchas jau suteikė klubui 740 mln. svarų beprocenčių paskolų ir kasmet komandai skiria vis daugiau lėšų. „Chelsea“ valdančios kompanijos pateikti skaičiai rodo, kad klubas pernai turėjo 77,8 mln. svarų skolų – kur kas daugiau, nei pernai (47,4 mln.

Atrodo, kad skeptiškai nusiteikę islandai laimės“, – pareiškė šalies ministrė pirmininkė Johanna Sigurdardottir. 2008 metų spalio 7 dieną Islandijos valdžia buvo priversta perimti savo kontrolėn banką „Landsbanki“, kuriam grėsė bankrotas. Taip Reikjavikui perėjo šios kompanijos padalinio „Icesave“, vykdžiusio operacijas pasaulio rinkoje, įsipareigojimai. Britų ir olandų investuotojai tuomet neteko apie 4 milijardus eurų. „Islandijos žmonės pateko į labai bjaurią situaciją.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, kovo mėnesį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo beveik 97 mln. litų ir siekia 2,2 mlrd. litų. Per praėjusį mėnesį, palyginus su vasariu, gyventojų pradelsti įsiskolinimai augo 2 kartus sparčiau. Per kovą naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių pradelstų skolų, skaičius išaugo beveik 13 tūkst., o šiuo metu pradelstų įsiskolinimų turi 212 tūkst. gyventojų. Per kovo mėnesį pradelstas skolas visiškai padengusių gyventojų skaičius padidėjo 44 proc.

Šį mėnesį ketverių metų kadenciją pradėsiančios naujos savivaldybių tarybos iš savo pirmtakų paveldės milijonines skolas.Kai kur jos siekia daugiau nei pusę savivaldybės biudžeto. 2007 metų pavasarį, kai darbą pradėjo senosios kadencijos tarybos, šalies savivaldybių bendra skola sudarė 24,7 proc. bendro visų savivaldybių biudžeto. Dabar, kadencijai pasibaigus, ši skola išaugo iki 37,3 proc. ir yra 1,32 mlrd. litų.

Kai žmogų prispaudžia skolos, o skolintojai vos ne kasdien apie tai primena ir prašo jas sumokėti kartu su suderintomis palūkanomis, dažniausiai ieškoma būdų skolintis iš kitų asmenų. Pastaruoju metu atsiranda vis gudresnių ir apsukresnių skolintojų, kurie, žinodami įstatymus, į finansines bėdas pakliuvusiems asmenims pinigų skolina pagal vekselius. Šie, laiku neatsiskaičius, atveria teisinius kelius į būsto ar kito nekilnojamojo turto praradimą. Tai liudija ir vienos alytiškės istorija.

„Už važiavimą be bilieto gavau vos 20 litų baudą, bet teko sumokėti daugiau nei 100“, „Vos porą dienų pavėlavau sumokėti baudą – mano sąskaitos buvo užblokuotos“, „Įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, bet buvo areštuotas mano turtas“ – panašių skundų apstu interneto platybėse, o kam jie adresuojami, nuspėti nesunku – dažniausiai dėl šių „nepatogumų“ kaltinami antstoliai.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas pajudėjo iš mirties taško. Bankai gąsdina aukštesnėms palūkanoms, kiti ragina į grasinimus nekreipti dėmesio. Praėjusią savaitę Fizinio asmens bankroto įstatymas prasiskynė kelią Vyriausybėje ir buvo išsiųstas svarstyti Seimui. Įstatymo šalininkai baiminasi, kad dėl bankų įtakos parlamentarams įstatyme gali atsirasti naujų, gyventojams ne itin palankių saugiklių. Nepatraukli procedūra „Noriu priminti, kad tai sunki ir nepatraukli žmogui procedūra.

Maždaug prieš dvejus metus bankrotą paskelbė mūsų šalyje veikusi latviško kapitalo bendrovė „Leidybos namai Santa“, leidusi žurnalus „Shape“ ir „Playboy“. Vilniaus apygardos teismo duomenimis, leidykla įvairioms bendrovėms ir fiziniams asmenims paliko 1,5 mln. litų skolų.

Po ilgų svarstymų į Seimą kelią besiskinantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas gyventojams teikia vilčių nusimesti skolų naštą, bet erzina bankus. Bankai linkę lupikauti Dar gerokai prieš prasidedant sunkmečiui lietuviai garsėjo savo išlaidumu ir polinkiu skolintis. Į kairę ir į dešinę dalintos paskolos būstui, naujiems automobiliams ir prašmatnioms kelionėms, paskubomis paimti greitieji kreditai, paskui save velka ir grobuoniškas palūkanas, ne visiems pakeliamus periodinius mokėjimus.

Verslo laikraštis „The Wall Street Journal“ rašo, kad Rusija sugrąžino Ispaniją į sąrašą šalių, kurių skolas gali išpirkti Nacionalinis gerovės fondas. Apie tai Rusijos finansų ministerija pirmadienį paskelbė savo interneto svetainėje. Pernai lapkritį Rusija iš šio sąrašo buvo išbraukusi Ispaniją ir Airiją.

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius universitete turėjo studijų „skolų“! – taip straipsnį pradėtų geltonosios spaudos leidinys ar plepalų žurnalas. Vieni prikištų – tokiam viešam asmeniui, kurio iniciatyva vykdoma švietimo reforma, šis praeities faktas garbės nedaro. Kiti pultų giedoti dainelę: „Koks studentas be skolų“, o mums – leidiniui – štai intriga būtų garantuota.

Graikijos finansų ministerija griežtai sukritikavo tarptautinės reitingų agentūros „Moody's Investors Service“ sprendimą sumažinti Graikijos skolinimosi reitingą nuo Ba1 iki B1 su neigiama perspektyva, praneša„RIA Novosti“. „Šis „Moody's“ sprendimas sumažinti reitingą yra absoliučiai nepagrįstas, nes jį priimant nebuvo atsižvelgta į ekonomines sąlygas, su kuriomis susiduria Graikija.

Vasario pradžioje spaudoje buvo viešai paskelbtas sąrašas įmonių, kurios Sodrai skolingos 433 mln. litų mokesčių, baudų ir delspinigių. Kaip rodo „Creditreform Lietuva“, vertinančios įmonių mokumą, atlikta analizė, per dvi savaites  iš Sodros skolininkų sąrašo pasitraukė ketvirtadalis įmonių (8 857 įmonės iš  35 817). Padengta 9,83 mln. Lt skolų, t.y. beveik po 5 mln. Lt kas savaitę. Skolas Sodrai dengė 10 527 įmonės, iš jų 8 857 įmonės skolas padengė visiškai.

Lietuvos gyventojams vartojimo kreditų šiuo metu dažniausiai prireikia stambiems pirkiniams įsigyti, būsto remontui, būtiniausioms gyvenimo išlaidoms padengti bei atostogoms, rodo Prancūzijos banko „Societe Generale“ grupei priklausančios ir vartojimo lizingo paslaugas bei kreditus teikiančios finansų įstaigos „General Financing“ atlikta klientų apklausa. Apklausa parodė, kad 30 proc. visų apklaustųjų vartojimo kreditus iki 20 tūkst.