skolos

„CityGroup“ vyr. ekonomistas Willemas Buiteris „Buisiness Insider“ pateikia savo pamąstymus, kas nutiktų pasauliui, jei Graikija, iki šiol sunkiai kovojanti su skolų krize, nuspręstų pasiduoti. „Tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną, retai įvertinama su atitinkama baime ir jauduliu“, - sako ekonomistas.

Trečiadienį aukso kainos stabilios, nes jas palaiko nerimas dėl euro zonos skolų krizės plitimo, tačiau neigiamą įtaką joms daro sustiprėjęs JAV dolerio kursas. Investuotojai nekantriai laukia trečiadienį vyksiančio Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy), Vokietijos kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) ir Graikijos premjero Georgo Papandrėjaus (George Papandreou) susitikimo, nes pastaruoju metu suintensyvėjo kalbos dėl galimo Graikijos bankroto.

Trečiadienį Azijos akcijų rinka smunka, nes ją slegia nerimas dėl Europos skolų krizės, praneša „Associated Press“. Tokijo akcijų biržos pagrindinis indeksas „Nikkei“ trečiadienį sumažėjo 1,1 proc., iki 8524,12 punkto, Honkongo akcijų indeksas „Hang Seng“ smuko 1,3 proc., iki 18775,39 punkto, o Šanchajaus akcijų biržos indeksas - 0,5 proc., iki 1458,42 punkto. Pietų Korėjos indeksas KOPSI Seulo biržoje sumažėjo net 2,7 proc., iki 1764,04 punkto.

Prieš savaitgalį vyksiantį Didžiojo septyneto (G7) finansų ministrų susitikimą auksas pabrango beveik 1 proc.Aukso kaina padidėjo 0,7 proc., iki 1 tūkst. 881,49 JAV dolerio už unciją G7 susitikimo metu finansų ministrai jaus didelį spaudimą imtis konkrečių priemonių, padėsiančių atgaivinti pasaulio ekonomikos augimą.

Reitingų agentūra „Fitch“ įspėjo, kad gali sumažinti ilgalaikį Japonijos skolinimosi reitingą. Agentūros teigimu, dabar tikimybė, kad Japonijos reitingas bus sumažintas, yra didesnė nei kada nors anksčiau, nes šalį slegia milžiniškos skolos. Be to, pagerinti finansų padėtį trukdo politikų neryžtingumas. Ketvirtadienį „Fitch“ taip pat perspėjo, kad gali per artimiausius dvejus metus sumažinti ilgalaikį Kinijos skolinimosi reitingą nacionaline valiuta.

„Swedbank“ grupės investicine įmone „FR&R Invest“  pasirašė paskolos konvertavimo į akcijas sutartį su „Alita“ (ĮGA) . Užbaigus sandorį, „FR&R Invest“ valdys 84,4 proc. Alytaus bendrovės akcijų, o ĮGA finansiniai įsipareigojimai sumažės daugiau nei 96 milijonais litų. „Sutartis su „FR&R Invest“ yra esminis lūžis sudėtingu laikotarpiu „Alitos“ įmonių grupės istorijoje.

Euro zonos skolų krizė gali tapti nebekontroliuojama, nes investuotojai abejoja, ar Italija ir Graikija pasirengusios įgyvendinti griežtas taupymo priemones, kurių reikalauja jų partnerės, o euro zonos "bankininkė" Vokietija ketina nebeteikti tolesnės paramos. Italijoje vyksta visuotinės protesto akcijos, didžiausiai šalyje profsąjungai paraginus pradėti visuotinį streiką prieš taupymo priemones.

Iš viso per pastarąjį dešimtmetį pradelstų skolų turėjo daugiau nei 671 tūkst. šalies gyventojų arba beveik kas penktas asmuo, o bendra šių skolų suma viršijo 4,7 mlrd. litų, praneša „Manocreditinfo.lt“. Nuo šio rugsėjo kartą per metus visi Lietuvos gyventojai galės nemokamai sužinoti savo dešimties metų pradelstų skolų istoriją, esamus įsiskolinimus bei kokios įmonės per pastaruosius dvejus metus domėjosi jų kredito istorija.

Jei dabar paskelbti įmonei bankrotą gali pareikalauti nemažai nervų ir teisinių procedūrų, senovėje šis veiksmas trukdavo vos kelias sekundes. Terminas bankrotas kilo iš žodžių „banco rotto" (liet. „sulaužytas suolas“) , nes  pirmiesiems bankininkams išrašinėti vekselius ir mokėti pinigus pakakdavo suolo. Bankininkui žlugus, jis sulaužydavo savo suolą, taip visiems parodydamas, kad savo veiklos tęsti nebegali. Šiais laikais bankrotai skelbiami ne tik įmonėms, bet ir valstybėms.

Čekija dar kartą patvirtino kol kas neplanuojanti prisijungti prie euro zonos. „Mes sutikome prisijungti prie valiutų sąjungos, bet ne prie skolų sąjungos“, - Čekijos premjero Petro Nečaso žodžius cituoja JAV laikraštis „ The Wall Street Journal“. P. Nečaso nuomone, būtina ekonominio šalies stabilumo sąlyga yra nepriklausomos, tai yra nacionalinės, valiutos išsaugojimas.

Europa gali išvengti ekonomikos nuosmukio dėl eksporto struktūros pokyčių. Vis mažiau ir mažiau euro zonos eksporto keliauja į JAV,  ir vis daugiau – į Aziją. Tai gali apsaugoti ir Lietuvą nuo siaučiančių antrosios krizės atsiritimo pavojų, teigia „Nordea Bank“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Europa tam tikra prasme diversifikuoja savo eksporto rinkas.

JAV doleris nuo FED įkūrimo dienos prarado 95 proc. savo vertės. Ne kartą minėjau, koks didelis Amerikos ekonomiką bebaigiantis sužlugdyti monstras yra FED - Federalinis rezervų bankas. Šis labai neskaidrus „valstybinis“ privačių bankų hibridas ne tik nekontroliuojamai manipuliuoja JAV doleriais, bet rūpinasi tik turtingųjų reikalais ir jų finansavimu.

Antradienį auksas pabrango po to, kai ankstesnės sesijos metu jo kaina krito daugiau nei 2 proc. Nepaisant to, aukso kainos augimą gali apriboti silpstantis nerimas dėl recesijos Jungtinėse Valstijose. Antradienį auksas pabrango 3,88 JAV dolerio, iki 1 tūkst. 791,13 JAV dolerio už unciją.

Savo naujojoje ataskaitoje „Fitch Ratings“ nagrinėja paraleles tarp Baltijos šalių patirties kelyje į ekonominį atsigavimą ir dabartinės situacijos euro zonos periferinėse šalyse.

„Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu,  dėl besitęsiančios euro zonos valstybių skolų krizės ir neramumų finansų rinkose galimi trys pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijai. Pirmas ir labiausiai tikėtinas scenarijus, kad ekonomika ir toliau augs, bet jos augimas ženkliai sulėtės. Ši tikimybė įvertinta 60 proc. Šis scenarijus grindžiamas greita Centrinių bankų reakcija į neramumus – nutarta išlaikyti žemas palūkanų normas, šalių ekonomikas skatinti monetarinėmis priemonėmis.

Agentūrai ,„Standard & Poor’s” sumažinus JAV kredito reitingą, panašus likimas laukia ir Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos. Dėl lėto ekonomikos augimo ir didėjančių skolų Europos ekonomikos galiūnės priartėjo prie pat kredito reitingo sumažinimo slenksčio. Praėjusį pirmadienį žlugus bandymui apdrausti Prancūzijos skolą rinkos gavo signalą, kad po JAV smukdyti rinkas gali būtent ji.

Lėtėjanti pasaulio ekonomika yra ženklas, kad Lietuvos, o kartu ir visos Rytų Europos augimas taip pat lėtės. Lietuvos BVP rezultatai šių metų II ketvirtį buvo šiek tiek prastesni nei prognozuota, tačiau spartūs mažmeninės prekybos bei eksporto augimo tempai leidžia tikėtis pakankamai gerų rezultatų. Visgi rizika, kad besiplečianti valstybių skolų krizė ir mažėjanti išorinė paklausa privers visas Rytų Europos ekonomikas įjungti žemesnę greičio pavarą, šiuo metu yra padidėjusi.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį paragino sukurti bendrą valdymo sistemą, turinčią padėti sutramdyti eurozonos skolų krizę. Institucijai turėtų vadovauti dabartinis Europos Sąjungos prezidentas Hermanas van Rompuy, teigė N. Sarkozy. Dviejų didžiausių valiutos sąjungos ekonomikų vadovai taip pat teigė, kad 17 eurozonos valstybių iki 2012 metų priimti subalansuoto biudžeto įstatymus, kad pavyktų stabilizuoti pertemptus viešuosius finansus.

Per liepos mėnesį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo 41 mln. litų ir siekia 2,46 mlrd. litų. Vidutinė vieno vyro pradelsta skola siekia 4,4 vidutinius darbo užmokesčius, o vienos moters – 2,8. Šiuo metu pradelstų įsiskolinimų turi 222 tūkst. gyventojų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys. „Gyventojų pradelstos skolos auga, tačiau paskutinį pusmetį kiekvieną mėnesį įsiskolinimai didėja lėtesniais tempais.

Kol išsivysčiusios šalys giliai įklimpusios į finansines skolas, investuotojams vis aktualesnis tampa klausimas, kur kreipti savo investicijas: ar bėgant nuo Vakarų problemų galima išsigelbėti Rytuose? Prieš kelias savaites pasaulį sudrebinęs staigus kritimas akcijų biržose, privertė vieną didžiausių pasaulio bankų „HSBC“ atleisti 30 tūkst. savo darbuotojų Vakarų rinkose ir pasistamdyti 15 tūkst. naujų besivystančiose šalyse.

Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pritarė antrosios finansinės paramos Portugalijai dalies - 11,5 mlrd. eurų - skyrimui, teigiama bendrajame jų pareiškime. „Lėšos gali būti skirtos jau rugsėjį“, - pastebima pareiškime. Šiam nutarimui dar turi pritarti Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir ES šalių ministrai. Portugalijai buvo skirta 78 mlrd. eurų parama iš ES ir TVF šių metų gegužės viduryje.

Italijos valstybės skolos birželio mėnesio rodiklis priartėjo prie rekordinio lygio - 1,9 trln. eurų (2,7 trln. dolerių), penktadienį pareiškė Italijos centrinis bankas. Penktadienį rengiamas skubus ministrų kabineto posėdis, kuriam pirmininkaus Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi). Ministras aptars, kaip subalansuoti biudžetą iki 2013 metų.

Europos Komisija neplanuoja skirti Kiprui antikrizinės paramos, analogiškos tai, kurią gavo Graikija ir kitos ES šalys. Apie tai, kaip praneša AFP, pareiškė Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas. Pasak O. Rehno, paramos Kiprui skyrimo klausimo Europos valdininkai netgi nesvarstė. Jis pastebėjo, kad šalies ekonomika ypatingų sunkumų neišgyvena, o salos valstybės vyriausybė pažadėjo vykdyti būtiniausias reformas.

Antrą 2011 metų ketvirtį Prancūzijos ekonomika neaugo. Prancūzijos statistikos departamentas teigia, kad ekonomikos augimas, matuojamas pagal BVP, balandžio ir birželio periodu buvo lygus nuliui – tuo tarpu per pirmąjį 2011 metų ketvirtį ekonomika augo 0,9 proc. O tai geriausias rodiklis per beveik penkerius metus, skelbia cnbc.com. Manoma, kad pagrindinė priežastis – vartojimo sumažėjimas. Nuo pirmojo ketvirčio vartojimas smuko 0,7 proc.

JAV lieka keturios kompanijos, turinčios aukštesnį kredito reitingą nei visa šalis kartu paėmus, rašo CNN. Tarptautinė reitingų agentūra „Standart&Poor's“ aukščiausią skolinimosi kreditą AAA yra patvirtinusi kompanijoms „Automatic Data Processing“, „Exxon Mobil“, „Johnson&Johnson“ ir „Microsoft“. „Šiek tiek ironiška turėti AAA kompanijų šalyje, kurios kreditas siekia tik AA+“, – pripažino Kevinas Giddis, investicinės kompanijos „Morgan Keegan“ vykdomasis direktorius.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ patvirtino Prancūzijos skolinimosi reitingą ties AAA lygiu su stabilia perspektyva. Agentūra paskelbė savo komentarus atsakydama į „Reuters“ užklausą, kai pasklidus gandams, neva Prancūzijos skolinimosi reitingas gali būti sumažintas, Prancūzijos bankų akcijos ėmė staigiai pigti. Banko „Societe Generale“ akcijos atpigo daugiau nei 11 proc., Europos bankų indeksas „STOXX Europe 600“ sumažėjo 4,2 procento, praneša ELTA.

Azijos akcijų rinka demonstruoja prieštaringą dinamiką, nes susirūpinimas dėl Europos skolų krizės nustelbė nerimavimus dėl regiono augimo perspektyvų, skelbia BBC. Japonijos akcijų indeksas „Nikkei 225“ smuko 1,3 proc., tuo tarpu Honkongo indeksas „Hang Seng“ taip pat sumažėjo - 1,5 procento. Tačiau Pietų Korėjos akcijų indeksas „Kospi“ ūgtelėjo 1 proc., prieš tai smukęs beveik 4 procentais. Australijos akcijų indeksas ASX taip pat atgauna išvakarėse prarastas pozicijas.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, iš per pirmuosius septynis šių metų mėnesius įregistruotų 4 875 naujų įmonių (UAB ir IĮ) vadovų 3,9 proc. yra buvę ar tebėra vadovaujančiais asmenimis ar akcininkais bendrovėse, kurios turi nepadengtų pradelstų skolų, turto areštų, yra likviduojamos, bankrutuojančios ar bankrutavusios. „Šiemet, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, užfiksuota 8 proc. daugiau įmonių su neigiamomis verslo sąsajomis.

Didžiausių pasaulio ekonomikų finansų ministrai surengė virtinę skubių derybų telefonu dėl to, kaip įveikti didžiulę finansų krizę, kuri gresia Europai ir visam pasauliui. Jie ketino pateikti suderintų siūlymų iki to, kai šiandien bus atidarytos rinkos. Kol kas oficialiai nepraneša, kas konkrečiai dalyvavo derybose ir kokių priemonių bus imtasis.

Per liepos mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai sumažėjo 30 mln. litų ir siekė 4,17 mlrd. litų. Įmonių pradelstos skolos sumažėjo finansų įstaigoms, o nežymiai išaugo komunalinių ir telekomunikacijų paslaugų bendrovėms. Per liepos mėnesį verslas padengė 120 mln. litų skolų arba beveik dvigubai daugiau nei birželį. „Šiemet žymiai sulėtėjo verslo pradelstų įsiskolinimų augimas ir nuo metų pradžios skolos padidėjo 9 proc. Atitinkamu laikotarpiu pernai pradelstos skolos augo 26 proc.

Kinija griežtai pasmerkė Jungtines Amerikos Valstijas dėl jų „priklausomybės nuo skolinimosi“ ir „trumparegiškų“ politinių ginčų bei pareiškė, kad pasauliui reikia naujos stabilios rezervinės valiutos. Kinija per valstybinę naujienų agentūrą „Xinhua“ išsakė pirmuosius griežtus oficialius komentarus po to, kai penktadienį kreditų reitingų agentūra „Standard & Poor's“ sumažino JAV kredito reitingą.

Grupė JAV senatorių ragina Jungtinių Valstijų iždo sekretorių Timothy Geithneris nepritarti tam, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skirtų paskolą Baltarusijai. „TVF paskolos Baltarusijai skyrimas šiuo metu prieštarautų tiek JAV, tiek ES interesams“, - sakė jie. Laišką pasirašė senatoriai Richardas Durbinas, Benjaminas Cardinas, Markas Kirkas, Josephas Liebermanas, Johnas McCainas ir Jeanne Shaheen.

Sostinės savivaldybė ketvirtadienį grąžino visas 2009-2010 metų skolas už miesto tvarkymą ir priežiūrą. Skola įmonėms siekė 46,4 milijono litų. Savivaldybė atsiskaitė su beveik 50 įmonių, teikiančių įvairias miesto tvarkymo paslaugas, tarp jų bendrovės „Stebulė“, „Tiltuva“, „Baltkalis“, „Gatvių statyba“, „Akordas“, „Naujamiesčio būstas“, „Aketonas“, „Žvyro karjerai“....

Skolų prislėgta Italija greičiausiai taps nemoki, o Ispanijai galbūt pavyks išsisukti, prognozuoja britų Ekonomikos ir verslo tyrimų centras. Iš skolų gniaužtų besivaduojančioms šalims centras sumodeliavo „gerus“ ir „blogus“ ekonominius scenarijus, praneša BBC. Jis nustatė, kad Italija nemokumo išvengs tik tuomet, jei šalies ekonomika smarkiai paaugs, o tai mažai tikėtina.

Asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenimis, daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos gyventojų pradelstos skolos siekia 20 tūkst. arba daugiau litų, o bendra tokių įsiskolinimų suma sudaro 1,96 mlrd. litų. Minėtas asmenų skaičius galėtų pasinaudoti galimybe bankrutuoti, jeigu Seimas priimtų Fizinių asmenų bankroto įstatymą, pagal kurį bankrutuoti Lietuvoje galėtų tik tie asmenys, kurių skolos siekia 20 tūkst. arba daugiau litų. „Gyventojų, kurių pradelstos skolos sudaro 20 tūkst.

JAV politikams įnirtingai bandant išspręsti šalies skolos klausimą paaiškėjo, kad didžiausia pasaulio technologijų kompanija „Apple“ šiuo metu turi daugiau grynųjų pinigų ne galingiausia pasaulio demokratija, rašo „Financial Post“. JAV respublikonams ir demokratams siekiant atrasti bendrą sutarimą dėl JAV skolos „lubų“, šalies Iždo departamentas paskelbė, kad JAV balanse šiuo metu iš viso yra tik 73,76 mlrd. JAV dolerių.

Įsiskolinę Lietuvos piliečiai siekia bankrutuoti Latvijoje. Kol mūsų šalies Seimas trypčioja narpliodamas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą, lietuviai atsikrato skolų kaimyninėje šalyje, rašo „Lietuvos rytas“. Vienu pirmųjų bankrutavusių lietuvių pretenduoja tapti nekilnojamojo turto pardavimu užsiimantis verslininkas, buvęs politikas Gytis Januška. Latvijoje jam paskirtas bankroto administratorius. Atsisveikinti su skolomis lietuvis siekia kartu su žmona.

Vilniaus savivaldybė padengė didžiąją dalį skolų, susidariusių iki praėjusių metų gruodžio 31-osios. Už kreditu gautus 127,1 mln. Lt bus dengiami įsiskolinimai įmonėms SĮ „Susisiekimo paslaugos“, UAB „Stebulė“, UAB „Grinda“, UAB „Tiltuva“, UAB „Keluva“, UAB „Naujamiesčio būstas“ ir kt. Kredito sutartys sudarytos su viešųjų pirkimų konkursus laimėjusiais AB „Ūkio banku“ ir AS „UniCredit Bank“. Savivaldybei nepadengus įsiskolinimų būtų prasidėję teisminiai ginčai.

Nerimas dėl bendros Europos valiutos perspektyvų verčia vokiečius investuoti į nekilnojamąjį turtą ir tauriuosius metalus, praneša radijo stotis „Business FM“. Bavarijos gyventojas Tomas Baueris pareiškė radijo stočiai: „Daugelis euro zonos šalių susidūrė su skolų problemomis - Graikija, Portugalija, Airija ir dabar Italija. Todėl manau, kad privalau kažkaip išsaugoti savo pinigus. Pavyzdžiui, investuoti juos į auksą“. Vokiečiai investuoja lėšas ir į nekilnojamąjį turtą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas atsisako priimti ieškinius, pareikštus uždarajai akcinei bendrovei „Amber promotions“, kadangi jai yra iškelta bankroto byla. Bankroto bylą šiai bendrovei birželio 27 d. iškėlė Vilniaus apygardos teismas, ši teismo nutartis jau įsiteisėjusi. Pagal Civilinio proceso kodeksą tokiu atveju visus turtinius reikalavimus nagrinėja teismas, iškėlęs įmonei bankroto bylą.

Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas (Toom Hendrik Ilves) išreiškė viltį, kad ketvirtadienį euro zonos lyderių pasiektas susitarimas padėti sunkiai besiverčiančioms regiono šalims nuramins rinkas, o Graikiją, Airiją bei Portugaliją apėmusi euro zonos skolų krizė nepasklis po visą regioną. Ketvirtadienį T. H. Ilvesas dalyvavo euro zonos valstybių atstovų susitikime Briuselyje, kurio metu jie susitarė skirti Graikijai dar vieną, šį kartą 109 mlrd. eurų vertės, finansinės paramos paketą.

Per keturis pastaruosius mėnesius skolų „Sodrai“ lygis buvo mažiausias, nors per II ketvirtį Lietuvoje įdarbinta 43,8 tūkst. darbuotojų daugiau nei atleista (+3,6 proc.), o kai kuriose šakose augo ir atlyginimai. Anot įmonių mokumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos, padėties pagerėjimą nulėmė geresnis einamųjų skolų dengimas ir sumažėjęs naujų skolų skaičius, ypač viešojo sektoriaus ir statybos bei transporto įmonėse.

Dėl susidariusio įsiskolinimo už siuntimo paslaugas TEO liepos 27 dieną ketina sustabdyti televizijos kanalo „Sport1“ signalo siuntimą skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais. Kanalo negalės matyti skaitmeninės antžeminės televizijos žiūrovai visoje Lietuvoje. Šiuo metu kanalą „Sport1“ valdančios bendrovės „Sporto komunikacijos“ įsiskolinimas už signalo siuntimo paslaugas siekia daugiau nei 320 tūkst. litų. TEO siūlė įvairias įsiskolinimų gražinimo sąlygas, tačiau bendrovė jų nesilaikė.

Praėjusią savaitę Alytaus miesto savivaldybės meras Feliksas Džiautas lankėsi Vyriausybėje dėl buvusios „Alytaus tekstilės“ darbuotojams iki šiol neišmokamos atlyginimų dalies. Tekstilininkų įmonės bankroto byla tęsiasi nuo 2007-ųjų pabaigos, aukcionuose parduodamas nekilnojamasis turtas nuvertėjo, o skola darbuotojams – beveik 3 mln. litų – kabo iki šios dienos. Garantinio fondo parama – vienkartinė Buvusiems „Alytaus tekstilės" darbuotojams – beveik 1 tūkst.

N. Cleggas sakė bijantis, kad euro zonos skolų krizė gali pasklisti į Didžiąją Britaniją ir turėti tiesioginės įtakos darbo vietoms. Tai pirmasis kartas, kai aukštas Didžiosios Britanijos politikas pripažino, kad Graikiją, Ispaniją ir Italiją kamuojančios bėdos gali paveikti Britaniją. Liepos 21-ąją euro zonos valstybių atstovai susirinks aptarti Graikijos skolų krizės ir tolesnės finansinės paramos skyrimo.

Įspūdingu pirkiniu šią vasarą nustebinusi Stambulo „Bešiktaš“ ekipa bent kurį laiką Europos krepšinio rinkos nebedrebins. Pranešama, jog Turkijos ekipos banko sąskaita - įšaldyta. Įdomu, kad finansiniai nesklandumai nesusiję su krepšinio komanda. Finansines problemas sukėlė futbolo klubas. Futbolininkai įtariami susitarimu dėl rungtynių baigties. Manoma, kad „Bešiktaš“ galėjo „nusipirkti“ Turkijos futbolo taurės finalo rungtynes, todėl buvo suimti komandos treneris bei viceprezidentas.

Europos Sąjunga (ES) paskelbė karą trims pagrindinėms reitingų agentūroms: „Standard & Poor's“, „Moody's“ ir „Fitch“, rašo „gaurdian.co.uk“. Praėjus savaitei po Portugalijos reitingo sumažinimo, antradienį „Moody's“ agentūra sumažino Airijos skolinimosi reitingą iki „šlamšto“ lygio ir įspėjo, kad šaliai tikriausiai prireiks dar vieno finansinės paramos paketo.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino Airijos skolinimosi reitingą iki „šlamšto“ lygio, praneša BBC. Agentūra sumažino Airijos reitingą nuo „Baa3“ iki „Ba1“ lygio. Šio reitingo perspektyva neigiama, o tai reiškia, kad ateityje reitingas gali būti dar labiau sumažintas. Pasak „Moody's“, tokį sprendimą lėmė „auganti tikimybė“, kad Airijai prireiks dar vieno paskolų paketo, kad ji galėtų grįžti į kapitalo rinkas.

Pirmadienį nerimas, kad Italija gali tapti naujausia euro zonos skolų krizės auka, prislėgė Europos akcijų rinką ir euro kursą. Euro zonos finansų ministrai pirmadienį susitiks aptarti euro zonos problemų ir galimų jų sprendimo būdų. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ pirmadienį sumažėjo 1 proc., iki 1103,71 punkto. Italija euro zonoje yra trečioji pagal dydį ekonomika ir antroji po Graikijos turinti didžiausią skolų rodiklį, lyginant su šalies ekonomikos dydžiu.